Nacionalinis fizinių ir technologijos mokslų centras: Lietuvos aukštųjų technologijų ateitis

Šių metų rudenį Vilniaus Saulėtekio slėnyje duris atvers vienas didžiausių ir ambicingiausių Lietuvos mokslo centrų – Nacionalinis fizinių ir technologijos mokslų centras (NFTMC). Jis po vienu stogu sulies milžinišką Vilniaus tiksliųjų mokslų arsenalą, kur bus aktyviai vystomi lazerių, šviesos technologijų, medžiagotyros, nanotechnologijų, puslaidininkių fizikos ir elektronikos bei susiję moksliniai tyrimai ir eksperimentinės plėtros darbai. Čia jungiasi Vilniaus universiteto (VU) Fizikos fakultetas, Taikomųjų mokslų institutas, Teorinės fizikos ir astronomijos institutas, dalis Chemijos fakulteto, Fizinių ir technologijos mokslų centras bei dalis Vilniaus Gedimino technikos universiteto. Sutelkus visas mokslines pajėgas į vieną pastatą, kuriame sukoncentruota šiuolaikiška technologinė infrastruktūra, laukiama ne tik didelės mokslo sinergijos – tikimasi ir naujos kokybės studijose, esminio kokybinio šuolio moksliniuose tyrimuose, inovacijų ir aukštųjų technologijų plėtros proveržio, naujų technologinių paslaugų atsiradimo šalies ir užsienio aukštųjų technologijų verslui.

Prof. Saulius Juršėnas: proveržiai nevyksta atsitiktinai – tam ir klojame pamatus šiandien

NFTMC projekto valdymo grupės pirmininkas, VU Taikomųjų mokslų instituto direktorius prof. Saulius Juršėnas sako galįs tik pasidžiaugti, kad pastaraisiais metais požiūris Lietuvoje progresyvėja: didelės lėšos buvo skirtos ne daiktams, keliams, ar kasdieniam vartojimui bet šalies ateičiai. NFTMC – tai bene pirmoji po Nepriklausomybės atgavimo tokio dydžio investicija į mokslą, o kartu – investicija į žinias ir jaunimą.

Jis pripažįsta, jog rudeniop nusimato daug nelengvų darbų įsikuriant, kai reikės visą aparatūrą sujungti į vieną gyvą organizmą, bet jau dabar matomas milžiniškas galimybių pokytis: “Lietuvos mokslininkai dabar turi viską, ko jie norėtų. Per pastaruosius metus struktūrinių fondų pagalba iš esmės pasikeitė mokslinių tyrimų sąlygos, o su jomis – ir žmonės. Visi mato perspektyvas čia, šiame taške aplink naują VU biblioteką, kur bus didžiausia mokslo koncentracija Lietuvoje – galingiausia šalyje technologinė įranga ir galingiausios gyvybės bei fizinių ir technologinių mokslų srities grupės. Lietuvoje gimsta stiprus aukštųjų technologijų klasteris.“

Pasak profesoriaus, jau dabar pastebima, kad jauni žmonės daug noriau pasilieka doktorantūroje, mato čia perspektyvą. “Mes dabar gana lengvai judam po pasaulį, tai nėra reikalo būtinai ištrūkti – studentas gali išvažiuoti, pasimokyti, grįžti ir dirbti čia, savo aplinkoje, – įsitikinęs S. Juršėnas. – Aišku, būtinai reikia išvažiuoti, būtinai reikia pasimokyti, bet kurti reikia čia. Juk alternatyva labai aiški: arba mes auginam daniškas kiaules, pasilikdami sau visas atliekas, be jokios perspektyvos augti, arba mes kuriam aukštąsias technologijas ir su viltimi žiūrim į ateitį.”

