2020 | ruduo

Internete augantys vaikai: kada virtualus pasaulis tampa nesaugus?

Laura Kryževičiūtė, VU žurnalistė

Internete augantys vaikai: kada virtualus pasaulis tampa nesaugus?

Laura Kryževičiūtė, VU žurnalistė

Visame pasaulyje atliekami moksliniai tyrimai rodo, kad vis daugiau ir vis jaunesnių vaikų naudojasi išmaniaisiais įrenginiais, suteikiančiais jiems interneto prieigą. Todėl sparčiai ilgėja ir laikas, kurį vaikai praleidžia virtualiame pasaulyje – Europos tyrimų tinklo „EU Kids Online“ duomenimis, jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikai internetu per dieną naudojasi nuo 1 iki 3 valandų.

Siekdamos suprasti, kokią įtaką tai daro vaikų emocinei sveikatai, jų santykiams su tėvais, ir nustatyti anksti pasireiškiančius kompulsyvaus – tai yra probleminio arba pernelyg įtraukiančio – naudojimosi internetu rizikos veiksnius, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Psichologijos instituto mokslininkės drauge su Latvijos universiteto ir Taipėjaus nacionalinio ugdymo mokslų universiteto mokslininkais atliko tyrimą, kuriame dalyvavo beveik 900 Lietuvos, Latvijos ir Taivano pradinukų bei jų tėvų.

Pradinukai – aktyvūs interneto vartotojai

Psichologijos instituto mokslininkės prof. Roma Jusienė, doc. Ilona Laurinaitytė ir doc. Vilmantė Pakalniškienė pastaruosius dvejus metus aiškinosi, kaip ilgalaikėje perspektyvoje 8–10 metų Lietuvos, Latvijos ir Taivano pradinukų naudojimasis internetu yra susijęs su jų patiriamais emociniais bei socialiniais sunkumais. Tyrėjos siekė įvertinti, kokią įtaką vaikų naudojimuisi internetu daro namų aplinka, tėvystės praktikos ir kaip situacija skiriasi trijose pasirinktose tyrimo šalyse.

„Yra atlikta nemažai tyrimų apie paauglių ir jaunų suaugusiųjų naudojimąsi internetu, nes sulaukus šio amžiaus aiškiai matomi neigiami padariniai. Kartu su kolegomis nusprendėme eiti kiek sudėtingesniu keliu ir tirti mažiausiai tyrinėtą grupę – pradinukus. Manome, kad būtent šio amžiaus vaikų ištyrimas gali padėti anksti nustatyti įvairius rizikos veiksnius, dėl kurių ateityje tampama kompulsyviais interneto vartotojais ir dėl to susiduriama su elgesio ir emocinėmis problemomis“, – teigia tyrimui vadovavusi prof. R. Jusienė ir priduria, kad beveik 95 proc. pradinukų turi nuosavus išmaniuosius įrenginius, todėl galima teigti, kad jie yra aktyvūs interneto vartotojai.

SPECTRUM 32 Vaikai internete 01Kalbėdamos apie tyrimo išskirtinumą mokslininkės pabrėžia, kad jame rėmėsi ne vien tik vaikų ar vien tik jų tėvų nuomone, bet ir vienų, ir kitų kartu, o tai suteikė galimybę paanalizuoti skirtumus ar palyginti teikiamą informaciją. „Daugelis tėvų mano, kad žino, kiek laiko vaikai praleidžia internete ir ką jie veikia prisijungę. Tačiau mūsų tyrimo rezultatai parodė, kad nebūtinai“, – sako tyrėjos.

Vaikams atrodo, kad jie internete praleidžia mažiau laiko, nei atrodo suaugusiems, ypač savaitgaliais. Vaikų teigimu, vidutiniškai internete jie praleidžia kiek daugiau nei 70 min., tėvų manymu – daugiau nei 78 min. Kita vertus, kaip tik vaikai, o ne tėvai nurodė didžiausias buvimo internete trukmes. Pavyzdžiui, vos 1 proc. tėvų teigė, kad jų vaikas įprastą darbo dieną internete praleidžia 5 ir daugiau valandų. Kiek daugiau, 5 proc., tėvų pripažino manantys, kad atžala tiek laiko internetu naudojasi savaitgaliais. Paaiškėjo, kad patys vaikai gerokai dažniau prisipažįsta internete praleidžiantys 5, 6, 7 ar netgi daugiau valandų.

