Pagrindinis | Narrative des Umbruchs
konferencijos_polapiui_1920x633.jpg

Kviečia tarptautinė tarpdisciplininė konferencija

 

 

Lūžio naratyvai: didžiosios transformacijos regioniniai skirtumai 

po 1989-1990 m.

 

(Vokietija–Baltijos šalys–Lenkija–Baltarusija–Rusija)

 

2021 m. spalio 14–15 d.

Vilniaus universitetas

 

 

Vilnius, Universiteto g. 3, LT-01513, Aula Parva

Kalbos: vokiečių, anglų, lietuvių

 

Konferencija bus transliuojama online:

pirma diena https://www.facebook.com/events/558931918705651/

antra diena (rytinė dalis) https://www.facebook.com/events/406527534185785/

antra diena (popietė ir vakarinė dalis) https://business.facebook.com/events/1268174576969812/

 

Sovietų Sąjungos ir Varšuvos pakto suformuotos sistemos žlugimas žadėjo regiono ekonomikoms ir visuomenėms darnų ir liberalų vystymąsi. Vis dėlto po pradinės euforijos atgimusios regiono nacionalinės valstybės patyrė skirtingus pokyčius, o raidos skirtumai matomi iki šių dienų. Skirtingus tautinių valstybių raidos kelius įkontekstina skirtingi istoriniai bei šiandieniniai politiniai įvykiai. Tai ypač pasakytina apie sukrėtimą po 1990 m., kuris Vokietijoje buvo vadinamas „Wende“ (posūkis) ir kuris paskatino dideles pastangas pertvarkyti visas į NATO ir ES stojančių šalių sritis. Iš esmės pagrįstas klausimas dėl socialinių įsitraukimo į Vakarus išlaidų buvo ir yra lydimas kritinių pasakojimų apie socialinę regresiją.

Jau gerą dešimtmetį kai kurių gyventojų sluoksnių nepasitenkinimo jausmo sukeltas pasipiktinimas tapo euroskeptinio ar tiesiog nacionalistinio-populistinio diskurso varomąja jėga. Tai pasireiškė ne tik polinkiu į vadinamąsias „alternatyvias tiesas“, bet ir nerimą keliančiais politinės kultūros pokyčiais. Euroskeptikų ar antieuropietiškų partijų rinkimų rezultatai aiškiai rodo sumažėjusį Vakarų prestižą ir smukusį tikėjimą demokratija bei teisinės valstybės tradicija.

Konferencijos tikslai:

  1. Tarpdiscipliniškai įvardyti ir išanalizuoti regiono transformacijos istorijos bendrumus ir skirtumus nuo 1989 m.
  2. Palyginti istorinius ir šiandieninius regiono raidos skirtumus žiniasklaidos, politikos, mokslo ir meno požiūriais ir ieškoti šių skirtumų priežasčių.
  3. Aptarti ir išgryninti bendradarbiavimo ir mainų tarp regiono šalių galimybes, besiremiančias sociopsichologiniu veikimo būdu ir naratyvų integravimu, kurie: a) įgalina nacionalistiškų pozicijų ir bendrų skaudulių nujautrinimą visuomenėse, politikoje ir moksle, b) leidžia siekti priešingoms pozicijoms atstovaujančių diskursų suartėjimo, neprarandant esminių demokratijos ir teisinės valstybės elementų.

Konferencijoje dalyvaus pranešėjai, atstovaujantys istorijos, politikos mokslų, teisės, ekonomikos, žiniasklaidos teorijos, sociologijos, literatūros ir kalbotyros disciplinoms. Tikimės, kad konferencija taps diskusijų forumu ir svečiams, turintiems praktinės patirties įvairiose nacionalinėse ar Europos institucijose.

Konferenciją finansuoja Vokietijos Federacinės Respublikos užsienio reikalų ministerija.

