Karjeros valdymas – raktas sėkmingai pradžiai darbo rinkoje

Vilniaus universitetas baigia įgyvendinti nacionalinio kokybiškam karjeros valdymui skirto projekto „Aukštųjų mokyklų studentų ugdymo karjerai ir karjeros stebėsenos modelių plėtotė ir įdiegimas, su studentais dirbančių profesinio orientavimo specialistų kvalifikacijos tobulinimas, jiems skirtų priemonių sukūrimas“ pirmąjį etapą. Šiose 5-erių metų trukmės veiklose dalyvavo 25 Lietuvos aukštosios mokyklos, parengta per 200 karjeros specialistų, beveik 20 tūkst. studentų suteiktos karjeros valdymo paslaugos, sukurta metodinė bazė kokybiškam studentų karjeros valdymo paslaugų teikimui, sukonstruota ir įdiegta karjeros valdymo informacinė sistema (www.karjera.lt), parengta daug kitokios medžiagos ir atliktas tyrimas karjeros paslaugų kokybės gerinimui.

Pasak Vilniaus universiteto Studijų direkcijos vadovės Jekaterinos Bortkevič, pats mokymosi procesas mažai prasmingas, jei apie jį kalbame atsietai nuo žmogaus asmeninės karjeros bei gyvenimo tikslų. Neturėdamas karjeros vizijos, nesiorientuodamas karjeros galimybių labirintuose, nepažindamas savęs, studentas nežino, ko reikia mokytis, kuria linkme keistis, plėtoti savo žinias ir tobulinti įgūdžius. Todėl neretai susiduriama su realybe, kai absolventams, baigusiems studijas, sunku priimti sprendimus, ką daryti toliau.

Laiko nulemti poreikiai
Tad pagrindiniu šio projekto tikslu keltas siekis sukurti ir išbandyti kokybiškų karjeros valdymo paslaugų aukštosiose mokyklose sistemą. Grįžtamajam ryšiui užtikrinti pasitelktas informacinių technologijų ir sociologinių apklausų priemonėmis grindžiamas absolventų karjeros stebėsenos modelis.

Tokio projekto poreikį ir reikalingumą dar prieš penketą metų diktavo gyvenimiškos situacijos ir studijuojančiųjų bei aukštųjų mokyklų realybė. Pasak projekto įgyvendintojų, ta būtinybė siejasi su tokiais neapčiuopiamais, bet aiškiai juntamais dalykais, kaip netikrumo, pokyčių, iššūkių, galimybių ir saviraiškos amžius, kuriame gyvename. Daugumai aukštųjų mokyklų absolventų perėjimas į darbo rinką yra sudėtingas, nes pati darbo rinka – chaotiška, fragmentiška, informacija apie įsidarbinimo galimybes nėra visiškai pasiekiama. Didėja aukštojo mokslo prieinamumas ir jo masiškumas, todėl stiprėja konkurencija dėl aukštos kvalifikacijos reikalaujančių darbo vietų.

Studento parengimas su realiais lūkesčiais darbui, gyvenimui ir mokymuisi visą gyvenimą tokioje chaotiškoje ir neapibrėžtoje aplinkoje yra vienas didžiausių šiandienos aukštojo mokslo iššūkių. Šio iššūkio realizavimui ir buvo inicijuotas valstybės planinio projekto įgyvendinimas.

Įgūdžiai ir sąlygos asmeninės karjeros valdymui
Šiandien, jau baigus pirmąjį projekto etapą, galima ir imamasi vertinti jo rezultatus. Džiugina, jog pavyko susitarti dėl aukštųjų mokyklų karjeros valdymo modelio pagrindinių principų, grindžiamų sprendimo priėmimo paradigma. Kokybiški karjeros sprendimai turi būti paremti geru savęs ir karjeros galimybių pažinimu bei kokybišku sprendimo priėmimo proceso valdymu. Šių dalykų galima išmokti. O išmokęs tinkamai priimti karjeros sprendimus, žmogus įgauna gebėjimą valdyti savo asmeninę karjerą pats, nepriklausomai nuo besikeičiančių aplinkos sąlygų.

Projekto metu taip pat buvo sukurta ir sėkmingai išbandyta bazė, atitinkanti naujausias studentų karjeros valdymo paslaugų (ugdymo karjeros, karjeros konsultavimo, karjeros vertinimo, karjeros galimybių pažinimo ir darbo paieškos) teikimo tendencijas. Taip pat sukurta aukštųjų mokyklų absolventų karjeros stebėsenos sistema, skirta rinkti objektyvius ir subjektyvius duomenis apie absolventų karjerą, tvarkyti, analizuoti, rengti ataskaitas ir jas pristatyti visuomenei. Pastaroji informacija labai svarbi ir valstybiniu mastu, nes absolventų įsidarbinimo ir karjeros raidos duomenys padės atskleisti, kokia yra studijų aukštosiose mokyklose kokybė ir kokių specialistų reikia darbo rinkoje.

