P A T V I R T I N T A
Vilniaus universiteto Senato komisijos
2012 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. SK-2012-12-8
P A K E I S T A
Vilniaus universiteto Senato
2017 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. S-2017-7-15

Vilniaus universiteto Studijų nuostatai


I. Nuostatų paskirtis

1.1. Šie nuostatai nustato studijų Vilniaus universitete (toliau – Universitetas) tvarką, studentų ir klausytojų teises, pareigas bei santykius su Universitetu.

↑ Į viršų


II. Pagrindinės sąvokos

2.1. Antrosios pakopos (magistrantūros) studijos skirtos pasirengti savarankiškam mokslo darbui arba kitam darbui, kuriam atlikti reikia aukštesnio nei bakalauro studijų lygmens bendrųjų ir dalykinių kompetencijų, kurių pagrindą sudaro mokslo žinios ir analitiniai gebėjimai. Baigus tam tikros krypties (šakos) magistrantūros studijų programas, suteikiamas tos studijų krypties (šakos) magistro kvalifikacinis laipsnis.

2.2. Bendrųjų universitetinių studijų dalykai (moduliai) – tai pasaulėžiūrą ir bendrą erudiciją ugdantys dalykai (moduliai). Bendrąsias universitetines studijas Vilniaus universitete apibrėžia VU bendrųjų universitetinių studijų koncepcija.

2.3. Dalinės studijos – tai studento mokymasis pagal tam tikras kompetencijas ugdančią studijų programos dalį, patvirtinant studento pasiekimus pažymėjimu.

2.4. Eksternas – tai studijuojantysis (studentas ar klausytojas), savarankiškai studijuojantis atskirus studijų dalykus (jų grupes) (modulius) ir kamieninio akademinio padalinio vadovo leidimu laikantis studijų dalykų (jų grupių) (modulių) egzaminus (įskaitas).

2.5. Gretutinė studijų programa – pirmosios pakopos studijų programos dalis, kurią sudaro studijų programos rengėjų numatyti privalomieji ir (ar) studento pasirenkami kitos studijų krypties dalykai (moduliai), atitinkantys minimalius šios studijų krypties (šakos) dvigubam kvalifikaciniam laipsniui keliamus reikalavimus. Gretutinės studijų programos apimtis – 60 kreditų.

2.6. Individualus studijų planas – tai studento motyvuotu prašymu nustatomas studijuojamų dalykų (modulių) atsiskaitymo išdėstymas semestro metu arba studijų programos komiteto sutikimu sudaromas individualus planas, į kurį įtraukiami studijų programoje nenumatyti studijų dalykai (moduliai), atitinkantys studento poreikius. Individualius studijų planus tvirtina akademinio kamieninio padalinio vadovas.

2.7. Klausytojas – tai asmuo, sudaręs studijų sutartį su Universitetu, įrašytas į Universiteto klausytojų registrą ir studijuojantis atskirus formaliųjų studijų programų dalykus (modulius) arba mokymosi visą gyvenimą galimybes užtikrinančią laipsnio nesuteikiančių studijų programą, skirtą tenkinti švietimo poreikį, tobulinti kvalifikaciją ir (ar) įgyti papildomas kompetencijas.

2.8. Kontaktinis studento darbo laikas – tai studijos, vykstančios dalyvaujant dėstytojui (paskaitos, seminarai, laboratoriniai darbai, pratybos, konsultacijos ir kt.). Jos gali būti ir nuotolinės.

2.9. Laipsnio nesuteikiančios studijos – tai studijos, apimančios:

2.9.1.profesinę kvalifikaciją suteikiančias studijas, skirtas profesinei kvalifikacijai įgyti ir (ar) savarankiškai praktinei veiklai pasirengti;

2.9.2. įvairias mokymosi visą gyvenimą galimybes užtikrinančias programas, skirtas tenkinti švietimo poreikius, tobulinti kvalifikaciją, įgyti papildomas kompetencijas. Vienas iš Universiteto vykdomų šio tipo studijų yra papildomosios studijos, skirtos asmenims, kurių turimas aukštasis išsilavinimas yra nepakankamas tolesnėms pageidaujamos krypties (šakos) aukštesnės pakopos ar vientisosioms studijoms.