Tarptautiniame renginyje, skirtame Vokietijos ir Lietuvos diplomatinių santykių užmezgimo 30-mečiui paminėti, dalyvaus politikai ir regiono ekspertai iš Vokietijos, Lenkijos, Suomijos, Latvijos. Ketvirtadienį, 17.00 val., viešą paskaitą skaitys Maxo Plancko instituto (Berlynas) profesorė Ute Frevert. Vokietijos politikos ir saugumo ekspertas iš Leipcigo prof. Güntheris Heydemannas kalbės pokomunistinės transformacijos ir geopolitinio saugumo tema, jo kolega prof. Detlevis Brunneris aptars ekonomikos raidą.

Spalio 15 d. 17.00 val. konferenciją užbaigs finalinė diskusija „Transformacijos pabaiga?“, kurioje bus svarstoma, kada Vidurio ir Rytų Europos regione baigėsi posovietinė / pokomunistinė fazė ir ar įmanoma nurodyti aiškius regiono vakarietiškos transformacijos pabaigos kriterijus, kada bus galima ištarti, kad „posovietmetis“ pasibaigė, o Lietuva – jau tie tikrieji „Vakarai“?

Apie tai diskutuos Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, istorikė, diplomatė prof. Irena Vaišvilaitė ir Vokietijos ambasadorius Lietuvoje Matthiasas Sonnas, prof. dr. Philip Manow iš Bremeno universiteto. Diskusiją moderuos Vilniaus universiteto rektoriaus patarėjas, filosofas, apžvalgininkas Paulius Gritėnas.

 

 

Programa

9:00–10:30

9.00 Sveikinimai

Prof. Dr. Rimvydas PetrauskasVilniaus universiteto rektorius

Matthias Sonn Vokietijos Federacinės Respublikos ambasadorius 

Dr. Mantas Adomėnas, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų viceministras

 

9.30 Bendras įžanginis pranešimas

 

Prof. Dr. Günther Heydemann (Leipcigo universitetas), „Žaidėjas prieš valią“? Užsienio ir saugumo politika po Vokietijos suvienijimo“

 

Prof. Dr. Detlev Brunner (Leipcigo universitetas)„Ekonominė transformacija ir visuomenės pokyčiai: Vokietija po 1990 m.“

 
 

 

10:30–11:00

Kavos petrauka

 
 11:00–12:00

 

11.00  Achim Hildebrandt (Berlynas), „Transformacijos variklis: Šengeno susitarimas 1995 m.

 

11.20 Dr. Andris Banka, (Greifswaldo universitetas) „Tokie artimi ir kartu taip nutolę: skirtingi požiūriai į karinės galios vaidmenį Baltijos jūros regione“ (Eng.)

 

11.40 Diskusija

 

 

12:00–13:30

 

 

Pietų pertrauka

 

 
13:30–15:00

13.30 Prof. Dr. Alvydas Nikžentaitis, (Lietuvos istorijos institutas)Lūžis ir atminties kultūros: Lenkija, Lietuva, Vokietija, Baltarusija lyginamojoje perspektyvoje“

 

13.50 Prof. Dr. Csongor Lórincz, (Berlyno Humboldtų universitetas) Litertatūriniai lūžio matavimai [Rytų] Vidurio Europoje – Bodor, Stasiuk, Herta Müller“

 

14.10 Dr. Frank Hoffmann (Bochumo universitetas), „Juoktis ar verkti? Vokiečių susivienijimo diskurso konjunktūros tarp permainų įniršio, Rytų nostalgijos ir Rytų įgalinimo“ (virtualus pranešimas)

 

14.30 Diskusija

 

 

15:00–15:30

 

Kavos petrauka

 

 15:30–17:00

 

15.30 Prof. Dr. Philip Manow (Brėmeno universitetas), „Rytų ir Vakarų populizmas – Protesto Europoje politinės ekonomijos“

 

15.50 Prof. Dr. Nerija Putinaitė, (Vilniaus universitetas) „Ištrūkusi tauta: aukos savijauta, išskirtinumo lūkestis ir imperinės svajos“

