Mokslas be pamokslų. Kaip klimato kaita veikia žmonių sveikatą?

„Klimato kaita ir COVID-19 pandemija turbūt yra du svarbiausi veiksniai, kurie labiausiai veikia žmonių sveikatą šiuo metu. Klimato kaita žmonėms atrodo dar neegzistuojanti, nereali perspektyva ir tik kada nors kilsianti problema, bet COVID-19 parodė, kad situacija gali pasikeisti ir tapti didžiule problema akimirksniu“, – tvirtina Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ antrojo epizodo pašnekovė Medicinos fakulteto profesorė, Sveikatos mokslų instituto direktorė Natalja Fatkulina.

Medikės manymu, tiek COVID-19, tiek kitų naujų ligų, apskritai naujų organizmų ir virusų atsiradimas yra susijęs su klimato kaita, kuri daro tiesioginį ir netiesioginį poveikį ne tik visuomenės sveikatai, bet ir kiekvieno individo sveikatai atskirai.

 

Klimato kaita nusineša net gyvybes

Dėl klimato kaitos vyksta kai kurie esminiai pokyčiai, kurie turi įtakos žmonių sveikatai, o kartais ir mirtingumo didėjimui tam tikruose regionuose. Kaip pasakoja mokslininkė, visų pirma šiltėja oras – per 130 metų globali pasaulinė temperatūra pakilo 0,85 °C. Dėl to kyla vandenų (jūrų, vandenynų) lygis, tirpsta ledynai, keičiasi kritulių pobūdis, intensyvėja ir daugėja ekstremalių gamtos reiškinių. Per šimtmetį stichinių nelaimių pasaulyje padaugėjo net tris kartus.

Mokslininkė pabrėžia, kad klimato kaitos poveikis sveikatai gali būti ir teigiamas – mažėja mirčių nuo nušalimo žiemą, auga maisto gamyba (pavyzdžiui, dėl geresnių oro sąlygų tam tikruose regionuose derlius nuimamas du kartus). Tačiau neigiamai žmonių sveikatą veikia kur kas daugiau su klimato kaita susijusių veiksnių, tokių kaip oro tarša, dėl šiltesnio klimato didėja alergenų skaičius, daugėja vabzdžių pernešamų ligų ir plečiasi jų teritorija, dėl maisto ir vandens užterštumo daugėja diarėjų (viduriavimas), nuo kurių miršta daug vaikų iki 5 metų amžiaus. Klimato kaitos padariniai trikdo net psichikos sveikatą ir kelia streso lygį žmonėms, gyvenantiems tam tikrose teritorijose, kurias dažniau ištinka potvyniai, viesulai, gaisrai ir kitos gyvybei pavojingos stichinės nelaimės.

Galima sakyti, kad Lietuvoje mes nieko panašaus nepatiriame, o šiltesnės žiemos ir vasaros yra tik į naudą, tačiau mokslininkė pabrėžia, kad mūsų organizmas nėra prisitaikęs gyventi šiltesnėje klimato zonoje, nei visą laiką buvo Lietuva. Nuo karštų vasaros orų ypač kenčia vyresnio amžiaus žmonės ir vaikai. Pvz., mokslo metų ilginimas buvo sumanytas kaip pagalba vaikui ir mokytojui, tačiau dėl netinkamų mokyklų patalpų (nėra kondicionavimo sistemų) tapo rimtu iššūkiu vaiko sveikatai.

„Kalbant apie Lietuvą, mes dar esame nepasiruošę ekstremalioms temperatūroms, šiltėjančiam klimatui. Ne tik mokyklose, bet net ir ne visuose viešbučiuose yra įrengti kondicionieriai. Tokiems iššūkiams reikia ruoštis, o jei to nedarysime, dėl klimato kaitos padarinių turėsime didesnį sergamumą ir mirtingumą“, – įsitikinusi pašnekovė.

 

Svarbus sveikatos sistemos stabilumas

Kitas veiksnys, taip pat atnešęs daug baimių ir pokyčių į mūsų gyvenimą tiek fizinės, tiek psichikos sveikatos požiūriu, yra COCID-19.