2.10. Pagrindinė studijų programa – pirmosios pakopos studijų programos dalis, kurią sudaro pagrindinės studijų krypties dalykai (moduliai), atitinkantys šios studijų krypties kvalifikaciniam laipsniui keliamus reikalavimus, ir bendrųjų universitetinių studijų dalykai (moduliai).

2.11. Papildomosios studijos – tai studijos, organizuojamos asmenims, norintiems stoti į magistrantūros studijų programą ar antrąją pakopą atitinkantį vientisųjų studijų programos semestrą (kursą), jei tų asmenų įgytos kompetencijos neatitinka stojantiesiems keliamų reikalavimų.

2.12. Pirmosios pakopos (bakalauro) studijos teikia bendrąjį universitetinį išsilavinimą ir ugdo bendrąsias ir pasirinktos studijų krypties dalykines kompetencijas. Baigus tam tikros studijų krypties (šakos) bakalauro studijas suteikiamas tos krypties (šakos) bakalauro kvalifikacinis laipsnis.

2.13. Savarankiškas studento darbo laikas – dalyko ar modulio apraše numatytų užduočių vykdymas nedalyvaujant dėstytojui.

2.14. Studentas – tai asmuo, sudaręs studijų sutartį su Universitetu, įrašytas į Universiteto studentų registrą ir studijuojantis pagal studijų programas arba doktorantūroje.

2.15. Studento pasiekimai – studento pasiektas individualus kompetencijų lygis, kuris nustatomas apraše numatytais būdais ir formomis vertinant studijų dalyko (modulio) ar visos studijų programos studijų siekinius.

2.16. Studijų dalykas – tai mažiausia studijų programos turinio dalis, turinti apibrėžtą tikslą ir orientuota į studijų siekinius, ugdanti bendrąsias ir (ar) dalykines kompetencijas, reikalingas įgyti kvalifikacinį laipsnį. Kiekvieno dalyko (modulio) studijos baigiamos egzaminu arba studento savarankiškai atlikto mokslo tiriamojo darbo (projekto) įvertinimu.

2.17. Studijų modulis – iš vieno arba kelių turinio požiūriu susijusių dėstomųjų dalykų sudaryta studijų programos dalis, turinti apibrėžtą tikslą ir orientuota į studijų siekinius ir 5 kartotinį kreditų skaičių, ugdanti bendrąsias ir (ar) dalykines kompetencijas, reikalingas įgyti kvalifikacinį laipsnį. Kiekvieno modulio studijos baigiamos egzaminu arba studento savarankiškai atlikto mokslo tiriamojo darbo (projekto) įvertinimu.

2.18. Studijų kreditas – studijų dalyko (modulio) apimties vienetas, kuriuo matuojamas studento darbo laikas, reikalingas įgyvendinti dalyko (modulio) siekinius. Vieną kreditą atitinka 25–30 studento darbo valandų, kurias sudaro kontaktinis ir savarankiškas darbas.

2.19. Studijų krypties dalykai (moduliai) – tai dalykai (moduliai), ugdantys studijų programos bendrąsias ir dalykines kompetencijas, reikalingas savarankiškai mokslinei arba profesinei veiklai.

2.20. Studijų programa – tam tikros krypties studijų turinio, metodų ir materialiųjų priemonių, studijoms pasitelkiamo akademinio ir profesinio personalo visuma ir jos aprašymas.

2.21. Studijų tvarkaraštis – tai akademinių užsiėmimų vykdymo tvarka. Studijų tvarkaraštis gali būti dieninis, sesijinis ir vakarinis.

2.21.1. Dieninis studijų tvarkaraštis – tai tokia studijų tvarka, kai akademiniai užsiėmimai paprastai vyksta darbo dienomis nuo 8.00 val. iki 20.00 val.

2.21.2. Sesijinis studijų tvarkaraštis – tai tokia studijų tvarka, kai akademiniai užsiėmimai dažniausiai vyksta mėnesį laiko trunkančių periodinių sesijų metu, darbą paprastai organizuojant sesijos darbo dienomis nuo 8.00 val. iki 20.00 val., taip pat savaitgaliais.

