Biotechnologai: mokslininkų atradimai neprognozuojami, bet neišvengiami

Vilniaus universiteto Biotechnologijos institutas jame dirbančių aktyvių mokslininkų dėka jau ne pirmus metus žinomas pasaulyje. Daugybė visuomenės gerovei ir mokslo pažangai vykdomų svarbių projektų institute dirbantiems tyrėjams suteikia galimybes realizuoti profesines idėjas.

„Mūsų darbas yra eksperimentinis, o eksperimentams reikalinga aparatūra ir medžiagos, – sako instituto direktorius prof. Kęstutis Sasnauskas. – Šiandien galimybes sėkmingai dirbti, dalyvauti konferencijose, bendrauti su pasauliu, integruotis į tarptautinę mokslo tyrimų erdvę didžiausia dalimi mes užsitikriname dalyvaudami įvairiuose projektuose.“

Tad projektinė veikla, pasak direktoriaus, Biotechnologijos institute labai skatintina: daug projektų vykdantys mokslininkai turi didžiausias galimybes naujiems atradimams, jie nuolat dalyvauja bendruose reikšminguose tyrimuose su JAV, Kanados, Prancūzijos ir kitų šalių kolegomis, veikia ir materialinė skatinimo sistema. Kuo daugiau projektų vykdys institutas ir jo darbuotojai, tuo daugiau bus galimybių pritraukti doktorantus ir užtikrinti sėkmingą jų darbą bei pradėtų tyrimų krypčių tęstinumą. Projektinės lėšos leidžia įdarbinti studentus, atsirinkti iš gerų geriausius, parengti juos doktorantūros studijoms. Vystosi aktyvi mokslinė konkurencija.

Fundamentiniai tyrimai kelia kvalifikaciją

Tam, kad projektinė veikla naudinga tiek pačiam mokslininkui, tiek institucijai pritaria ir Biotechnologijos instituto Baltymų-nukleorūgščių sąveikos tyrimų skyriaus vedėjas prof. Virginijus Šikšnys.

Jo vadovaujama tyrėjų grupė pastaruosius penkerius metus vykdė didelį Lietuvos mokslų tarybos finansuojamą Visuotinės dotacijos priemonės projektą. „Viskas prasidėjo nuo tikrai fundamentinio projekto, kurio tikslas buvo suprasti, kaip bakterijos apsisaugo nuo virusų, – mokslinę idėjos pradžią prisimena profesorius. – Tai svarbu, nes bakterijos naudojamos, pavyzdžiui, gaminant pieno produktus, ir jei jas užpuola, gali būti prarandamos dešimtys tonų produkcijos.“ Mokslininkams buvo įdomu, kokie apsauginiai mechanizmai nulemia, jog kartais jų tarpusavio „kovą“ laimi virusai, o kartais – bakterijos. „Visai neseniai pasaulyje buvo atrastas naujas apsauginis mechanizmas CRISPR. Pradėjome jį tyrinėti, nes buvo neaiškus jo veikimas. Susisiekėme su jo atradėjais, kaip tik dirbančiais pieno pramonėje Prancūzijoje. Taip penkerius metus mes kartu ir dirbome, tyrėme CRISPR iš bakterijų, kurios naudojamos jogurtų, sūrių gamyboje. Pastebėjome, kad yra daug CRISPR sistemų, išsiaiškinome, kaip jos veikia. Pradėjome vedami mokslinio smalsumo, o toliau viskas išsivystė į labai sėkmingą projektą“, – sako prof. V. Šikšnys.

Profesoriaus nuomone, dabar vyksta daug bereikalingų diskusijų apie tai, kad būtina užsiimti tik praktiniais taikymais, bet juk neretai būtent fundamentiniai tyrimai atveda iki praktinių. „Štai ir mūsų atveju kai kurios minėto fundamentinio projekto šakos atvedė prie tikrai netikėtų taikymų“, – situaciją vertina V. Šikšnys. Ištyrusi, kaip veikia bakterijų CRISPR sistemos, mokslininkų tyrėjų grupė suprato, kad jos labai lengvai programuojamos: „Jeigu virusas kažką pakeičia savo DNR sekoje, tai apsaugos sistemos gali prisitaikyti prie naujų pokyčių. Mes supratome, kaip jos gali persiprogramuoti, ir nutarėme pabandyti jas perprogramuoti patys. Ir tai mums pavyko. Tai sukūrė prielaidas nutaikyti CRISPR elementus į bet kurią DNR vietą ir atvėrė galimybę pradėti keisti genomų sekas įvairiuose organizmuose, įskaitant žmogų, taisyti klaidas, kurios yra genetinių ligų priežastis.“

Viskas prasidėjo nuo fundamentinių tyrimų, o buvo atrasti įrankiai praktiniam panaudojimui medicinoje ir kitose srityse. „Dažnai pradedame vienu, o užbaigiame kitu. Kai mūsų klausia, koks bus rezultatas, paprastai labai sunku numatyti. Vis dėlto, jeigu atlieki aktualius fundamentinius tyrimus, tai praktiniai taikymai neišvengiamai atsiranda“, – teigia prof. V. Šikšnys.

