2022 | Pavasaris

2022 | Pavasaris

Pandemija ir kelionės: atsiranda naujų keliavimo būdų ir naujų sąvokų

Dr. Vilija Malinauskaitė, Vilniaus universiteto Verslo mokykla

Sukurta: 29 balandžio 2022

Pandemija ir kelionės: atsiranda naujų keliavimo būdų ir naujų sąvokų

Dr. Vilija Malinauskaitė, Vilniaus universiteto Verslo mokykla

Keliauti kaip galima daugiau, lankyti nematytas vietas, patirti nepatirtų dalykų – tai šiemetinės vadinamojo „keršto turizmo“ tendencijos. Keliautojai nori atkeršyti likimui už tai, kad kelerius metus buvo uždaryti, tačiau supranta, kad greitai grįžti į įprastas vėžes, kai keliaujama buvo dažnai ir daug, negalės – pirmiausia dėl nuolatos besikeičiančios pandeminės situacijos ir daugelio ribojimų bei procedūrų, kurias taiko ne viena šalis.

Tačiau keliautojai, turėję laiko pailsėti ir pasvajoti apie būsimas keliones, dabar nebenori keliauti taip pat kaip anksčiau – t. y. taip pat skubiai, dažnai ir neapgalvotai. Todėl ima populiarėti tokios kelionės, kurios iki pandemijos buvo prieinamos tik mažai daliai laisvai samdomų darbuotojų. Dabar lėtai, pasimėgaujant, keliauti ar net pagyventi kurį laiką svečiose šalyse gali dauguma.

Kelionės ilgės

Prieš dvejus metus turizmo verslas buvo sustabdytas, visos pasaulio šalys įvedė su COVID-19 susijusius kelionių ribojimus, o didžioji dalis keliautojų atšaukė savo kelionių planus. Būtų galima net kalbėti apie visišką kelionių stabdymą, bet reikia pripažinti, kad kai kurios, labai išimtinės verslo kelionės vyko – daugiausia susijusios su būtinųjų darbuotojų migracija. Vis dar keliavo jūreiviai ir kiti retesnių profesijų darbuotojai, bet pasauliniu mastu tai buvo itin retos išimtys.

Toks didelis sukrėtimas, kaip ir užsitęsusi pandemija, savaime suprantama, lėmė esminius pokyčius pasauliniame turizmo sektoriuje. Po dvejų metų vis dar yra uždarytų šalių, kurių piliečiams taikomos itin griežtos karantino taisyklės grįžus po kelionės svečioje šalyje, tad natūraliai ne tik keičiasi keliautojų poreikiai, bet ir įsitvirtina visiškai nauji kelionių būdai.

Žvelgiant į ateitį, tik apie 30 proc. verslo keliautojų planuoja keliauti tiek pat ar daugiau nei anksčiau, tuo tarpu keliautojai poilsio tikslais, atvirkščiai, planuoja daug daugiau dienų praleisti kitose šalyse. Tačiau tiek verslo, tiek poilsio tikslais keliaujantieji vieningai pripažįsta, kad kelionės bus ilgesnės.

Atsiranda naujų keliavimo būdų

Greta naujų kelionių tradicijų įsitvirtina ir naujos sąvokos bei nauji kelionių būdai. Vienas tokių yra viešnagė (angl. staycation) – trumpos atostogos, pabėgimas iš namų savo mieste. Šis savotiškas keliavimo būdas, beje, buvo itin populiarus ir Vilniuje per antrąjį karantiną. Tuo metu, kai daugelio pasaulio didmiesčių gyventojų galimybės išvykti iš savo miesto buvo apribotos, vietos viešbučiai siūlė puikias alternatyvas atsibodusiam buvimui namuose. Nakvynė viešbutyje tapo malonia pramoga, kuria pasinaudojo ne tik žmonės, norintys pakeisti aplinką, bet ir filmų festivalių organizatoriai, pasiūlę unikalią galimybę pažiūrėti kino festivalio filmus viešbučio kambaryje.

Pandemijos metu išpopuliarėjo ir darbas iš viešbučių (angl. working from hotels, WFH). Šis gal ne visai keliavimo, bet vis dėlto naudojimosi turizmo sektoriaus paslaugomis būdas atsirado supratus, kad uždarius biurus ne visiems pavyksta produktyviai dirbti namuose.

Suklestėjo ir tokie keliavimo būdai, kurie iš esmės keičia ikipandemines normas ir tradicijas. Tai – bleisure ir darbostogos (angl. workation) – verslo ir poilsio derinimas vienos kelionės metu. Tikėtina, kad jie liks labai aktualūs net ir pandemijai pasibaigus.

Bleisure sąvoka (sudaryta iš angliškų žodžių business ir leisure; lietuviškos sąvokos dar nėra – red. past.) paprastai taikoma nelabai ilgoms kelionėms, kai vykstama darbo reikalais, tačiau keliautojai nebenori kitą dieną po susitikimų grįžti namo ir skiria kažkiek laiko susipažinti su miestu ar šalimi, į kuriuos atkeliavo. Kaip ir darbostogos, tai ne visai pandemijos nulemtas keliavimo būdo pasikeitimas – daugiau turbūt augančių pajamų ir virtualaus darbo galimybių atspindys keliavimo kultūroje. Dar iki pandemijos kai kurios kompanijos, remdamosi vidaus taisyklėmis, leisdavo likti kelionėje keliomis dienomis ilgiau, pačiam keliautojui apmokant papildomas išlaidas. Tačiau pandemijos meto kelionėms tai tapo itin būdinga. Iš dalies dėl to, kad žmonės yra pasiilgę buvimo svečiose šalyse, taip pat ir todėl, kad keliaujant reikia daugiau pasirengti – atlikti testus, gauti dokumentus – ir tai susitvarkius norisi pasinaudoti galimybe svečioje šalyje pabūti dar truputį ilgiau. Bet turbūt labiausiai toks keliavimo būdas paplito dėl to, kad nuotolinis darbas daugeliui vis dar yra kasdienybė ir darbdaviams nebesukelia papildomų sunkumų, jei darbuotojas dirba ne namuose, o viešbutyje kitame mieste ar net kitoje šalyje.