2.21.3. Vakarinis studijų tvarkaraštis – tai tokia studijų tvarka, kai akademiniai užsiėmimai paprastai vyksta darbo dienomis nuo 16.00 val. iki 20.00 val., taip pat savaitgaliais.

2.22. Trečiosios pakopos (doktorantūros) studijos yra skirtos rengti mokslininkus, kurie gebėtų savarankiškai atlikti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbus ir spręsti mokslo problemas. Baigus šias studijas ir apgynus disertaciją suteikiamas mokslo daktaro laipsnis.

2.23. Vientisosios studijos – tai studijos, apimančios pirmąją ir antrąją studijų pakopas. Baigus vientisąsias studijas suteikiamas magistro kvalifikacinis laipsnis.

↑ Į viršų


III. Studijų sistema

3.1. Studijų pakopos ir formos

3.1.1. Universitete vykdomos laipsnį suteikiančios ir laipsnio nesuteikiančios studijos.

3.1.2. Universitete vykdomos trijų pakopų laipsnį suteikiančios studijos: pirmosios (suteikiamas atitinkamos krypties (šakos) bakalauro kvalifikacinis laipsnis arba dvigubas (pagrindinės ir gretutinės studijų krypčių (šakų)) bakalauro kvalifikacinis laipsnis), antrosios (suteikiamas magistro kvalifikacinis laipsnis), trečiosios (suteikiamas mokslo daktaro kvalifikacinis laipsnis). Taip pat vykdomos vientisosios studijos, apimančios pirmąją ir antrąją pakopas (suteikiamas magistro kvalifikacinis laipsnis).

3.1.3. Įgijus studijų krypties kvalifikacinį laipsnį sudarančias bendrąsias ir dalykines kompetencijas bei sukaupus šiam kvalifikaciniam laipsniui suteikti būtiną kreditų skaičių, Studijų programos komitetas, remdamasis pateiktais įrodymais, priima sprendimą dėl atitinkamo kvalifikacinio laipsnio suteikimo galimybės.

3.1.4. Papildomosios studijos organizuojamos:

3.1.4.1. kai asmuo yra įgijęs tos pačios krypties aukštąjį koleginį išsilavinimą, išskyrus atvejus, kai Universiteto Senatas yra priėmęs nutarimą, kad konkrečias kolegines studijas baigusiam asmeniui stojant į atitinkamą studijų programą(-as) pakanka nustatyto pobūdžio ir trukmės praktinės veiklos patirties;

3.1.4.2. kai pasirinkta magistrantūros studijų kryptis nesutampa su asmens baigtų universitetinių pirmosios pakopos studijų pagrindine ar gretutine kryptimi, išskyrus atvejus, kai Universiteto Senatas yra priėmęs nutarimą, kad šias pirmosios pakopos universitetines studijas baigusiam stojančiajam į konkrečias studijų programas pakanka nustatyto pobūdžio ir trukmės praktinės veiklos patirties.

3.1.5.Pagal formą studijos Universitete yra nuolatinės ir ištęstinės.

3.2. Studijų apimtis ir trukmė

3.2.1. Studijų apimtis skaičiuojama kreditais, kuriais matuojami studijų siekiniai ir studento darbo krūvis. Vieneri studijų metai atitinka 60 kreditų. Vieną kreditą sudaro 25–30 studento ar klausytojo darbo valandų.

3.2.1.1. Bakalauro studijų apimtis yra ne mažesnė kaip 210 ir ne didesnė kaip 240 kreditų. Studijų programos, kurią baigus suteikiamas dvigubas pagrindinės studijų krypties (šakos) ir gretutinės studijų krypties (šakos) bakalauro laipsnis, apimtis yra 240 kreditų

3.2.1.2. Magistrantūros studijų apimtis yra ne mažesnė kaip 90 kreditų ir ne didesnė kaip 120 kreditų.

3.2.1.3. Trečiosios pakopos studijų apimtį nustato Doktorantūros ir rezidentūros nuostatai.

3.2.1.4. Vientisųjų studijų apimtis yra ne mažesnė kaip 300 ir ne didesnė kaip 360 kreditų.

3.2.1.5. Laipsnio nesuteikiančių studijų, apibrėžtų šių nuostatų 2.9.1 punkte, apimtis yra ne mažesnė kaip 30 ir ne didesnė kaip 120 kreditų.

