Keli istorijos fragmentai

Juozapas Zavadskis

Spaustuvininkas, Zavadskio
spaustuvės ir leidyklos įkūrėjas
Juozapas Zavadskis

Dabartinė Vilniaus universiteto leidykla 1575 metais pradėjo veikti kaip Vilniaus akademijos spaustuvė, didžiausia ir svarbiausia LDK poligrafijos įmonė. Jos įkūrėjas buvo didikas Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis, sau pasilikęs tik reprezentacines bei juridines teises į spaustuvę ir, tikėtina, pažadėjęs jėzuitams ateityje visiškai perleisti jiems spaustuvę. 1576 m. gegužę pasirodė šios spaustuvės pirmasis leidinys – žymaus pamokslininko, tuometės Vilniaus akademijos pirmojo rektoriaus Petro Skargos knyga „Už Švenčiausiąją Eucharistiją prieš Cvinglio ereziją“. Tais pačiais metais išėjo ir pirmoji knyga lenkų kalba Vilniuje – Gniezdo vyskupo Jokūbo Uchanskio „Laiškas apie maloningąją vasarą“.
Palyginti autonomiška spaustuvės padėtis sudarė sąlygas jėzuitams nevaržomai spausdinti savo raštus, bet drauge kėlė ir nemažai sunkumų: stigo gerų specialistų, knygų prekyba nebuvo pelninga, greičiau – nuostolinga. Probleminis buvo ir knygų platinimas: veltui atiduoti buvo nekoks verslas, o patiems jėzuitams pardavinėti atrodė „bjaurus amatas“. 1583–1585 metais leidybinis darbas buvo apmiręs, spaustuvė ėmė nebepateisinti į ją dedamų vilčių. Reikėjo nedelsiant imtis priemonių, pirmiausia – išplėsti knygų leidybą.
XVI a. knygų spausdinimas buvo nesudėtingas, spaustuvių įrengimai paprasti, inventorius nedidelis. Plečiantis spaustuvės darbui, daugėjo ir darbuotojų. XVII a. antrojoje pusėje jau ryškėja darbuotojų specializacija. 1723–1733 metais buvo atliktas spaustuvės remontas, kainavęs 23 402 auksinus 19 grašių! Remonto metu spaustuvė vis tiek veikė, spausdino 12–25 leidinius per metus. Produktyviausias šio mažiaus etapas prasidėjo kaip tik po remonto ir tęsėsi iki 1652 metų. Tada kasmet išeidavo 10–25 leidiniai. Tuo metu išspausdinta ir vertingiausia to meto mokslinė literatūra.
XVIII a. viduryje spaustuvė išaugo į stambią kelių skyrių įmonę, kuri buvo reikalinga ne tik akademijai, bet ir visam kraštui. Spaustuvė išspausdindavo jau iki 53 leidinių per metus. XVIII a. antrosios pusės spaustuvės inventorių sudarė 9 kambariai, neįskaičiuojant prieangių, sandėlių, rūsių ir virtuvės. Kambariuose buvo spaustuvė, rinkykla, korektūra, raidžių liejykla, knygrišykla, biblioteka ir knygynas. Spaustuvė turėjo penkerias stakles, skirtas spausdinti, dvejas – vario raižiniams, vienas – rinkimui. Taip pat buvo 16 šriftų, knygoms puošti naudoti 3 inicialinių raidžių alfabetai, 99 medžio ir vario raižiniai, 140 herbų, 25 vinjetės. Spaustuvės personalas ten pat ir gyveno, todėl tarp inventoriaus įrašytos lovos, indai, kiti ūkio reikmenys.
Akademijos, kaip ir kitų to meto spaustuvių, darbą lėmė cenzūra. Ji kontroliavo knygų spausdinimą, turinį platinimą. Buvo griežtai draudžiama leisti knygas, pasirašytas slapyvardžiais. Vis dėlto yra žinių, kad akademijos spaustuvė yra išleidusi ir necenzūruotų ar nevisiškai jėzuitams priimtinų kūrinių.
Daugiausia spaustuvėje buvo leidžiama originalių vietos autorių kūrinių, dalis buvo perspausdinama. Mažiausiai buvo vertimų.
Vilniaus akademija savo veiklą tęsė iki 1805 metų. Tada spaustuvę perėmė Juozapas Zavadskis, sujungęs ją su jau turėta savo leidykla. Joje buvo spausdinami ir pardavinėjami vadovėliai, dėstytojų knygos, kalendoriai, laikraščiai. 1838 metais spaustuvę paveldėjo sūnus Adomas, vėliau ją valdė kiti Zavadskių giminės atstovai. Ši spaustuvė buvo pati geriausia to meto Lietuvoje, pirmoji įsigijo lietuviškus raidynus, rotacines mašinas, atgavus lietuvišką spaudą, vėl ėmėsi leisti lietuviškas knygas, brošiūras, periodinius leidinius. Leidykla ir knygynas iki pat nacionalizacijos 1940 metais buvo vadinama Juozapo Zavadskio vardu.

 

Šaltinis: PETRAUSKIENĖ, Irena. Vilniaus akademijos spaustuvė 1575–1773. Vilnius: Mokslas, 1976. 248 p.

6mm Vilniaus akademijos spaustuvės įkūrėjas Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis

Vilniaus akademijos spaustuvės
įkūrėjas Mikalojus Kristupas
Radvila Našlaitėlis

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos