Mokslo projektas, grąžinantis „protus“ į Lietuvą

Visuomenėje vis tebesitęsiant diskusijoms dėl „protų nutekėjimo/grąžinimo“, mokslininkai nejučia patys perimdinėja šią iniciatyvą. Vienas tokių gerųjų pavyzdžių – tai Vilniaus universiteto Biotechnologijos instituto laimėtas ES 7BP „Mokslinių tyrimų potencialo“ programos „Molekulinės biotechnologijos perspektyvos Lietuvoje: jų stiprinimas ir palaikymas europiniu mastu“ (MoBiLi) projektas. Jis kartu su dar 15 kitų Europos Komisijos atrinktas iš 312 gautų paraiškų. Jo sėkmės garantu gali būti laikoma instituto orientacija į aukšto tarptautinio lygio mokslinius tyrimus.

Pasak projektą administravusio dr. Roko Abraičio, tai buvo tikrai labai įdomus, mokslininkų tarpe „mokslo turizmo“ pavadinimą įgavęs projektas, kadangi daug lėšų ir dėmesio buvo skirta idėjų, patirties apsikeitimui. Projekto sumanymas kilo iš susiformavusio poreikio įgyti naujos patirties biomedicinos mokslo srityje plečiant tarptautinį bendradarbiavimą su iškiliausiais Europos mokslo centrais, modernizuoti instituto techninę bazę, būtiną siekiant įsavinti naujausius mokslinių tyrimų metodus, tobulinti institute dirbančių mokslininkų kvalifikaciją. Siekiant ambicingų tikslų buvo pasitelktas ir būrys projekto partnerių – Europos molekulinės biologijos laboratorija (Vokietija, Didžioji Britanija), Karolinos institutas (Švedija), Giesseno Justus Liebig (Vokietija), Edinburgo (Didžioji Britanija) universitetai, Šveicarijos bioinformatikos institutas. 

Akcentas – žmonės

Jau kuriant projektą, o ir visu jo įgyvendinimo laikotarpiu pagrindinis akcentas buvo žmogiškųjų resursų stiprinimui. Tad ir vienas didžiausių projekto nuopelnų – „grąžinti“ iš užsienio ir praėję dideles atrankas bei institute įdarbinti puikius pasiekimus demonstruojantys mokslininkai. Dar projekto pradžioje užsienio ir Lietuvos moksliniuose bei populiariuose leidiniuose buvo paskelbti darbo skelbimai, į kuriuos atsiliepė net 69 kandidatai, iš jų 22 buvo pakviesti darbo interviu. Galiausiai atrinkti ir įdarbinti 7 kandidatai: 2 į mokslininkų grupių vadovo ir 5 į podoktorantūrinių studijų stažuotojų pozicijas. Jie ir šiandien tęsia tyrimus Biotechnologijos institute ir apie save toliau buria jaunųjų mokslininkų grupes.

Instituto mokslininkai aktyviai pasinaudojo galimybe betarpiškai bendrauti su į institutą atvykusiais užsienio mokslininkais – tokių sulaukta net 24 kartus. Čia pavyko prikviesti (ir net 2 kartus!) net Nobelio premijos laureatą prof. Robertą Huberį iš Makso Planko biochemijos instituto (Vokietija). Pasak R. Abraičio, tokie ir panašūs susitikimai su aukščiausios kvalifikacijos savo srities mokslininkais ne tik praplėtė institute dirbančių mokslininkų akiratį, bet ir buvo vertingi bei kėlė kitų Lietuvos mokslo ir verslo įstaigų atstovų susidomėjimą. Visa tai – kaip paletė skirtingos patirties, o tai ypač vertinga svarbiuose moksliniuose tyrimuose.

Projekto metu net 76 Lietuvos mokslininkai ir patys vyko į užsienio mokslo centrus, dalyvavo konferencijose, atsirado nauji partneriai. Buvo užmegzti nauji kontaktai, sužinota apie gautus naujausius mokslinius rezultatus įvairiose srityse, įsisavinti nauji metodai, tobulinti turėti įgūdžiai. Stažuočių metu atlikti bendri darbai, gilinta mūsų mokslininkų kompetencija. Taip pat buvo baigtos rengti įvairios publikacijos į tarptautinius mokslo leidinius – projekto metu kasmet jų skaičius ženkliai didėjo. Svečiai instituto laboratorijose vykdė eksperimentinius darbus ir gautą medžiagą parsivežė į savo darbovietes tolimesniems tyrimams. Visa tai neabejotinai turės ir jau turi įtakos stiprinant Biotechnologijos instituto mokslo darbuotojų, ypač jaunesniųjų, mokslinį potencialą. Doktorantų skaičius padidėjo praktiškai tris kartus. O dalį jų pritraukė būtent įdarbinti grupių vadovai.

Mokslo vaisiai saldūs

Pasak projekto administratoriaus dr. R. Abraičio, svarbu paminėti, jog instituto darbuotojai išmoko, sugeba ne tik patentuoti savo rezultatus, tačiau ir juos realizuoti, iš to uždirbti. Kaip pavyzdį jis pateikė, jog projekto metu tarptautinė kompanija „Thermo Fisher Scientific“ įsigijo 3 patentus.

Ne mažiau buvo svarbu, kad mokslininkai turėtų ir tinkamą darbo aplinką, geras galimybes savo veiklai realizuoti. Todėl projekto metu buvo įsigyta įvairios svarbios ir naujos, modernios, tyrimams reikalingos įrangos: universalus mažų molekulinių ir baltymų difraktometras, skysčių chromatografijos masės spektrometro sistema ir kt. Tai leido sustiprinti ir atnaujinti materialinę instituto bazę, jam tapti dar modernesniu. Su ta įranga dirbo ir toliau dirba Biotechnologijos instituto darbuotojai, ją siekiama kuo labiau panaudoti doktorantų disertacijom. Dr. R. Abraičio manymu, įranga taip pat buvo vienas iš argumentų mūsų mokslininkams pargrįžti ir pasilikti.

Tad šiandien MoBiLi projektas vertinamas už savo reikšmę didinant tiek instituto, tiek viso Universiteto matomumą Europos mokslo erdvėje. Savo ruožtu, projekto rezultatus puikiai įvertino ir Europos Komisijos atrinkta ekspertų iš Ispanijos, Lenkijos ir Estijos komanda. Šio projekto ateitis yra siejama su slėnių projektais, o tai reiškia, jog ir šiandien, pasibaigus MoBiLi projektui, jo laukia tęstinumas.