3.2.2. Nuolatinių studijų įprastinė apimtis yra 60 kreditų per mokslo metus.

3.2.3. Kitų studijų trukmę ir apimtį nustato akademiniai kamieniniai padaliniai, tvirtina Senato komisija.

3.3. Studijų programos

3.3.1. Studijų programos sudaromos pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas studijų kryptis ir šakas. Pirmosios pakopos studijų programos gali būti pagrindinės ir gretutinės studijų krypties (šakos).

3.3.2. Gretutinės studijos Universitete vykdomos Lietuvos Respublikos ir Universiteto teisės aktų nustatyta tvarka.

3.3.3. Studijų programos yra rengiamos ir vykdomos Lietuvos Respublikos ir Universiteto teisės aktų nustatyta tvarka.

3.3.4. Studijų programą sudaro studijų dalykai (moduliai).

3.3.5. Pagal paskirtį ir turinį dalykai (moduliai) skirstomi į studijų krypties (šakos) ir į bendrųjų universitetinių studijų dalykus (modulius). Nustatytos apimties bendrųjų universitetinių studijų dalykus (modulius) studentai renkasi iš visiems Universiteto studentams bendro dalykų (modulių) sąrašo.

3.3.6. Studijų programos komiteto nustatyti studijų krypties dalykai (moduliai) gali būti siūlomi kaip gretutinių studijų programa kitos studijų krypties (programos) studentams, siekiantiems dvigubo bakalauro laipsnio.

3.3.7. Privalomųjų ir pasirenkamųjų dalykų (modulių) proporcijos ir jų pasirinkimo taisyklės yra nurodomos konkrečios studijų programos apraše.

↑ Į viršų


IV. Studentų ir klausytojų priėmimas

4.1. Studentus priima rektorius. Priėmimo tvarką ir priimamų studentų skaičių nustato Senato komisija. Studentų priėmimą organizuoja ir vykdo rektoriaus paskirta komisija.

4.1.1. Į pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas konkurso tvarka priimami asmenys, turintys ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą.

4.1.2. Į antrosios pakopos studijas konkurso tvarka priimami asmenys, baigę pirmosios pakopos universitetines studijas, baigę pirmosios pakopos ir (ar) papildomąsias studijas arba įgiję aukštąjį koleginį išsilavinimą ir turintys praktinės veiklos patirties, kaip nurodyta šių nuostatų 3.1.4.1 punkte.

4.1.3. Į trečiosios pakopos studijas konkurso tvarka priimami asmenys, baigę antrosios pakopos arba vientisąsias studijas ir įgiję magistro ar jam prilygstantį kvalifikacinį laipsnį (turintys aukštojo universitetinio mokslo baigimo diplomą).

4.2. Klausytojus Senato komisijos nustatyta tvarka priima rektorius. Klausytojų priėmimą organizuoja ir vykdo rektoriaus įgalioti akademinių kamieninių padalinių vadovai.

4.3. Asmenys, priimti studentais ar klausytojais, su Universitetu sudaro Senato komisijos nustatytos formos studijų sutartį. Studijų sutartis nustato studijų Universitete pagrindines sąlygas ir abiejų šalių įsipareigojimus.

↑ Į viršų


V. Studijų procesas

5.1. Dėstomoji kalba

Pagrindinė dėstomoji kalba yra lietuvių. Dalis arba visi studijų programos dalykai (moduliai) gali būti dėstomi ir kita kalba.

5.2. Studijų kalendorius

5.2.1. Studijos Universitete vyksta semestrais. Mokslo metus sudaro du semestrai – rudens ir pavasario. Mokslo metai prasideda rugsėjo 1 d. ir baigiasi rugpjūčio 31 d.

5.2.1.1. Rudens semestro studijos prasideda rugsėjo 1 d. ir trunka iki sausio 26 d. Kalėdų atostogos numatytos nuo gruodžio 24 d. iki sausio 1 d. Pavasario semestro studijos prasideda vasario 4 d. ir trunka iki birželio 30 d. Viena šio semestro savaitė skiriama Velykų atostogoms. Studijų programoje numatytais atvejais akademinio kamieninio padalinio nustatyta tvarka praktika gali būti organizuojama studentams ir ne semestro metu. Vasaros metu studentams suteikiamos ne trumpesnės kaip vieno mėnesio nepertraukiamos atostogos.