„Tėvų ir vaikų pateiktos informacijos nesutapimas tam tikrais klausimais yra labai vertinga medžiaga tolesniems moksliniams tyrimams“, – teigia viena iš tyrimo bendraautorių doc. I. Laurinaitytė.

Tyrimas peržengė Lietuvos ribas

Kiek anksčiau prof. R. Jusienės vadovaujama Vilniaus universiteto psichologijos ir medicinos krypties tyrėjų grupė aiškinosi ikimokyklinio amžiaus vaikų naudojimosi elektroniniais prietaisais mastą Lietuvoje ir nustatė, kaip tai susiję su jų fizine bei psichikos sveikata. Šįkart mokslininkių tyrimas peržengė nacionalines ribas ir nusidriekė iki tolimosios Azijos.

„Mus labai domino tyrimų galimybės ekonomiškai išsivysčiusiose Azijos šalyse. Taivano gyventojai yra aktyvūs interneto vartotojai, tačiau labai įdomu, kad vaikai jau pradinėse klasėse mokomi, kaip internetu naudotis teisingai ir saugiai. Tuo tarpu Lietuva įvairiais aspektais neretai gretinama su kaimynine Latvija, todėl atrodė įdomu ir prasminga pasilyginti. Iš tiesų prieš pradėdami tyrimą darėme prielaidą, kad tarp Taivano, Lietuvos ir Latvijos vaikų turėtų išryškėti nemažai skirtumų“, – pasakoja prof. R. Jusienė.

Palyginus visose trijose šalyse gautus tyrimo rezultatus paaiškėjo, kad daugiausia laiko darbo dienomis ir savaitgaliais internete praleidžia Latvijos vaikai. Lietuvos pradinukai rikiuojasi per vidurį, o Taivane naršymo internete trukmė yra mažiausia. Tyrėjos taip pat išsiaiškino, kad Taivane vaikų ir tėvų nuomonės sutampa labiausiai, o atsakymai dažniausiai išsiskiria Latvijoje. Maža to, būtent Latvijos vaikų kompulsyvaus interneto naudojimo įverčiai patys didžiausi.

„Manome, kad tam turi įtakos tarpkultūriniai, auklėjimo skirtumai. Lietuvos tėvai naudoja daugiau psichologinės kontrolės ir tiesioginio drausminimo, situacija panaši ir Taivane. Latvijoje tėvai yra liberalesni ir vaikams suteikia daugiau laisvės. Tai gali būti susiję ir su religija – Lietuvoje dominuoja katalikybė, o didelė Latvijos gyventojų dalis yra protestantai. Įvairūs tarpkultūriniai tyrimai rodo, kad Lietuvoje vis dar vyrauja kolektyvistinė kultūra, Latvijoje – individualistinė“, – įžvalgomis apie tai, kaip kultūriniai ypatumai siejasi su vaikų naudojimosi internetu trukme, dalijasi prof. R. Jusienė.

Kada patiriama didžiausia rizika?

„Vien naudojimosi internetu trukmė dar nėra pakankamai reikšmingas mokyklinio amžiaus vaikų elgesio ar emocijų problemų veiksnys. Išsamesnė duomenų analizė parodė, kad didžiausios sąsajos tarp naudojimosi internetu ir emocinių ar elgesio sunkumų išryškėja tuomet, kai vaikai tampa probleminiais (kompulsyviais) vartotojais. Tai reiškia, kad jie sunkiai atsitraukia nuo interneto, dėl to nukenčia jų miegas ir bendra savijauta, apleidžiamos kasdienės veiklos, mokymasis ir kiti užsiėmimai, dar labiau prastėja santykiai su draugais ir tėvais“, – priduria profesorė.

SPECTRUM 32 Vaikai internete 02Kaip pažymi mokslininkės, Lietuvoje didesnę riziką tapti probleminiais interneto vartotojais patiria berniukai. Be to, riziką didina ir prastesni vaikų santykiai su tėvais, ilgesnis internete praleidžiamas laikas, elgesio sutrikimai, sudėtingi emociniai išgyvenimai, temperamentas (mažesnė savireguliacija). Svarbų vaidmenį atlieka ir finansinė šeimos situacija – kuo ji sunkesnė, tuo rizika didesnė.