Mokslininko įsitikinimu, čia labai svarbi ir partnerystė – ji leidžia dirbti greičiau ir greitai įgyti patirčių. Kita vertus, dirbant tokiose greitai besivystančiose srityse, didelė ir konkurencija. Jeigu tyrimų kryptis perspektyvi, konkurencinga, jos ėmęsi mokslininkai turi labai mažai laiko. Taip pat reikia ir daug pinigų, papildomų technologijų ir pan. Čia vėlgi šiuo metu daugiausia gelbsti projektai.

Lietuvos biotechnologų darbais nuolat domisi ir verslas. Pasak prof. V. Šikšnio, praktiniai kompanijų užsakymai padeda formuoti tolesnes tyrimų kryptis. „Žinoma, jau nebūna tiek laisvės, kaip fundamentiniuose tyrimuose, bet tai atperka sėkmingas bendradarbiavimas ir nauja patirtis“, – įsitikinęs mokslininkas.

Biotechnologų išradimai Lietuvoje: unikalu, aktualu, patentuojama

Biotechnologijos instituto DNR modifikavimo skyriui vadovaujantis prof. Saulius Klimašauskas įsitikinęs, kad, norint vystyti savo mokslines idėjas, dalyvauti projektuose būtina: „Mes į projektinę veiklą žiūrime kaip į išgyvenimo būdą ir kaip į priemonę įgyvendinti savo profesines idėjas.“

Ne kartą profesoriaus vadovaujamus projektus yra finansavę atskiri fondai ar kitos mokslinės institucijos, pavyzdžiui, JAV nacionalinis sveikatos institutas. Šis institutas dažniausiai skiria lėšas JAV mokslininkų tyrimams, o jei užsieniečių idėjos ir projektai yra išskirtiniai, aktualūs ir unikalūs, tokie, kokių patys amerikiečiai nedaro, bet mano, kad gali būti vertingi, skiriamos lėšoms ir jiems. Ir konkurencija tuomet dar didesnė.

Turbūt dažniausiai Biotechnologijos instituto mokslininkai dalyvauja Lietuvos mokslo tarybos finansuojamuose projektuose. Nemažai prie jų tyrimų prisidėjo ir ES struktūrinių fondų Visuotinės dotacijos priemonės parama.

„Institute ir mūsų skyriuje nuolat vyksta tyrimai keliais frontais. Neretai tai pasaulinio lygmens tyrimai, kur, turėdami ribotus išteklius, turime ir apribotas galimybes – ir vis tiek stengiamės savo kryptyse konkuruoti aukštu lygiu, – teigia prof. S. Klimašauskas. – Pastaruoju metu mes daugiausia užsiimame mokslo metodų kūrimu. Tai iš esmės fundamentiniai tyrimai, bet paskui sėkmingai gali būti panaudojami ir praktiniam taikymui.“

Vienas naujausių pavyzdžių – DNR modifikacijos tyrimų skyriuje sukurti unikalūs molekuliniai įrankiai, skirti epigenetinių DNR modifikacijų žinduolių organizmų genomuose analizei. Tarp jų ir išradimai, skirti įvairioms genetinėms ir epigenetinėms modifikacijoms tyrinėti, leidžiantys kurti rinkinius (reagentus), kurie padėtų ieškoti vėžio apraiškų. Tuo užsiima kompanijos, įsigijusios išradimo licenciją.

Per pastaruosius kelerius metus į pasaulinę rinką išleistiems komerciniams produktams gauti net keli patentai. Biotechnologų išradimus Lietuvoje savo laboratorijose taiko bendrovė „Thermo Fisher Scientific Baltics“, yra nuolat bendradarbiaujama su pasaulinėmis užsienio kompanijomis.

„Mūsų pagrindinė produkcija yra mokslinės publikacijos. Vis dėlto labai svarbūs, norimi yra ir patentai. Jeigu taip būtų galima skirstyti, tai mokslininką pirmiausia turėtume vertinti publikacijomis, o taikomųjų tyrimų pasiekimus jau galima vertinti patentais,“ – skirtį bando įvardyti profesorius. Neretai pastaruoju atveju suvienijamos mokslo ir verslo, pramonės pajėgos: „Patentą sunku išlaikyti, daug kainuoja, todėl dažniausiai patentuojami jau tikrai išskirtiniai ir naudingi dalykai.“