Paklaustas apie NFTMC ir mokslo proveržio Lietuvoje sąsajas, prof. S. Juršėnas turi tvirtą nuomonę: “Paprastai proveržis neįvyksta atsitiktinai. Pažiūrėkime į Lietuvos istoriją: kur mes turime technologinius proveržius? Tai lazeriai, biotechnologijos, pastaraisiais metais stebime proveržį puslaidininkių prietaisų srityje. Kodėl taip įvyko? Todėl, kad buvo tam tikra kultūra, žinios, žmonės. Šios mokslo kryptys yra stipriausios Lietuvoje, susiformavo tam tikra mokslo terpė, kurioje gali atsirasti tokio tipo aukštosios technologijos. Kitaip aukštosios technologijos neprigyja, jų negalima įsodinti, negalima tiesiog mėgdžiojant, nupirkti aparatus, atsivežti, pastatyti ir laukti, kad jie pradės kurti naujas proveržio technologijas ir diegti naujus verslus.”

Todėl profesorius viliasi ir tiki, jog šis milžiniškas, gražus, modernus mokslo centras, trauks mokinius, jaunimą. Jiems bus kuriamos naujos studijų programos, susijusios su aukštosiomis technologijomis. Visuomenei centras populiarins savo veiklą ir neliks nepastebėtas tiek moksliniais pasiekimais, tiek savo gaminiais ir technologijomis. “Mes norėtume, jog tai būtų pasaulinio lygio, rimtas, konkurencingas centras, pilnas gyvybės, jaunų, mokslą kuriančių žmonių. Jeigu centras veiks aktyviai tai viskas gausis ir mokslo pasiekimai duos ženklią naudą Lietuvai”, – įsitikinęs prof. S. Juršėnas.

Prof. Gintaras Valušis: Lietuvoje nėra inovatyvios pramonės, bet unikali galimybė jai gimti

Pasak NFTMC projekto mokslinio vadovo, Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) direktoriaus prof. Gintaro Valušio, dirbančio Saulėtekio projektuose nuo pat slėnio ištakų 2007-aisiais, viskas prasidėjo nuo slėnio idėjos, t. y. idėjos, kad šalia Universiteto kuriamo mokslo turi atsirasti tiltas į aukštųjų technologijų plėtrą, į high-tech verslą. “Mes jau tada supratome, kad Lietuva pernelyg maža, kad galima būtų skaidytis – mūsų ne tik yra per mažai, mes turime pernelyg kuklius resursus palyginus su išsivysčiusiomis industrinėmis valstybėmis. Tad reikia vienyti visas turimas mokslines pajėgas universitetuose ir moksliniuose institutuose, kad atsirastų bendros technologinės infrastruktūros (nes taip pigiau jas išlaikyti) ir kad galima būtų užtikrinti visas inovacijų grandinėlės dalis – pradedant nuo studijų, mokslo, taikomojo mokslo, technologijų ir produktų maketų kūrimo iki pat prototipų ir jų perkėlimo į verslą. Trumpiau tariant, veiklų grandinė – nuo studijų iki verslo”, – prisimena G. Valušis.

Saulėtekio slėnis yra kitoks nei garsusis Silicio slėnis prie Stanfordo universiteto Kalifornijoje. Silicio slėnis yra verslo projektas, mūsų Saulėtekio slėnis yra integruotas mokslo, studijų ir verslo darinys. Jame tiesiogiai dalyvauja Vilniaus ir Gedimino technikos universitetai, kurie vykdo studijas, atlieka daug mokslinių tyrimų, jame dalyvauja didžiausia šalyje taikomojo mokslo institucija Fizinių ir technologijos mokslų centras, kuris intensyviai plėtoja bendras veiklas tiek su universitetais, tiek ir su Mokslo ir technologijų parkais tam, kad gauti mokslo rezultatai taptų naujais produktais ar naujomis mokslinėmis paslaugomis verslui. Saulėtekyje su NFTMC projektu turėtų atsirasti unikalus derinys, kuriame susijungs stipriai taikomasis mokslas su universitetine patirtimi, o studentas, atėjęs į universitetą, turėtų matyti perspektyvą savo aukštųjų technologijų verslui susikurti“, – džiaugiasi G. Valušis.

