2021 | pavasaris

2021 | pavasaris

Socialinė atsakomybė versle ir kasdienybėje: ar tvarumas keičia pasaulį?

Dr. Lina Bivainienė, VU Verslo mokykla

Sukurta: 24 gegužės 2021

Socialinė atsakomybė versle ir kasdienybėje: ar tvarumas keičia pasaulį?

Dr. Lina Bivainienė, VU Verslo mokykla

Socialinės atsakomybės ir tvarumo sąvokos per pastaruosius kelis dešimtmečius tapo vienos plačiausiai aptariamų verslo, mokslo, visuomenės raidos kontekste. Nors jos nėra naujos, bet šiandien aktualizuojamos naujai ir vis dažniau laikomos neatsiejamomis viena nuo kitos.

Dažnai vartojame šiuos žodžius kasdienybėje, bet ar tikrai suprantame, kas yra socialinė atsakomybė ir kuo ji skiriasi nuo tvarumo? Kaip tvarus verslas gali pasiekti savo tikslą: vartojimo skatinimą suderinti su išteklių tausojimu ateities kartoms? Koks tvarumas gali pakeisti požiūrį, mąstymą ar net pasaulį?

Tvarumas – socialinės atsakomybės dalis

Gilinantis į istorinę socialinės atsakomybės raidą, galima prisiminti, kad vienas iš pirmųjų socialinės atsakomybės sąvokos aiškinimų buvo grindžiamas etikos aspektu, kai socialinė atsakomybė traktuojama kaip etikos dalis, ir tik vėliau ši sąvoka buvo plačiai integruota į organizacijų procesus dėl besikeičiančios situacijos, transformuotų verslo poreikių.

Istoriškai tvarumo sąvoka pirmą kartą pavartota 1987 m. Jungtinių Tautų Organizacijos ataskaitoje „Mūsų bendra ateitis“ („Our Common Future“), kurioje pabrėžtas tvaraus vystymosi strategijos siekis – harmonijos palaikymas tarp žmonių, gamtos ir visuomenės tarpusavio santykiuose. Tvarumas aiškinamas kaip atsakingai veiklą vykdančio verslo koncepcija, kai kuriama nuolatinė aktuali vertė.

Tvarumas

Tiek socialinės atsakomybės, tiek tvarumo sąvokos apima panašius aspektus, neretai net kaip svarbiausia tvaraus vystymosi sąlyga yra įvardijama būtent socialinė atsakomybė. Minėtos sąvokos iškelia etinį – moralinį į(si)pareigojimą: „daryti teisingus dalykus“, kurie gali ir turėtų virsti į „elgtis teisingai“ bei „tobulėti ir kurti inovacijas“ atsakingai ir tvariai.

Socialinė atsakomybė gali būti suprantama tiek kaip asmeninė savybė, lemianti tam tikrą atsakingą ar etišką elgesį, tiek kaip vadybinė paradigma, užtikrinanti organizacijos draugiškumą aplinkai ir darbuotojams.

Iš esmės socialinės atsakomybės idėją būtina traktuoti ne tik kaip moralinį imperatyvą, bet ir kaip konkrečių veiksmų instrumentą, naudojamą sprendžiant problemas. Socialinė atsakomybė inspiruoja tvarumo raišką konkrečiuose veiksmuose. Neretai sudėtinga tiksliai atskirti socialinę atsakomybę ir tvarumą, nes socialinė atsakomybė gali būti laikoma koncepcija, kurioje siekiama holistiškai derinti ekonominius, socialinius, tvarumo tikslus. Tai lyg pasufleruoja esminę mintį, kad tvarumas yra socialinės atsakomybės dalis.

Lietuviams svarbi įmonių socialinė atsakomybė

Socialinės atsakomybės ir tvarumo idėja skatina derinti, atsakingai ir tvariai naudoti išteklius siekiant pelno. Šiuolaikinės organizacijos neretai tampa kritikos taikiniais, ypač dėl žalos aplinkai, t. y. neatsakingo gamtinių išteklių naudojimo, jų švaistymo ir natūraliai aplinkai daromo neigiamo poveikio. Vis dažniau socialinės atsakomybės reikalavimus įmonėms pradeda kelti ir patys vartotojai.

