Biografijos

 

Pokalbiai su VPokalbiai su Vaclovu Augustinu
Dirigento, muzikos pedagogo, kompozitoriaus, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato atvertys apie „Jauną muziką“, kompoziciją, „Antį“ ir daug ką kita...
Rasa Gelgotienė

Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2016. – 152 p.
ISBN 978-609-459-705-3
UDK 78.071.2(474.5)(092)

„Pokalbiai su Vaclovu Augustinu“ – tai bandymas pažinti, atskleisti daugiabriaunį choro dirigento, kompozitoriaus ir pedagogo profesinį gyvenimą, gilinantis į chorinės veiklos kasdienybę, choro „Jauna muzika“ meninių pasiekimų kelią žvelgiant į įvairių epochų muzikinę kultūrą choro dirigento akimis.
Knyga skiriama chorų vadovams, chorvedybos studentams, taip pat visiems, besidomintiems chorine muzika, psichologiniais dirigavimo bei vadovavimo chorui ir chorinės muzikos atlikimo ypatumais.


Valkunas LeonasKlasikinės filologijos riteris Leonas Valkūnas
Parengė Dalia Dilytė

Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2016. – 228 p.
ISB N 978-609-459-655-1 (internete)
ISB N 978-609-459-656-8 (spausdintinis)

Knygoje pristatoma docento Leono Valkūno, dirbusio VU Filologijos fakultete 1945–1987 m. gyvenimas ir veikla. Pirmoje knygos pusėje pateikta L. Valkūno darbų bibliografija ir svarbesni straipsniai, antroje – artimųjų, pažįstamų, buvusių studentų, bendradarbių atsiminimai ir keli laiškai.


Jašiunu dvarasJašiūnų dvaras – kultūros židinys
Straipsnių rinkinys
Sudarytoja Aurelija Arlauskienė

Vilnius : Vil­niaus universiteto leidykla, 2016. – 280 p.
ISBN 978-609-459-599-8

Knygoje „Jašiūnų dvaras – kultūros židinys“ pristatoma intelektinė Jašiūnų dvaro istorija, prasidėjusi 1819 m., kai šį dvarą paveldėjo Vilniaus universiteto auklėtinis, rašytojas, istorikas ir bibliofilas Mykolas Balinskis. Čia gimė eilėraščiai, proza, publicistika. Čia M. Balinskis rašė ir didžiąją dvitomę Vilniaus miesto monografiją bei padėjo paskutinį tašką svarbiausiame savo veikale, skirtame senajai Vilniaus universiteto istorijai. Čia kaupė ir tvarkė medžiagą garsiausiai ir populiariausiai savo knygai Pamiętniki o królowej Barbarze, żonie Zygmunta Augusta (Atsiminimai apie karalienę Barborą, Žygimanto Augusto žmoną). Čia parašytos ir pirmosios mokslo recenzijos. Dvare rinkdavosi tuometinis literatūrinis elitas: poetai, prozininkai, mokslo darbų autoriai; būta ir didžiulės bibliotekos – maža jos dalis, kuri saugoma Vilniaus universitete, aptariama šiame leidinyje. Knygoje išsamiai pristatomi Jašiūnų dvarininkai, jų palikuonys, taip pat dvaro kapinaitės, parkas. Aprašomi 1828 m., pastatyti dvaro rūmai, atlaikę 1830-1831 m. sukilimus, Antrąjį pasaulinį karą, valdžių kaitą, privatizavimą, jo anuliavimą, ne vieną restauravimo darbų pradžią ir čia pat jų pabaigą, kol galų gale 2015-ųjų m. rudenį atvėrė duris paveldo mylėtojams.
Leidinys gausiai iliustruotas Lietuvos archyvuose, muziejuose, bibliotekose saugomais paveikslais, fotografijomis, dokumentais, taip pat asmeninių archyvų nuotraukomis.


Barbora Didziokiene„Barbora Didžiokienė: mažosios dailininkės prisiminimai“. II dalis
Sudarė Ramutė Rachlevičiūtė

Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, VU Lyčių studijų centras, 2016. –  408 p.
ISBN 978-609-459-654-4

