Edukacinė ir vaiko psichologija

Papildoma informacija

  • Padalinys: Filosofijos fakultetas
  • Krypčių grupė: Socialiniai mokslai
  • Studijų kryptis (šaka): Psichologija
  • Suteikiamas kvalifikacinis laipsnis: Socialinių mokslų magistras
  • Trukmė: 2 metai
  • Studijų forma: Nuolatinės dieninės studijos
  • Studijų programos apimtis kreditais: 120
  • Metinė studijų kaina: 3236 Eur

Priėmimo sąlygos ir reikalavimai

Į šią studijų programą priimami asmenys, baigę psichologijos krypties universitetines bakalauro studijas.

Priėmimo sąlygos ir konkursinio balo sandara yra nurodyta 2017 m. Konkursinio balo sandaros lentelėje.

Studijų programos tikslas

Studijų programos tikslas – parengti aukštos kvalifikacijos psichologą, besivadovaujantį profesinės etikos principais, giliomis bendrosios psichologijos, edukacinės psichologijos, vaiko raidos žiniomis ir teikiantį įrodymais bei empirika grįstas psichologinio įvertinimo, intervencijų, prevencijos ir psichikos sveikatą stiprinančias paslaugas vaikui / jaunuoliui, jo šeimai, ugdymą ir vaiko gerovę užtikrinančioms institucijoms ir bendruomenei. Edukacinės ir vaiko psichologijos studijų programa suteiktų ją baigusiems kompetencijų teikti psichologines paslaugas vaikams (nuo kūdikystės) ir jaunuoliams (iki 21 metų, kai jie turi specialių ugdymo poreikių), jų šeimų nariams, mokytojams, kitiems bendruomenės nariams. Tokios paslaugos apimtų ne vien pagalbą ugdymo procese, bet ir vaiko gerovės užtikrinimą įvairioje socialinėje bei kultūrinėje aplinkoje.

Edukacinės ir vaiko psichologijos programa grindžiama mokslininko – praktiko modeliu, orientuotu į individą, grupę ir sistemą, todėl programoje derinami teoriniai dalykai, mokslinis darbas ir profesinė praktika.

Edukacinės ir vaiko psichologijos studijos prasideda nuo bazinių dalykų, kuriuose gilinamos psichologijos krypties bakalauro studijų metu įgytos žinios ir formuojami įgūdžiai (Šiuolaikinės edukacinės psichologijos paradigmos, Šiuolaikiniai statistiniai metodai ir tyrimo planavimas) ir suteikiamas supratimas apie edukacinio psichologo kaip švietimo pagalbos specialisto darbo lauką bei funkcijas (Vaikų raidos psichologija ir psichopatologija, Mokymasis ir mokymas). Šiuolaikinės edukacinės psichologijos paradigmos – teorinis dalykas, kuriuo siekiama apžvelgti edukacinės psichologijos mokslo ir praktikos lauką, padedantį studentams suvokti visą studijų programos struktūrą. Šiuolaikinių statistinių metodų ir tyrimo planavimo dalyko metu įgytos kompetencijos toliau studijų procese reikalingos planuojant ir rašant magistro darbą, atliekant profesinės praktikos užduotis. Vaikų raidos psichologijos ir psichopatologijos dalyke, studentams ne tik suteikiamas supratimas apie įvairios raidos besimokančiųjų grupes (pvz., turinčius intelekto sutrikimų, regos, klausos, mokymosi, elgesio ir emocijų sutrikimų, pasižyminčius rizikingu elgesiu ir kt.), bet ir ugdomos kompetencijos atpažinti, diagnozuoti šias grupes bei parengti intervencijos planą teikiant pagalbą vaikams (jaunuoliams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių iki 21 metų), jų šeimomis ir bendruomenėmis. Mokymosi ir mokymo dalyke studentai gilintų žinias apie teorijas, aiškinančias mokymo(si) ir kognityvinius procesus, elgesio, socialinių, kognityvinių, emocinių, motyvacijos veiksnių poveikį vaiko mokymuisi ir ugdytų(si) įgūdžius efektyviam mokymo(si) proceso pritaikymui skirtingos raidos vaikams.

Edukacinės ir vaiko psichologijos programoje didelis dėmesys bus skiriamas profesinei praktikai. Profesinė praktika yra sudėtinė programos dalis, kurios metu magistrantai toliau formuos ir ugdys savo kompetencijas. Studentai profesinę praktiką atliks dviejose vietose – Pedagoginėje psichologinėje tarnyboje ir mokykloje, ikimokyklinio ugdymo ar kitoje įstaigoje, kur teikiamos ugdymo ir pagalbos vaikams paslaugos.

Studijų programos planas

Numatomi studijų rezultatai (studijų programos siekiniai)

Numatomi šie pagrindiniai studijų programos rezultatai:

  • žinos ir supras skirtingos raidos vaikų ir jaunuolių grupių (apimant ir specialių poreikių turinčius vaikus) kognityvinius, psichosocialinius raidos procesus ir jų poveikį mokymuisi, elgesiui ir psichikos sveikatai;
  • gebės vadovautis visybišku (ekologiniu) požiūriu identifikuojant, vertinant, sprendžiant vaiko problemą mokymosi ir kituose vaiko aplinkos kontekstuose;
  • vadovausis problemos analizės samprata individo, grupės ir organizacijos psichologiniame ir psichoedukaciniame įvertinime ir supras šio požiūrio privalumus analizuojant individualius atvejus;
  • gebės savarankiškai suformuluoti tyrimo problemą, argumentuotai pasirinkti tyrimo metodus, atsižvelgiant į psichologinių tyrimų etiką ir savo kompetenciją;
  • gebės savarankiškai ar komandoje vykdyti tyrimą: rinkti duomenis, analizuoti, interpretuoti ir pristatyti gautus rezultatus;
  • teiks konsultacijas ir rekomendacijas vaikui ir jo šeimai, mokytojams, kitiems švietimo (pagalbos) ir sveikatos priežiūros bei visuomenės sveikatos specialistams;
  • gebės kurti ir efektyviai palaikyti profesiniais standartais grįstus santykius su vaikais ir jų tėvais (globėjais), bendradarbiauti su įvairių sričių specialistais ir bendruomenės nariais sprendžiant vaiko problemas;
  • gebės aiškiai komunikuoti profesinę informaciją skirtingoms klientų grupėms jų poreikius ir lūkesčius atitinkančiu būdu: vaikams, tėvams (globėjams), mokytojams, švietimo pagalbos ir kitiems specialistams, bendruomenei.

Tolimesnių studijų galimybės

Baigus šią studijų programą galima pretenduoti stoti į atitinkamos srities doktorantūros studijas.

Profesinės veiklos galimybės

Edukacinės ir vaiko psichologijos absolventai galės dirbti: visose valstybinėse, privačiose ugdymo, neformaliojo švietimo bei švietimo pagalbos įstaigose; valstybinėse ir NVO institucijose, užtikrinančiose vaiko gerovę; aukštojo mokslo institucijose dėstytojais bei mokslininkais; orientavimo karjerai agentūrose ir centruose; psichinės sveikatos ir kitose institucijose, kur reikalingas vaikų / jaunuolių psichologinis konsultavimas ir įvertinimas. Edukacinės ir vaiko psichologijos absolventai taip pat galės užsiimti privačia praktika; siekti karjeros kitose profesinės veiklos srityse, kur naudotinos jo psichologijos žinios ir specialieji gebėjimai.