Planuojama, kad NFTMC bus unikali mokslo ir technologijų sintezė, išsiskirianti visos Europos mastu: „Ir ne tik – tai turėtų tarnauti vienu iš emigracijos stabdžių šalyje.“ Kita vertus, profesorius neabejoja, jog šis projektas turėtų prisidėti ir prie talentų pargrąžinimo. “Fizinių ir technologijos mokslų centre mes jau vykdome talentų grįžimo programą. Pradėjome ieškoti pasaulyje žmonių, kuriems baigiasi podoktorantūrinės stažuotės, kurie apsigynė disertacijas, ir jau su jais tariamės dėl galimų mokslinių pozicijų centre”, – pasakoja FTMC direktorius. Jau yra keletas grįžusių ir sėkmingai dirbančių, susikūrusių ne tik savo laboratorijas, bet netgi savo verslus – ir tai labai džiugina. G. Valušis įsitikinęs: žmonės, įstoję į universitetą, turi suprasti, kad jam čia atsiveria perspektyvos ne tik moksle. “Aš pats dėstau universitete ir matau, kad šiandien turime labai gerų studentų, nuostabi karta auga – ir mes privalom juos išsaugoti, kad jie matytų prasmę dirbti savo šaliai ir čia atrastų save!” – įsitikinęs profesorius.

Į klausimą, kas šiandieniniame mokslo ir verslo bendradarbiavime “užduoda toną”, FTMC direktoriaus atsakymas vienareikšmiškas – mokslas. Jo nuomone, Lietuva turi labai mažai inovatyvios pramonės, išsiskiria tik lazerininkai ir biotechnologai: “Mokslo verslo bendradarbiavimas – aktuali diskusijų visuomenėje tema. Visi žiūri į mokslininkus, kodėl jie kažko verslui nepadaro. Atsakymas paprastas: didžioji dalis verslo neformuluoja mokslininkams užduočių, jie tiesiog perka technologijas ir jas naudoja, bet jų nekuria. O mokslas, kuris čia išliko, yra tas, kuris buvo konkurencingas mokslinėje rinkoje. Todėl šiuo metu ir yra didžiulis atotrūkis tarp mūsų mokslininkų siekių ir mūsų pramonės lūkesčių.“ Profesoriaus žodžiais tariant, vienintelės malonios išimtys – tai jau minėti lazerininkai ir biotechnologai. Bet jų indėlis bendrame šalies BVP – apie 1 proc., o tai labai kuklus skaičius. Bendriau paėmus, į Lietuvą neatėjo nei viena didžiulė technologinė kompanija, kuri būtų pakeitusi tiek Lietuvos inovatyvios pramonės veiklų spektrą, tiek visą su tuo susietą inžinerinę technologinę kultūrą. “Šiandien yra tik du būdai tai padaryti: arba mes patys sugeneruosime, arba ateis kas nors iš užsienio ir situaciją pakeis iš esmės, kaip tai sėkmingai atsitiko IT sektoriuje arba biotechnologijose. Jeigu mes to Saulėtekio slėny nepadarysim, to proceso nekatalizuosim, vargu ar kas nors kitas tai padarys. Tai didžiulis iššūkis ir atsakomybė mums ir kaip mokslininkams, ir kaip piliečiams”, – įsitikinęs, G. Valušis.

O kas toliau?

Nuo rudens Saulėtekio slėnyje atsidarys ne tik Nacionalinis fizinių ir technologijos mokslų centras – panašiu metu laukiama ir Gyvybės mokslų centro veiklos pradžios. Tad vienoje vietoje – galingas mokslinis arealas. Tikėtina, padidės ir visuomenės lūkesčiai. Į tai prof. S. Juršėnas turi paprastą atsakymą: “Mes ne staklių prisipirkom, mes įgijome galimybę kurti, žinoti, dalyvauti pasauliniuose pažangos procesuose, o kaip toliau bus – labai priklausys nuo mūsų. Tai yra ilgalaikės investicijos, kurios atneš naudą ateity.”

Prof. G. Valušio įsitikinimu – viską nulems talentingi ir kūrybingi, veiklūs ir ambicingi žmonės, be jų mokslinė aparatūra yra bevertė. Tai pirmiausia ir reikia padaryti viską, kad tie talentingi žmonės matytų save Saulėtekyje, o Vilnių suvoktų kaip jaukius savo namus. “Jeigu mums pavyks tai pasiekti, Saulėtekio slėnis ir bus tas mokslo ir inovacijų židinys, formuojantis naujos kartos inovatyvią pramonę šalyje“, – neabejoja FTMC direktorius.