Darbostogos nuo bleisure skiriasi tuo, kad tai yra ilgesnė išvyka su kolektyvu, šeima ar vienam, kai dirbama visą darbo dieną, o vakarais ir savaitgaliais lankomi turistiniai objektai, pažindinamasi su šalies kultūra (1 pav.). Iki pandemijos toks keliavimo ir darbo derinimo būdas buvo išskirtinai šiuolaikiškų ir daugiau jaunų technologinių įmonių privalumas. Girdėdavome, kad viena ar kita įmonė išvyksta kelioms savaitėms darbostogų, tačiau daugeliui darbuotojų ar darbdavių kituose sektoriuose tai buvo panašu į atostogas – tikrai nedažnas tikėjo, kad per šią išvyką dirbama taip pat, o kartais net rimčiau negu biure.

33 psl. 1 pav

1 pav. Darbostogų ir bleisure skirtumai

Bleisure ar darbostogos bus įtrauktos į darbo nuostatus

Tendencijos aiškios – kelionės dar kurį laiką tikrai nebus tokios dažnos, kaip iki pandemijos. Dauguma keliautojų stengsis išnaudoti visas galimybes nukeliavus į užsienio šalį pabūti ten truputį ilgiau, didelė dalis įmonių bus priverstos vykti darbostogų tam, kad suburtų nuotoliniu būdu dirbantį kolektyvą ir atlieptų jaunų darbuotojų poreikius. Tačiau abi šios keliavimo rūšys yra labai naujos, todėl kels iššūkių tiek klientams, tiek kelionių organizatoriams.

Pagrindinis klientų laukiantis iššūkis – pasiekti, kad kelionės nevirstų nesibaigiančiomis atostogomis ir darbas vyktų efektyviai. Per pandemiją daugelio įmonių vadovai turėjo išmokti burti nuotoliniu būdu dirbantį kolektyvą ir patikėti, kad darbuotojas net ir nebūdamas biure gali taip pat rimtai ir atsakingai dirbti.

Didžiausių kelionių organizatorių, tokių kaip „American Express“ ir „Carlsson Wagonlit“, 2021 m. atlikti tyrimai rodo, kad tik laiko klausimas, kada bleisure ar darbostogos atsiras darbo nuostatuose. Taip nutiks daugiausia dėl to, kad darbuotojai, tikėtina, negrįš į biurus visai darbo savaitei ir, žinoma, dėl to, kad konkurencija dėl naujų darbuotojų yra ypač aštri visame pasaulyje, tad, siekiant pritraukti talentus, tradiciniame darbo tvarkaraštyje reikės numatyti ir dalį laiko, kai bus dirbama iš kitos šalies ar kitos nei biuras darbo vietos.

Kelionės darbo metu buvo laisvai samdomų darbuotojų privilegija

Iki pandemijos keliaudami dirbo tik laisvai samdomi darbuotojai (angl. freelancers), tačiau dabar tai normalu daugeliui. „Airbnb“, didžiausios butų ir apartamentų nuomos kompanijos, duomenimis, 2021 m. itin augo paslaugų poreikis pirmadienio ir antradienio naktimis – tai reiškia, kad dauguma keliautojų po savaitgalio dar lieka svetimame mieste, dirba nuotoliniu būdu, o vakarais pramogauja ir pažindinasi su miestu – toks yra nuotolinio darbo teikiamas privalumas.

Pasaulinio kelionių organizatorių tinklo GBTA duomenimis, net 48 proc. 25–35 metų darbuotojų liko komandiruotėje bent keliomis dienomis ilgiau po to, kai atliko su darbu susijusias tiesiogines užduotis.

Lygiai taip pat elgiasi ir 33 proc. 36–55 metų verslo keliautojų. Todėl tai jau galima laikyti daugiau verslo kelionių norma nei išimtimi. Įdomu, kad toks kelionės pratęsimas būdingas ir keliautojams, kurie keliauja daugiau nei 7 kartus per metus – dauguma apklaustųjų verslo tikslais keliauja daugiau nei kartą per mėnesį. Tą patvirtino ir pernai atlikti „Expedia“, didžiausio pasaulyje internetu parduodamų kelionių organizatoriaus, atlikti tyrimai.

Vadinasi, kelionių organizatoriai, prisitaikydami prie naujų tendencijų, pirmiausia turi iš esmės papildyti siūlomų produktų krepšelį ir daugiau dėmesio skirti vietoms, kuriose galima ne tik kokybiškai ilsėtis, bet ir ne mažiau kokybiškai dirbti – svarbus tampa spartus internetas, patogi, darbui pritaikyta erdvė. Be to, aktualu klientams, ypač grupėms, kai įmonės organizuoja darbostogas, pasiūlyti vakaro ir savaitgalių programą. Dar vienas neabejotinai svarbus aspektas yra komandos formavimas. Kadangi dauguma įmonių organizuos darbostogas pirmiausia norėdami suburti komandą, atnaujinti ryšius ar supažindinti darbuotojus, laimės tie paslaugų teikėjai, kurie pasiūlys inovatyvias komandos formavimo pramogas.