„Nors probleminiais interneto vartotojais tampama dėl labai skirtingų priežasčių, matome ir tai, kad didelę reikšmę turi tėvų emocinė šiluma. Išsiaiškinę, kaip patys vaikai vertina savo santykius su tėvais ir kaip tėvai vertina savo santykius su vaikais, aptikome ryšį tarp gerų, emociškai šiltų santykių ir mažesnio kompulsyvaus naudojimosi internetu. Tai pastebėjome ir po metų, kai apklausas atlikome pakartotinai. Todėl jei vaikas šeimoje jaučiasi priimtas, su juo bendraujama, tėvai geba jį išklausyti, rizika tapti probleminiu interneto vartotoju mažėja“, – teigia prof. R. Jusienė.

Mokslininkė atkreipia dėmesį, kad ne mažiau svarbų vaidmenį atlieka ir nenuoseklus auklėjimas. Tokiu atveju namuose yra įvedamos tam tikros taisyklės, tačiau jų nesilaikoma, sutariama dėl taisyklių laužymo padarinių, bet jie vėliau netaikomi, trūksta apribojimų. Todėl didėja probleminio interneto vartojimo rizika.

Taisyklės yra, bet jų nesilaikoma

Latvijos tyrėjų komanda daro išvadą, kad probleminis interneto vartojimas labiausiai siejasi su hiperaktyvumu, nenuosekliu tėvų auklėjimu ir namuose įvestomis taisyklėmis ar jų nebuvimu. Pastebėta, kad Lietuvoje taisyklės dažniausiai pradedamos taikyti tik tada, kai tėvai susirūpina dėl neigiamo interneto poveikio.

„Tėvų kontrolė siekiant užkirsti kelią probleminiam interneto vartojimui yra svarbi visose šalyse, nepriklausomai nuo kultūrinio konteksto. Tačiau tiesioginė jau įsitraukusių vaikų kontrolė ir nuobaudų taikymas riziką, kad vaikai dar labiau įsitrauks į interneto veiklas, ne mažina, o didina. Tai pastebima ilgalaikėje perspektyvoje. Todėl svarbiau yra gero santykio su vaiku kūrimas ir jo įtraukimas į kitokią, ne virtualią, veiklą, ypač į fiziškai aktyvias veiklas“, – komentuoja prof. R. Jusienė.

Psichologėms pavyko išsiaiškinti, kaip pradinukai ir tėvai vertina taisykles namuose ir ką galvoja apie tai, ar jos egzistuoja mokykloje, kurioje vaikai praleidžia didelę laiko dalį.

Paaiškėjo, kad beveik 60 proc. tėvų ir tik mažiau nei 30 proc. vaikų teigia, jog namuose yra taisyklės ir jų nuosekliai laikomasi. Kone 40 proc. vaikų ir tik 9 proc. tėvų nurodo, kad namuose taisyklių nėra. Po lygiai vaikų ir tėvų pripažino manantys, kad taisyklės namuose yra, tačiau jų nepavyksta laikytis.

„Labiausiai išsiskyrė vaikų ir jų tėvų požiūris į ugdymo įstaigoje taikomas taisykles. Beveik 80 proc. vaikų ir mažiau nei 30 proc. tėvų nurodė, kad ugdymo įstaigoje išmaniųjų, kuriais galima prisijungti prie interneto, naudojimas yra ribojamas. Tuo tarpu beveik 70 proc. tėvų ir tik 8 proc. vaikų mano, kad išmaniaisiais negalima naudotis tik pamokų metu, o 3 proc. tėvų ir beveik 2 proc. vaikų teigia, kad taisyklių mokykloje išvis nėra“, – pasakoja prof. R. Jusienė.

Mokslininkė atkreipia dėmesį, kad vaikų, pripažinusių, kad namuose jiems niekaip nepavyksta laikytis taisyklių, kompulsyvaus naudojimosi internetu įverčiai yra didžiausi, o tai reiškia, kad jie jau susiduria su neigiamais naudojimosi internetu padariniais.

