Projektinė veikla Vilniaus universitete: kaip dirbti dar efektyviau?

Vilniaus universiteto (VU) Mokslinės komunikacijos ir informacijos centre vyko informacinis-diskusinis renginys bendruomenei „2014–2020 struktūriniai fondai: galimybės ir nauji administravimo ypatumai“. Projektinę veiklą Universitete vykdantys žmonės buvo supažindinti su naujausia informacija apie būsimo finansavimo laikotarpio ypatumus, diskutavo apie galimybes kartu kurti ir vystyti projektus.

Rektorius pristatė gaires bendruomenei

Sveikindamas susirinkusiuosius VU rektorius prof. Artūras Žukauskas pasidžiaugė praėjusio laikotarpio didžiausiais Universiteto bendruomenės pasiekimais, susijusiais tiek su infrastruktūra, tiek su galimybėmis mokslininkams, išaugusia studijų kokybe. Kartu jis jau brėžė gaires būsimiems dideliems iššūkiams. Anot rektoriaus, neišvengta ir visoje Lietuvoje su struktūriniais fondais dirbančiuosius ištinkančios problemos – labiau orientuojamasi į procesą, o ne į galutinį rezultatą. Ši kompleksinė problema lemia ir vėliau iškylančius projektų vadybos, valdymo aspektus.

Rektorius prof. A. Žukauskas taip pat bendruomenei pristatė ir savo komandos plėtros viziją, kaip gaires naujam projektinės veiklos laikotarpiui. Tai mokslo vystymas išlaikant sukurtą infrastruktūrą, perduodant technologijas, mažinant kai kurių mokslo sričių atsilikimą. Taip pat didelį dėmesį planuojama skirti studijoms su gerai veikiančia moduline studijų sistema. Laukia ir iššūkiai bendruomenės srityje, kur, anot rektoriaus, be vadybos priemonių, motyvavimo, konsolidavimo, nauji pastatai ar įranga bus tik geležis ir betonas. Rektoriaus manymu, partnerystės gerinimo sritis jau susiduria su Universiteto įvaizdžio problemomis: įvaizdis kainuoja, bet naudą justų ne tik Universiteto, bet ir miesto bei valstybės žmonės. Tam reikalingas visapusis bendradarbiavimas. Universiteto efektyvaus valdymo kryptis – tai sritis, kurioje daug nuveikta, bet daug procesų dar tik pradėta, juos būtina tęsti efektyvumo linkme. Tad rektoriaus suformuluotos gairės buvo siūlomos susirinkusiai bendruomenei, kaip kryptis, kuria kviečiama eiti galvojant ir apie būsimus projektus.

Ministerija ėmėsi koordinatorės vaidmens

Renginyje dalyvavę Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) atstovai, pristatydami 2014–2020 m. struktūrinio laikotarpio ypatumus studijų ir mokslo srityse, dar negalėjo bendruomenei pateikti daug konkrečių detalių. Studijų skyriaus vedėjas Antanas Levickas sakė, kad praėjusio laikotarpio patirtis parodė, jog labiausiai pritrūko koordinacinės funkcijos. Tad šiuo periodu tos funkcijos ėmėsi ŠMM – todėl gerokai daugiau planinių projektų. Taip pat pabrėžta, jog tiek Europos Sąjungos, tiek valstybiniu lygmeniu labiausiai bus vertinamas sisteminis požiūris, projektų integracija, platesnis regioninis poreikis, o gerokai griežčiau žiūrima į naujas statybas. Studijų srityje taip pat bus akcentuojamas studijų programų stambinimas, stiprinami praktikų, karjeros centrų projektai, labai daug dėmesio skiriama ir iš bendruomenės idėjų laukiama dėstytojų kvalifikacijai skirtiems projektams, tęsiami projektai neįgaliųjų paramai.

Technologijų ir inovacijų skyriaus vedėjas Valentinas Kvietkus pabrėžė, jog dabartinio periodo pagrindinė užduotis – gauti grąžą efektyviai panaudojant tai, kas praeitame periode investuota. Todėl nauju ir labai svarbiu akcentu tampa sumani specializacija. Taip pat ne mažesnis dėmesys tenka verslo pritraukimui, inovacijų gerinimui, žinių vadybai.

Bendruomenei aktualūs klausimai – nuo mokslo iki verslo, nuo studijų iki vadybos

INVEGA generalinis direktorius Audrius Zabotka renginyje pristatė ir visai naują, dar tik planuojamą priemonę, kuri įgalintų mokslo ir eksperimentinės plėtros projektuose vystyti mokslo idėjas iki jų pritaikomumo versle. Mokslo projektai būtų vystomi įmonėje, į kurią valstybė investuotų 80–90 proc., likusią dalį – privatus verslas ir universitetai, universiteto įmonės, patys mokslininkai, verslo angelai ar rizikos kapitalo fondai. Panašus mechanizmas jau veikia Ūkio ministerijos finansuojamuose verslo projektuose.

VU Plėtros direkcijos Projektų finansų valdymo skyriaus vedėja Žana Markauskienė supažindino su administravimo ir finansavimo ypatumais: „Kiekvieno finansavimo laikotarpio pabaigoje organizuojamas išankstinis finansavimo lėšų panaudojimo vertinimas. Šio vertinimo tikslas – padėti pagerinti fondų našumą, efektyvumą ir atskaitingumą Europos Sąjungos ir šalies lygmeniu.“ Jos pateiktame pranešime – vertinimo ataskaitoje suformuluoti svarbiausi administracinės naštos veiksniai, kuriuos keičia nauji efektyvumą didinantys principai 2014–2020 m. laikotarpiu – supaprastinimas, standartizavimas, elektroninių duomenų mainų galimybių išplėtimas. Taip pat pateiktos pagrindinės projektų atrankos, išlaidų tinkamumo reikalavimų, projektų įgyvendinimo naujovės.

Antroje dalyje vykusiose diskusijų grupėse Universiteto bendruomenei labiausiai rūpėjo studijų efektyvumo, geresnės bendruomenės, mokslo ir verslo bendradarbiavimo bei įmonių kūrimo, projektų vadybos klausimai. Bendruomenės nariai aktyviai kėlė idėjas ir kūrė rekomendacijas.