Kai kurių valstybių sprendimai kovojant su koronavirusu mokslininkę kartais stebino, bet Lietuvos sprendimą laiku įvesti griežtą karantiną ji vadina teisingu.

„Džiugu, kad mes išvengėme tokios situacijos kaip Italijoje, kai buvo apskritai draudžiama išeiti iš namų, taip pat džiaugiuosi, kad išvengėme tokios situacijos kaip Ispanijoje, kai iš namų buvo galima išeiti tik tam tikromis valandomis, o Švedijos pavyzdys, orientuotas labiau į ekonomikos išsaugojimą, parodė, kad trūko visuomenės apmokymo, kaip reikėtų laikytis distancijos.“

Rimčiausia situacija mokslininkei pasirodė Brazilijoje, nes ten labai smarkiai buvo paveikta visa sveikatos priežiūros sistema, o tai yra ypač grėsminga.

Profesorės teigimu, sėkmingiausiomis koronaviruso krizės įveikimo strategijomis galima vadinti tas, kurios leido išlaikyti stabilią sveikatos sistemą šalyje ir ji galėjo funkcionuoti gana stabiliai.

„Šiandien galima konstatuoti, kad kai kurios šalys sunkiai valdo situaciją. Pavyzdžiui, Rusijoje buvo uždarytos ligoninės su visais jose esančiais medikais ir pacientais. Tokiais atvejais daugiausia nukenčia medikai, slaugytojai, pagalbinis personalas, o tai iš karto turi didžiulį poveikį visai sveikatos sistemai. Kai serga medikai, kiti pacientai negauna sveikatos paslaugų ir tai gali pabloginti visos sveikatos sistemos situaciją šalyje“, – aiškina pašnekovė.

Sveikatos sistemos krizė įvyksta tada, kai suserga labai daug medikų ir jie negali teikti sveikatos priežiūros paslaugų ne tik sergantiems COVID-19, bet ir visiems kitiems pacientams. „Juk pandemijos metu įvyksta ir insultai, infarktai, traumos. Tai Lietuvoje mes nepatyrėme šios krizės, kuri ištiko kitose šalyse.“

 

Gąsdina negalėjimas planuoti savo gyvenimo

Medikė įvardija pačius sunkiausius sveikatos padarinius, kuriuos mums ilgesniam laikui paliko koronavirusas ir pandemija. Visų pirma tai – psichoemocinė būsena.

Anot ekspertės, jau pačioje pandemijos pradžioje, per pirmąsias dvi savaites, visos šalys fiksavo psichikos sveikatos sutikimų skaičiaus augimą. Taip žmones paveikė pokytis, izoliacija, negalėjimas patenkinti savo socialinių, bendravimo poreikių. Jei tas pokytis ir jo poveikis yra trumpalaikis, tai psichikos sveikata pajėgi labai greitai pasitaisyti, bet staiga pasikeitęs ir užsitęsęs neįprastas gyvenimo būdas bei neapibrėžtumas, negalėjimas planuoti savo gyvenimo gali lemti net ir neigiamų įpročių formavimąsi: išauga alkoholio, tabako, kitų psichoaktyvių medžiagų vartojimas. Žmonės pradeda ieškoti nusiraminimo būdų, kurie jų sveikatą ne pataiso, o atvirkščiai – žaloja.

„Mus labiausiai gąsdina nežinomybė ir negalėjimas planuoti savo gyvenimo, taip pat kai stresas tampa ilgalaikis ir neprognozuojamas“, – tikina profesorė.

 

Atsivėrė psichologinės sveikatos žaizdos

Šios pandemijos metu, manoma, daugiausia psichologinės įtampos ir streso patyrė vyresnio amžiaus žmonės ir pandemijos priešakyje dirbantys medikai, todėl ypač svarbu jiems padėti reabilituotis ir atsigauti.

„Aš džiaugiuosi, kad reabilitacijos įstaigos kreipėsi į Vyriausybę prašydamos skirti papildomų lėšų visuomenės sveikatai susigrąžinti ir stiprinti“, – sako profesorė.