Išleidus pirmąją prisiminimų dalį, Barboros balsas, regis, buvo išgirstas. Jos tekstas ir asmenybė įgijo didesnį savarankiškumą, o ne tik tarnavo ir tarnauja kaip istorinis ir literatūrinis pasakojimas jos vyro, neginčijamo Lietuvos dailės klasiko Vlado Didžioko, biografijai. Turime pripažinti, kad jo, kaip dailės klasiko, statusas yra nulemtas ne tik ir ne tiek kūrybos svarbos, kiek kai kurių jo gyvenimo faktų. Jeigu jis nebūtų dėstęs Kauno meno mokykloje, tai jo statusas Lietuvos dailės istorijoje būtų buvęs daug menkesnis.
Tarpukario istorijoje šie epizodai, regis, tokie menkučiai, nereikšmingi, nieko nekeičia, nebent tik įneša žmogiškos sumaišties, nužemina, sumenkina mūsų tarpukario didžiąsias figūras – Justiną Vienožinskį, Petrą Kalpoką ir kitus. Jie iškyla žmogiškai menkose, smulkmeniškose situacijose, kurios tarsi užveria tą apibendrintą tarpukario vaizdą.
O ką tuomet Barboros pasakojimas atveria? Ar mes sužinome ką nors tokio, ko nežinojome? Ar mums reikia išvysti jų menkumą, smulkmeniškumą, kad suprastume, kaip Barbora Didžiokienė jautėsi tuo metu? Taigi negalime tvirtinti, kad Barboros Didžiokienės prisiminimuose kitomis spalvomis atsivėrė dinamiška tarpukario kultūrinė atmosfera. Tačiau tvirtai žinome, kad susipažinome su individualiais Barboros išgyvenimais, kūrybinėmis aspiracijomis.


Lituanistai 1957 1962LITUANISTAI. 1957–1962 m. m. Vilniaus universiteto studentų lituanistų atsiminimai
Sudarytojas Vytautas Visockas

Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2014. – 312 p.
ISBN 978-609-459-372-7

1957–1962 m. m. Vilniaus universiteto studentų lituanistų, palikusių ryškų pėdsaką Lietuvos mokslo, meno, visos mūsų kultūros istorijoje, atsiminimai – apie sudėtingą laikmetį, apie dėstytojus ir jau mirusius kolegas.

 

 


Kabelkai 100 m ka buvo baltams pazadejesKą buvo baltams pažadėjęs : Jono Kabelkos gimimo šimtmečiui
Sudarė Regina Venckutė

Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2014. – 280 p.
ISBN 978-609-459-433-5

Beveik keturis dešimtmečius Vilniaus universitete dirbusio žymaus lietuvių kalbininko docento Jono Kabelkos (1914–1986) šimtosioms gimimo metinėms skirtoje knygoje apžvelgiamas jo gyvenimas ir mokslinė veikla, spausdinami iki šiol reikšmingi ir aktualūs jo lituanistiniai ir baltistiniai straipsniai, taip pat pluoštas šeimos narių, buvusių mokinių ir kolegų atsiminimų. Visą Jono Kabelkos kūrybinį palikimą atspindi pirmąkart skelbiama bibliografijos rodyklė ir Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyriuje saugomo asmens fondo aprašas. 


Istorijoje ir auditorijoje CesnuleviciuteIstorijoje ir auditorijoje
Petronėlės Česnulevičiūtės devyniasdešimtmečiui
Sudarytojai : Viktorija Daujotytė, Kęstutis Urba

Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2015. – 316 p.
ISBN 978-609-459-460-1

Trečioji Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto rengiamos ir leidžiamos serijos „Mintis ir atmintis" knyga skiriama docentės humanitarinių mokslų daktarės Petronėlės Česnulevičiūtės (1925–2011) devyniasdešimtmečiui. Knygą sudaro niekur iki šiol neskelbti P. Česnulevičiūtės grožiniai ir memuariniai tekstai, jos sesers ir buvusių studentų atsiminimai, taip pat keli jos asmenybę bei mokslinę ir pedagoginę veiklą apibūdinantys straipsniai. 


Akad J DalinkeviciusAkademikas Juozas Dalinkevičius
Sudarytojas ir mokslinis redaktorius Algimantas Grigelis 

Vilniastetas : Vilniaus universiteto leidykla, 2014. – 856 p.
ISBN 978-609-459-329-1