5.2.1.2. Rudens semestro paskaitų tvarkaraštį akademinių kamieninių padalinių vadovai skelbia iki gegužės 31 d., o pavasario semestro – iki gruodžio 31 d. Apie visus vėlesnius tvarkaraščio patikslinimus ar pakeitimus turi būti viešai pranešta padalinio tinklalapyje ir (ar) VUSIS ne vėliau kaip likus savaitei iki atitinkamo pakeitimo taikymo pradžios.

5.2.1.3. Ištęstine studijų forma vykdomų paskaitų ir egzaminų tvarkaraščių sudarymo tvarką nustato akademinis kamieninis padalinys.

5.2.2. Egzaminų tvarkaraščiai sudaromi dėstytojo bei studentų susitarimu ir tvirtinami akademinių kamieninių padalinių vadovų.

5.2.3. Doktorantai studijuoja pagal individualius studijų planus.

5.3. Registravimas į gretutinės krypties studijas ir pasirenkamuosius dalykus

5.3.1. Semestro pabaigoje studentai privalo registruotis į kito semestro pasirenkamuosius dalykus (modulius) ir, jeigu studentas renkasi gretutines studijas, į gretutinių studijų dalykus (modulius).

5.3.1.1. Registracijos pavasario semestro pasirenkamųjų dalykų (modulių) studijoms galutinis terminas yra gruodžio 15 d., o rudens semestro – gegužės 15 d. Pirmojo studijų semestro studentai į pasirenkamuosius dalykus (modulius) privalo registruotis per pirmas dvi semestro savaites.

5.3.1.2. Apie sprendimą rinktis gretutines studijas studentas raštu informuoja šias studijas vykdantį akademinį kamieninį padalinį ne vėliau kaip likus vienam semestrui iki gretutinių studijų pradžios: jei jos prasideda pavasario semestre – per rugsėjo mėnesį, jei rudens semestre – per vasario mėnesį. Susitarimas dėl gretutinių studijų, kuriame reglamentuojami studento įsipareigojimai bei teisė atsisakyti gretutinių studijų programos, sudaromas iki spalio 15 d., jei gretutinės studijos prasideda pavasario semestre, arba iki kovo 15 d., jei gretutinės studijos prasideda rudens semestre.

5.3.2. Studentai turi teisę išsiregistruoti iš pasirinktų dalykų (modulių) ir vietoje jų pasirinkti kitus ne vėliau kaip per dvi prasidėjusio semestro savaites. Išsiregistruoti iš pasirinktų dalykų (modulių) ir į jų vietą pasirinkti kitus leidžiama:

5.3.2.1. dėl tvarkaraščio nesuderinamumo;

5.3.2.2. akademinių kamieninių padalinių vadovui studento pasirinktąjį dalyką (modulį) atšaukus.

5.4. Darbas per semestrą

5.4.1. Studijos Universitete vykdomos pagal dieninį, vakarinį arba sesijinį tvarkaraščius.

5.4.2. Studentai privalo studijuoti laikydamiesi studijuojamų dalykų (modulių) programų reikalavimų.

5.4.3. Per pirmąją paskaitą dalyko (modulio) dėstytojas supažindina studentus su dalyko (modulio) aprašu, nurodydamas studentų pasiekimų vertinimo semestro ir egzaminų metu formas, tvarką, vertinimo kriterijus ir atsiskaitymo reikalavimus. Dalyko (modulio) aprašas turi būti skelbiamas padalinio tinklalapyje ir (ar) VUSIS.

5.5. Studijų rezultatų vertinimas

5.5.1. Pagrindinė galutinio dalyko (modulio) studijų pasiekimų vertinimo forma Universitete yra egzaminas. Pirmosios tęstinio dalyko (modulio) dalys gali būti vertinamos įskaita.