Anot jos, labai paprasta suvokti, kaip elgtis, kai susižeidi fiziškai, kai yra aiškiai matoma kraujuojanti žaizda, bet kai žaizda yra nematoma, sunku suprasti, ką konkrečiai skauda, ar jau reikia kreiptis pagalbos ir kokį gydymą reikia pritaikyti.

Be viso to, naujas virusas mus išmokė ir naujų prisitaikymo prie neapibrėžtos situacijos strategijų ir ilgesniam laikui pakeitė įprastinį gyvenimą: mes mažiau susitinkame su artimaisiais, bičiuliais, mažiau planuojame keliones ir, tikėtina, mažiau keliausime, išmokome dirbti nuotoliniu būdu, laikomės ir dar daug metų laikysimės socialinės distancijos.

Tačiau Sveikatos mokslų instituto direktorės prof. N. Fatkulinos įsitikinimu, vienas iš teigiamų dalykų, kurių išmokė ši krizė, yra ypač svarbus ir platesniu, mūsų sveikatos prevencijos požiūriu – tai taisyklingas ir dažnas rankų plovimas.

„Jau dabar matome tendenciją, kad oro lašeliniu būdu plintančių ligų smarkiai sumažėjo“, – priduria medikė.

 

Sveikatą daugiausia lemia gyvensena

COVID-19 sukelta krizė žmonėms buvo lyg deklaracija, kad jie turi labiau rūpintis savo imunitetu, sveika gyvensena. Todėl per pandemiją Lietuvos sveikatos apsaugos sistemoje lyg iš naujo buvo atrasti visuomenės sveikatos specialistai, jie vedė koronaviruso statistiką, Sveikatos apsaugos ministerijai teikė rekomendacijas, dabar intensyviai ragina ugdyti sveikos gyvensenos įpročius. Nors anksčiau, mokslininkės teigimu, jų vaidmuo buvo suvokiamas abstrakčiai, gal net klaidingai.

„Susidurdavome su nuomone, kad tai yra mokykloje dirbantys visuomenės sveikatos specialistai, kurie teikia rekomendacijas. Pandemija parodė, kad šie specialistai, kurie turi daug specifinių žinių, analizuoja visuomenės sveikatos problemas, teikia rekomendacijas, kaip jas spęsti, kaip lavinti sveikos gyvensenos įgūdžius, ir yra vieni kertinių visoje sveikatos apsaugos sistemoje“, – aiškina medikė.

Ji pabrėžia, kad gydytojai dažniausiai kovoja jau su padariniais, o visuomenės sveikatos specialistai bando daryti viską, kad žmogus apskritai nesusirgtų ir nesusidurtų su neigiamais sveikatos padariniais.

Pasaulio sveikatos organizacijos teigimu, žmogaus sveikata 50 proc. priklauso nuo jo gyvensenos, 20 proc. nuo aplinkos veiksnių, 20 proc. nuo nelabai kontroliuojamų genetinių faktorių ir tik 10 proc. nuo sveikatos sistemos. „Tai rodo, kad sveikata mažiausiai priklauso nuo nustatytos diagnozės ir paskirto gydymo, nes tai yra jau padarinių šalinimas. Visuomenės sveikatos specialistai taikosi būtent į tuos 50 proc.“, – sako prof. N. Fatkulina.

 

Politikai turi remtis mokslu

Mokslininkė, išbandžiusi save sveikatos priežiūros ir politikos srityje, tvirtina, kad akademinė mokslinė aplinka yra geriausia norinčiam tobulėti, augti ir mokytis visą gyvenimą.

„Mokslinis darbas yra svajonių išsipildymas, dėl to teikia daug malonumo“, – sako prof. N. Fatkulina ir priduria, kad politikai turi bendradarbiauti su mokslininkais priimdami visai Lietuvai svarbius strateginius sprendimus ir remtis ne tik savo nuojauta, patirtimi ar kompetencija, bet ir moksliniais tyrimais, skaičiavimais ir atradimais.

Nurodykite atsiliepimą.
reCAPTCHA turi būti patvirtinta!
Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos Sutinku