Tyrimo bendraautorė, Psichologijos instituto direktorė doc. V. Pakalniškienė pabrėžia, kad tai, ar vaikas susidurs su interneto sukeliamomis emocinėmis problemomis, priklauso ne tik nuo tėvų auklėjimo ir taikomų taisyklių.

„Turime suprasti, kad probleminį naudojimąsi internetu gali lemti labai įvairūs veiksniai: vaiko aplinka, mokykla, charakteris ir netgi genetika. Labai svarbu ne tik interneto naudojimo kontekstas (kada, kaip, kokiu tikslu ar aplinkybėmis), bet ir turinys (ką būtent vaikai veikia internete)“, – įsitikinusi tyrėja.

Populiariausia veikla – žaidimai ir filmų žiūrėjimas

Kaip pasakoja mokslininkės, nemažai tyrimų rodo, kad su probleminiu interneto vartojimu reikšmingai siejasi ne tik virtualioje erdvėje praleidžiamas laikas, bet ir veiklos, į kurias vaikai įsitraukia. Atliekant šį tyrimą pastebėta, kad dažniausiai pradinukai žaidžia žaidimus, žiūri įvairią vaizdo medžiagą, leidžia laiką socialiniuose tinkluose. Interneto naudojimas mokymosi tikslais ar informacijos paieška siekiant gauti žinių – vienintelės veiklos, kurios visiškai nesusijusios su kompulsyviu interneto vartojimu ir emocinėmis bei elgesio problemomis.

SPECTRUM 32 Vaikai internete 03„Tėvams atrodo, kad didesnis procentas vaikų internetą naudoja namų darbams atlikti, nors tai nėra tiesa. Labiausiai jų ir vaikų nuomonės nesutampa dėl televizijos laidų ar filmų žiūrėjimo. Daugiau nei 70 proc. pradinukų ir mažiau nei pusė tėvų sutinka, kad internetas naudojamas būtent šioms veikloms“, – teigia doc. I. Laurinaitytė.

Rezultatus palyginus tarptautiniame kontekste išryškėjo panašios tendencijos: Taivano, kaip ir Lietuvos, pradinukai internete dažniausiai žiūri įvairią vaizdo medžiagą, labai panašus procentas vaikų – kiek daugiau nei pusė – nurodo internetą naudojantys namų darbams atlikti. Didžiausias procentas suaugusiųjų mano, kad namų darbai, o ne filmų žiūrėjimas yra pagrindinė pradinukų veikla internete.

„Tyrimo dalyvių atsakymai leido sudaryti tam tikrus vaikų profilius, kuriais remdamiesi nustatėme, kokie vaikai internete yra labiausiai pažeidžiami. Išskyrėme keletą grupių. Pavyzdžiui, dalis pradinukų internete praleidžia daug laiko, tačiau turi labai nedaug žinių apie tai, kaip juo naudotis. Manėme, kad būtent šiems vaikams kyla didžiausios rizikos, ir iš dalies tai tiesa. Tačiau paaiškėjo, kad dar labiau pažeidžiami yra tie vaikai, kurie internete taip pat praleidžia ne vieną ir ne dvi valandas, bet yra labai gerai susipažinę su jo atveriamomis galimybėmis, turi daug žinių ir įgūdžių, kaip naudotis internetu. Intensyviausi ir išmaniausi interneto vartotojai vaikai turi ir daugiausia elgesio problemų, o jų kompulsyvumo įverčiai irgi didžiausi“, – tyrimo rezultatus atskleidžia doc. V. Pakalniškienė.

Jos teigimu, daryti išvadas, kodėl aukštas naudojimosi internetu žinių lygis negarantuoja apsaugos nuo neigiamų naudojimosi internetu padarinių, per anksti, tačiau rezultatai siūlo dar daugiau įdomių įžvalgų ir krypčių tolesniems tyrimams.

 

Šis tyrimas vykdomas pagal Bendradarbiavimo tarp Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos, Kinijos Respublikos (Taivano) Nacionalinės mokslo tarybos ir Latvijos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos programą. Projektą finansuoja Kinijos Respublikos (Taivano) Nacionalinės mokslo taryba (MOST) ir Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties nr. S-LLT-18-3.

Nurodykite atsiliepimą.
reCAPTCHA turi būti patvirtinta!
Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos Sutinku