Bendrovė „Spinter tyrimai“ 2020 m. pavasarį atliko reprezentatyvią apklausą, kuria siekė išsiaiškinti Lietuvos gyventojų nuomonę apie įmonių socialinę atsakomybę, atsakingą verslą ir šios atsakomybės naudą verslui ir visuomenei. Iš apklausos paaiškėjo, kad net 80 proc. tyrime dalyvavusių respondentų pritarė, jog jiems svarbu, kad įmonės veiktų ne tik siekdamos pelno, bet ir paisydamos socialinės atsakomybės principų, pavyzdžiui, atsakingai elgtųsi su savo darbuotojais, klientais, vartotojais, stengtųsi savo veiksmais kuo mažiau kenkti aplinkai.
Todėl realiame gyvenime susiduriama su esminiu klausimu: kaip suderinti verslo interesus ir ateities kartų gerovę? Kas ir kokią turėtų prisiimti atsakomybę?
Ieškant atsakymų į šiuos klausimus rekomenduojama pradėti nuo situacijos analizės, kuria įvertinama socialinės atsakomybės būklė organizacijoje. Įmonėje vykstantys procesai peržiūrimi ekonominiu, aplinkosauginiu ir socialiniu aspektais. Ekonominis aspektas apima įmonės požiūrį į suinteresuotų šalių pelningumo siekius ir indėlį plėtojant ekonominę gerovę visuomenėje: kiek ir kaip gautu pelnu yra dalijamasi su visuomene? Ar pelnas pasiektas skaidriai ir etiškai? Aplinkos apsaugos aspektas socialinės atsakomybės koncepcijoje apima gamtos ir gamtinių išteklių tausojimą ir atsakingą jų naudojimą: ar plėtra valdoma kryptingai? Ar atsakingai naudojami ištekliai ir tausojama gamta? Vienas sudėtingiausių klausimų yra socialinio aspekto analizė: ar įmonė rūpinasi darbuotojų gerove? Kokias darbo sąlygas suteikia?
Sėkmingai dirbanti įmonė gali įtvirtinti visus šiuos socialinės atsakomybės aspektus taip, kad jie darniai veiktų tarpusavyje.
Idealistinis tvarumas ir socialinė atsakomybė yra dabarties kartos poreikių tenkinimas, nekeliant pavojaus ateities kartų galimybei patenkinti savuosius.

Socialinė atsakomybė kasdienybėje

Daugelyje diskusijų, mokslininkų pasisakymų pažymima, kad socialinė atsakomybė ir tvarumas prasideda nuo konkrečių sprendimų, keičiančių elgseną ir veiksmų pobūdį. Labai svarbu derinti socialinės atsakomybės ir tvarumo aspektus. Štai įmonėms aktualus jų ekonominės gerovės aspektas apima ne tik pelną, bet ir įkurtas darbo vietas, investicijas ir sukurtas institucines infrastruktūras. Teisinis socialinės atsakomybės aspektas aktualizuoja teisinę atsakomybę kaip laikymąsi įstatymų ir kitų teisės aktų, įtvirtintų šalyje, kurioje veikia įmonė. Socialinis-etinis aspektas skatina mokėti atpažinti ir gerbti naujas ar tik besivystančias etines / moralines normas, kurios yra priimtos visuomenėje.
Esminis socialinės atsakomybės ir tvarumo postulatas tiek organizacijos veikloje, tiek individualiu lygmeniu yra laisvas, sąmoningas sprendimas elgtis atsakingai. Organizacijos ne tik rengia ir viešina tvarumo plėtros ataskaitas, kuriose analizuoja veiksmus ir įvardija siekius gerinti aplinkosauginę ir ekonominę veiklas, bet ir priima konkrečius sprendimus, keičiančius organizacijos kasdienybę. Vienas tokių pavyzdžių yra Vilniaus universiteto sprendimas nuo šių metų savo veikloje naudoti tik žaliąją elektros energiją, pagamintą iš atsinaujinančių energetikos šaltinių.
Šiandieninėje aplinkoje veikiančios įmonės nuolat susiduria su tvarumo ir socialinės atsakomybės lūkesčiu, nes veiklos standartai ir visuomenės požiūris šias vertybes vis labiau aktualizuoja. Tiek socialinė atsakomybė, tiek tvarumas laikomi ne tik įmonių, bet ir visos žmonijos bendrai ir kiekvieno individo atskirai interesu.