Ši knyga yra apie ypač iškilią asmenybę Lietuvos geologijos moksle, geologą ir kalnų inžinierių, geolo¬ginių žemėlapių kūrėją, mineralinių žaliavų tyrinėtoją, geologijos mokslo istoriką, muziejininką akademiką Juozą Dalinkevičių, Kalnakasybos instituto Sankt Peterburge ir Lietuvos universiteto Kaune absolventą, Graco universiteto doktorantą, pedagogą, Lietuvos ir Vytauto Didžiojo universitetų Kaune Geologijos ka¬tedros darbuotoją, docentą, profesorių, Vilniaus universiteto Geologijos katedros, Kauno universiteto ir Kauno politechnikos instituto Inžinerinės geologijos katedros vedėją, Lietuvos mokslų akademijos tikrąjį narį, pirmąjį Geologijos instituto direktorių.
Akademikas J. Dalinkevičius – pripažintas moderniosios Lietuvos geologijos pradininkas. Jis padėjo daugelio Lietuvos geologijos mokslinių krypčių – stratigrafijos, tektonikos, paleogeografijos, kvartero ge-ologijos, geomorfologijos, geologinio žemėlapio, inžinerinės geologijos, mineralinių žaliavų prognozės – pagrindus, suformavo geologinių sistemų: devono, karbono, permo, triaso, juros, kreidos, paleogeno, neo¬geno-preglacialo, paleontologinį pagrindimą. J. Dalinkevičiaus mokslinį palikimą sudaro gausios publika¬cijos, archyvinė ir rankraštinė medžiaga, taip pat balso įrašai, korespondencija, didelis nuotraukų archyvas. Remiantis tuo paveldu, šiame akademiniame leidinyje aprašomi jo mokymosi ir studijų metai, darbas Sankt Peterburge, Kaune, Vilniuje, mokslinė bei pedagoginė veikla, nuo 1919-ųjų trukusi net 61-erius metus.
Lietuvos fundamentaliosios geologijos žinovas akademikas J. Dalinkevičius aktyviai reiškėsi mokslinia¬me ir pedagoginiame darbe, sukūrė Lietuvos geologijos mokyklą. Fundamentalios stratigrafinės geologijos, paleontologijos, tektonikos žinios pelnė jam pripažinto geologijos ir mineralinių žaliavų eksperto vardą. Jo indėlis į krašto geologiją pelnytai didžiai vertinamas, o jis pats savo mokslo darbais paliko neišdildomą pėdsaką Lietuvos mokslo istorijoje.  


profesorius SProfesorius Stasys Uosis
Monografija
Meilė Jasienė, Simona Kairaitytė

Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2014. – 224 p.
ISBN 978-609-459-286-7

Monografijoje išdėstyti lito atkūrimo idėjos autoriaus, iškilaus pinigų ir bankininkystės mokslininko profesoriaus Stasio Uosio mokslinės, pedagoginės, praktinės ir visuomeninės veiklos bruožai. Analizuojami jo mokslo darbai, indėlis įtvirtinant Lietuvos valstybingumą. Išskiriamos ir nagrinėjamos Lietuvos banko ir savų pinigų sistemos atkūrimo istorinės aplinkybės. 


prof Vytautas PaulauskasProfesorius Vytautas Paulauskas 
Sudarytojai: Henrikas Jasiūnas, Vitolda Verikaitė

Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2014. – 424 p.
ISBN 978-609-459-289-8

Knyga yra apie išskirtinio sąžiningumo žmogų, to paties reikalavusį ir iš kitų. Joje apžvelgiamos Vytauto Paulausko giminės ištakos, gyvenimas ir veikla, dvasinio bendravimo nuostatos. Pedago­ginis darbas buvo jo tikrasis pašaukimas. Vytauto Paulausko ir artimiausių bendradarbių laiškai, straipsniai, konferencijų programos kalba apie mokslinių tyrimų pradininkus Lietuvoje. Patei­kiami artimiausių žmonių prisiminimai. 


Butlerio kelione Butlerio kelionės į Italiją ir Vokietiją 1779–1780 metais dienoraštis
Sudarė Arvydas Pacevičius
Vil­niaus universiteto Komunikacijos fakultetas, Torunės M. Koperniko universite­to Istorijos ir archyvistikos institutas, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka

Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2013. – 580 p.
ISBN 978-609-459-225-6

Lietuvių, Prienų seniūnui Mykolui Butleriui vadovaujant keliavusių iš Kara­liaučiaus į Veneciją ir atgal, kelionės aprašymas yra unikalus šaltinis, padedantis suprasti XVIII a. antros pusės išsilavinusios, mobilios, verslios visuomenės da­lies mentalitetą ir kasdienybę, taip pat kelionės dienoraščio kaip egodokume­tinės raštijos, kuriai būdingas autobiografinio pobūdžio pasakojimas pirmuoju asmeniu sau ir artimiesiems, ypatumus, praplečiantis senosios Lietuvos doku­mentinio paveldo tyrimų lituanistinius horizontus. 