5.5.2. Universitete gali būti atliekamas nuolatinis, tarpinis ir galutinis dalyko (modulio) studijų pasiekimų vertinimas. Galutinis studijų pasiekimų vertinimas yra privalomas. Galutinis dalyko (modulio) studijų pasiekimų įvertinimas gali būti sukauptas pažymys, kurio sudėtis apskaičiuojama pagal proporcijas, numatytas dalyko (modulio) apraše.

5.5.3. Egzaminai ir įskaitos gali vykti raštu arba raštu ir žodžiu. Kompiuteriniu būdu atliekamas vertinimas prilyginamas vertinimui raštu.

5.5.4. Studentų žinios ir kompetencijos per egzaminus ir tarpinius atsiskaitymus vertinamos nuo 1 iki 10 balų, o per įskaitas – įskaityta arba neįskaityta. Kitus vertinimo principus nustato Studijų pasiekimų vertinimo tvarka.

5.5.5. Egzaminai ir įskaitos laikomi tvarkaraštyje nurodytu laiku. Studentas, negalintis į egzaminą (įskaitą) atvykti dėl ligos arba kitos svarbios priežasties, akademinio kamieninio padalinio vadovo gali prašyti egzaminą (įskaitą) leisti laikyti kitu laiku, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį skaičiuojant nuo naujo semestro pradžios.

5.5.6. Neišlaikytą egzaminą (įskaitą) studentas gali vieną kartą perlaikyti per pirmąsias dvi naujo semestro savaites, o studentas, kuriam egzamino (įskaitos) laikymas buvo atidėtas – ne vėliau kaip per dvi savaites skaičiuojant nuo atidėto termino pabaigos.

5.5.7. Apie neatvykimo į egzaminą (įskaitą) priežastį studentas privalo per tris darbo dienas nuo tvarkaraštyje numatytos egzamino (įskaitos) datos pranešti akademinio kamieninio padalinio administracijai pateikdamas neatvykimą pateisinantį dokumentą.

5.5.8. Studentams, atnaujinantiems studijas po ilgesnės nei trejų metų pertraukos, studijų rezultatų įvertinimų galiojimo terminus nustato studijų programos komitetas, tvirtina akademinio kamieninio padalinio vadovas.

5.5.9. Studentas, nesutinkantis su egzamino (įskaitos) įvertinimu, ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo egzamino (įskaitos) įvertinimo paskelbimo dienos, o dėl egzamino (įskaitos) laikymo ar baigiamojo darbo gynimo procedūrinių pažeidimų – ne vėliau kaip kitą darbo dieną po egzamino (įskaitos) laikymo dienos, turi teisę motyvuotu raštu kreiptis į akademinio kamieninio padalinio egzaminų apeliacinę komisiją.

5.5.9.1. Egzaminų apeliacinę komisiją iš 3 arba 5 narių trejiems metams sudaro akademinio kamieninio padalinio taryba. Į komisijos sudėtį turi įeiti ir studentų atstovų: jei komisiją sudaro 3 nariai – vienas studentų atstovas, jei komisija sudaryta iš 5 asmenų – du studentų atstovai. Komisija dirba pagal Senato komisijos patvirtintus apeliacinių komisijų nuostatus.

5.5.9.2. Kol egzaminų apeliacinė komisija nepateikia savo sprendimo, jokie su svarstomais studijų rezultatais susiję akademinio kamieninio padalinio administracijos sprendimai studentui negalioja.

5.6. Akademinės skolos ir jų likvidavimas

5.6.1. Skola – po galutinio dalyko (modulio) studijų pasiekimų vertinimo perlaikymo pasiektas žemesnis nei slenkstinis studijų pasiekimų lygmuo.

5.6.2. Akademinė skola – žemesnis nei slenkstinis dalyko (modulio) studijų pasiekimų lygmuo, pasiektas akademinio kamieninio padalinio nustatyta tvarka išnaudojus vieną iš šiuose nuostatuose numatytų galimybių: pakartojus dalyką (modulį), perlaikius dalyką (modulį) eksternu po savarankiško kartojimo arba dalyką (modulį) pakeitus kitu.