Taip pat čia galima rasti duomenis, kaip greitai studijas baigę absolventai susiranda darbą, kokia absolventų padėtis darbo rinkoje, užimtumo pobūdis, darbo užmokesčio dydis ir pan. Subjektyvūs, sociologinių apklausų būdu gauti duomenys parodo subjektyvią absolventų nuomonę įvairiais karjeros klausimais.

Siekiant tęsti jau atliktus darbus, pasirašytos Jungtinės veiklos sutartys su 25 aukštosiomis mokyklomis dėl Aukštųjų mokyklų karjeros valdymo informacinės sistemos (KVIS) veikimo užtikrinimo projektui pasibaigus. Vilniaus universitetas iki 2020 m. liepos 1 d. išrinktas KVIS administruojančia institucija.

Iššūkiai ateičiai ir dar ambicingesni planai
Vis dėlto, ir toliau šiam projektui bei jo pradėtoms veikloms kyla ne vienas svarbus iššūkis. Projekto įgyvendintojai viliasi, jog ilgainiui į studentų karjeros valdymo paslaugas bus žvelgiama, kaip į strateginės svarbos paslaugas. Iki šiol aukštosios mokyklos neturi susiformavusios aiškios, sistemiškos, kryptingos, centralizuotai valdomo karjeros paslaugų teikimo studentams vizijos. O štai užsienio šalių patirtis rodo, kad visos aukštosios mokyklos grandys – vadovybė, dėstytojai, karjeros specialistai, studentų savivalda – turi vienodai suprasti karjeros valdymo paslaugų svarbą, jas palaikyti ir įtraukti į strateginius aukštosios mokyklos dokumentus.

Taip pat daug iššūkių laukia ir ugdant potencialią savo tikslinę auditoriją – studentus. Jų domėjimosi savo karjera skatinimas – vienas esminių laukiančių iššūkių ir pasibaigus projektui. Šiuo metu karjeros valdymo paslaugomis naudojasi tik nedidelė, sąmoningiausia studentijos dalis. Todėl svarbu sužadinti platesnės studentų auditorijos motyvaciją, keisti jų nuostatas.

Tai glaudžiai susiję ir su karjeros valdymo paslaugų rinkodaros gerinimu. Dažnai karjeros valdymo paslaugos atribojamos nuo studijų proceso. Toks senstelėjęs karjeros, jos santykio su mokymusi supratimas suformuoja negatyvų didelės akademinės bendruomenės dalies požiūrį. Todėl, manoma, kad karjeros paslaugų naudotojų aktyvumas yra tiesiogiai susijęs su viešinimo veiksmų apimtimi ir efektyvumu.

Projekto įgyvendintojai pripažįsta, kad ir be išvardintų iššūkių reiks nuolat ir toliau rūpintis karjeros valdymo paslaugų kokybės užtikrinimu. Darbo rinkai greitai keičiantis, taps ypač svarbu užtikrinti, kad projekto metu sukurta bazė būtų sistemingai atnaujinama. Tik taip pateikiama informacija studentams išliks aktuali, o ja remiantis bus priimami teisingi karjeros sprendimai.

Įvertinus pirmajame projekto etape pasiektus rezultatus 2015-2020 m. ES struktūrinės paramos laikotarpiu LR švietimo ir mokslo ministerija yra numačiusi Vilniaus universitetui skirti papildomą finansavimą projekto veiklų tęstinumui užtikrinti nacionaliniu lygiu. Antrame valstybės planinio projekto etape didžiausią dėmesį planuojama skirti studentų karjeros brandos stebėsenos sistemos studijų laikotarpiu įdiegimui, kad būtų skatinamas aktyvesnis studentų domėjimasis savo karjera. Taip pat svarstoma dar didesnį dėmesį skirti tinkamų kandidatų paieškos proceso efektyvumui: tam ketinama numatyti Karjeros valdymo informacinės sistemos funkcinių modulių integraciją su darbdaviais ir valstybės informacinėmis sistemomis. Pabrėžiama ir būtinybė įdiegti karjeros valdymo paslaugų kokybės užtikrinimo sistemą. Taip visos aukštosios mokyklos grandys – vadovybė, dėstytojai, karjeros specialistai, studentų savivalda – vienodai suprastų ne tik karjeros valdymo paslaugų svarbą, bet ir savo funkcijas bei atsakomybę, rengiant studentus sėkmingam perėjimui į darbo rinką.