Pazinimo kelias-GrigasPažinimo keliais : prieš laiko rodyklę pažvelgus 
Jonas Grigas

Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2013. – 436 p. : iliustr.
ISBN 978-609-459-204-1

Knyga yra autoriaus kelionė erdvėlaikiu iš Dzūkijos šilų į mokslą ir pasaulį, paro­dant atkaklų jaunimo siekį žinių, per mokslo prizmę žvelgiant į pasaulį, sutiktas asmenybes ir įvykių apmąstymus, analizuojant mokslinių kelionių metu lankytų šalių papročius ir žmonių mokėjimą džiaugtis gyvenimu.

 

 


Atsiminimu nuotrupos-Jonas PalionisAtsiminimų nuotrupos
Jonas Palionis

Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2012. – 264 p.
ISBN 978-609-459-151-8

Profesorius Jonas Palionis pasakoja apie savo vaikystę, jaunystę, studijas, sudėtingą darbo Vilniaus universitete laikotarpį. Knygoje surašyti toli gražu ne visi prisiminti dalykai, o tik tie, kurie autoriui atrodė galintys būti įdomesni ne tik lituanistui, bet ir šiaip skaitytojui.

 

 


bibliotheca Georgii Plater domo kaunol copyBibliotheca Georgii comitis de Plater. Jurgio Platerio biblioteka – Lietuvos knygos kultūros
ir mokslo paminklas

Kaunas, Domas 

Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2012. – 296 p.: iliustr.
Asmenvardžių ir vietovardžių rodyklės: p.: 279–293
ISBN 978-609-459-081-8

Grafas Jurgis Plateris (Jerzy hrabia Plater;1810–1831) – vokiečių kilmės sulenkėjusios Žemaitijos dvarininkijos atstovas. Įgijęs filologo išsilavinimą senajame Vilniaus universitete, jis tapo vienu svarbiausių XIX a. pirmosios pusės Lietuvos bajoriškojo lituanistinio sąjūdžio dalyvių, lietuvių knygotyros pradininkų. Savo darbuose jis taikė neformalaus bendravimo, tikslinių išvykų į bibliotekas, knygų analizės de visu ir archyvinio tyrimo metodus. Iš tėvų paveldėtame Gedminaičių dvare J. Plateris sukūrė mokslinės paskirties tyrimo bazę – asmeninę biblioteką, joje formavo lituanistikos rinkinį, kurį sudarė ne tik spaudos leidiniai, bet ir kiti rašytiniai dokumentai, grafikos kūriniai, muzealijos, numizmatika. Dėl tikslingos, materialiai užtikrintos ir profesionalios plėtros šis rinkinys įgijo didelę išliekamąją vertę. Jis buvo gausus, universalaus turinio, vertingas, traukė kitus tyrėjus. Taip J. Plateris pagrindė nelaisvės sąlygomis gyvenančios tautos mokslinio darbo galimybę ir perspektyvą. Po ankstyvos grafo mirties rinkinys atiteko įpėdiniams ir per Pirmąjį ir Antrąjį pasaulinį karą buvo išsklaidytas, didesnioji jo dalis žuvo.


Jakaitiene-gyvenau ir dar noriu

Gyvenau... Ir dar noriu
Evalda Jakaitienė

Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2012. – 230 p., [32 p. įklija]
ISBN 978-609-459-073-3

Ši Vilniaus universiteto profesorės atsiminimų ir pamąstymų knyga atskleidžia žmogaus, gimusio ir išaugusio Rytų Lietuvos pakraštyje, pasaulėžiūros formavimosi, kelio į mokslą ir šviesą ypatumus. Mintys apie šeimą, tėviškę, gimtąją kalbą liudija autorės meilę Lietuvai, ištikimybę jos kultūros tradicijai. Iš aprašytų santykių su išgyventais įvykiais ir sutiktais žmonėmis ryškėja ne tik brandi pačios autorės gyvenimo patirtis, bet ir daugelio iškilių, kūrybingų Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto mokslininkų, rodžiusių ir teberodančių pavyzdį studijuojančiam jaunimui, vieta Lietuvos kultūroje, neblėstanti jų gyvenimo ir darbų vertė.


SkardziusPranas Skardžius. Gyvenimas ir darbai
Rosinas, Albertas
Sudarė E. Žilinskaitė ir G. Rosinienė

Vilnius: Vilniaus universitetas, 2011. – 200 p.
ISBN 978-609-459-001-6

Leidinyje aprašyta vieno žymiausių XX amžiaus lietuvių kalbininkų Prano Skardžiaus (1899–1975) biografija ir kalbiniai darbai. Knyga gausiai iliustruota Skardžiaus nuotraukomis, dokumentais ir iki šiol neskelbta korespondencija, kuri atskleidžia Skardžiaus asmenybę ir tuometines kalbines diskusijas.