 

16.10 Dr. Jarosław Suchoples (Jyväskylä universitetas), „Populizmas pandemijos laikais. Problemos dėl Lenkijos Covid-19 teisinio reguliavimo“

 

16.30 Diskusija

 
17:00–18.00

Vakaro pranešimas

Prof. Dr. Ute Frevert (Makso Planko institutas Berlyne): „Pažeminimo naratyvas: Rytų Vokietijos pajautos“

 
     
9:00–10:00 

Įžanginis pranešimas

Prof. Dr. Arnd Bauerkämper (Berlyno Laisvasis universitetas), „Perrašyta atmintis? Holokaustas ir gulagas tarp universalaus ir tautinių naratyvų Baltijos šalyse, Lenkijoje, Baltarusijoje ir Rusijoje po 1989“ (virtuali paskaita)

 

 
 10:00–10:30

 

Kavos petrauka

 

 
10:30–12:00

10.30 Prof. Dr. Danutė Gailienė (Vilniaus Universitetas), „Istorinės traumos ir postsovietinė transformacija Lietuvoje”

 

10.50 Dr. Felix Ackermann (Vokietijos istorijos institutas Varšuvoje) „Kitų genocidas. Istoriniai palyginimai kaip politinis instrumentas šiuolaikinėje Baltarusijoje“

 

11.10 Dr. Monika Kareniauskaite (Vilniaus Universitetas, Lietuvos istorijos institutas) „Baudžiamojo persekiojimo sistemos transformacija: Lietuva ir Rusija“

 

11.30 Diskusija

 

 12:00–13:30 

 

Pietų pertrauka

 

 
 13:30–15:00

13.30 Prof. Dr. Gert-Rüdiger Wegmarshaus (Viadrianos Europos universitetas), „Lietuva – išstojimas iš branduolinės energetikos kaip įstojimas į Europos Sąjungą“ (virtualus pranešimas)

 

13.50 Dr. Tomoyuki Hashimoto (ISM, Vadybos ir ekonomikos universitetas) „Kapitalizmo įvairovė Baltijos šalyse - mažmeninės bankininkystės perspektyva“

 

14.10 Mantvydas Levickis (Vilnius), „Pinigų plovimo prevencija Baltijos šalyse po 1990 m.“

 

14.30 Diskusija

 

 

 15:00–15:30

 

Kavos petrauka

 

 
15:30–16:30

15.30 Prof. Dr. Ireneusz P. Karolewski 

(Leipcigo universitetas) „Šliaužianti transformacija – atkryčio institucijos ir naratyvai Vidurio Rytų Europoje“

 

15.50 Dr. Alexander Mionskowski (Vilnisus universitetas) „Transformacijos partizanai – draugo ir priešo naratyvai Ingo Schulze‘s ir Kurto Drawerto kūriniuose“

 

16.10 Diskusija

 

 
 17:0018:00  

Baigiamoji diskusija

„Transformacijos pabaiga?“

Finalinėje diskusijoje bus svarstoma, kada Vidurio ir Rytų Europos regione baigėsi posovietinė / pokomunistinė fazė ir ar įmanoma nurodyti aiškius regiono vakarietiškos transformacijos pabaigos kriterijus, kada bus galima ištarti, kad „posovietmetis“ pasibaigė, o Lietuva – jau tie tikrieji „Vakarai“?

Apie tai diskutuos Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, istorikė, diplomatė prof. Irena Vaišvilaitė, Vokietijos ambasadorius Lietuvoje Matthiasas Sonnas, Bremeno unoversiteto profesorius Philip Manow.

Diskusiją moderuos Vilniaus universiteto rektoriaus patarėjas, filosofas, apžvalgininkas Paulius Gritėnas.

 
 

 

 

 

 
     
     
     

Organizatoriai

 

 

 

 

 

 

 

Please publish modules in offcanvas position.

Cookies make it easier for us to provide you with our services. With the usage of our services you permit us to use cookies. More information