5.6.3. Pasibaigus galutinio studijų pasiekimų vertinimo perlaikymo terminui ne daugiau kaip 15 kreditų apimties skolų ir (arba) akademinių skolų turintis studentas, norintis tęsti studijas, turi kreiptis į akademinio kamieninio padalinio vadovą su prašymu leisti pakartoti atitinkamų dalykų (modulių) ar modulių dalių studijas arba perlaikyti dalyką (modulį) eksternu po savarankiško kartojimo ir tęsti studijų programos vykdymą.

5.6.4. Akademinių kamieninių padalinių tarybos nustato, kurių dalykų (modulių) studijų kartoti negalima ir dalykus (modulius), kurie gali būti pakeičiami kitais.

5.6.5. Baigiamojo kurso studentams, pasibaigus priešpaskutinio studijų semestro galutinio studijų pasiekimų vertinimo perlaikymo terminui ir (ar) paskutinio studijų semestro galutinio studijų pasiekimų vertinimo terminui, turintiems ne daugiau kaip 15 kreditų apimties skolų ir (arba) akademinių skolų, akademinio kamieninio padalinio vadovas gali leisti atitinkamus dalykus (modulius) dar vieną kartą perlaikyti iki baigiamųjų darbų gynimo (baigiamųjų egzaminų laikymo) pradžios.

5.6.6. Daugiau kaip 15 kreditų apimties skolų ir (arba) akademinių skolų turintis studentas yra šalinimas iš Universiteto už nepažangumą

5.7. Skirtingų studijų programų derinimas

Laipsnį suteikiančiose studijų programose studijuojantys studentai gali jas derinti su laipsnio nesuteikiančiomis arba kitomis studijomis. Norintieji vienu metu gali studijuoti skirtingose laipsnį suteikiančiose studijų programose. Į kiekvieną studijų programą studentai priimami bendra tvarka.

5.8. Studijų apskaita

5.8.1. Studijų apskaita Universitete vykdoma VUSIS. Pagrindinis studijų apskaitos dokumentas yra elektroninis žiniaraštis.

5.8.2. Studijų apskaitą atlieka akademinio kamieninio padalinio administracija. Studijų apskaitos dokumentus akademinio kamieninio padalinio vadovo nustatyta tvarka pildo studijų rezultatus vertinantis dėstytojas (vertinimo komisijos pirmininkas).

5.8.3. Studentų (klausytojų) pageidavimu akademinių kamieninių padalinių administracijos Senato nustatyta tvarka išduoda akademines pažymas apie Universitete studijuotus dalykus.

5.9. Baigiamasis darbas

5.9.1. Ginti baigiamąjį darbą arba (ir) laikyti baigiamąjį(-uosius) egzaminą(-us) leidžiama tik įvykdžius visus kitus studijų programos reikalavimus.

5.9.2. Baigiamieji darbai (egzaminai) ginami (laikomi) akademinio kamieninio padalinio vadovo įsakymu sudarytoje ir rektoriaus patvirtintoje komisijoje, įsakyme nustatytu laiku.

↑ Į viršų


VI. Akademinis mobilumas

6.1. Laipsnį suteikiančioje studijų programoje studijuojantis studentas gali keisti savo studijų programos studijų formą (iš nuolatinių į ištęstines ir atvirkščiai) bei tvarkaraštį, jeigu Universitete vykdomos tos formos ir tokių tvarkaraščių studijų programos.

6.2. Studentas gali keisti pasirinktą studijų programą į kitą, jeigu yra iš esmės įvykdęs naujos studijų programos pirmojo semestro reikalavimus.

6.2.1. Programos atitinkamos dalies reikalavimai laikomi esmingai įvykdytais, jeigu nestudijuotų dalykų (modulių) (neišlaikytų egzaminų ar įskaitų) yra ne daugiau kaip 15 kreditų apimties. Tokius programų skirtumus leidžiama likviduoti per vienerius metus. Šie skirtumai akademinėmis skolomis nelaikomi.

6.2.2. Keisti programą nebaigus pirmojo studijų semestro neleidžiama.

6.2.3. Studijas organizuojantys akademiniai kamieniniai padaliniai gali numatyti ir papildomas studijų programų keitimo sąlygas. Šias sąlygas tvirtina Senato komisija.

6.3. Vilniaus universiteto studentai gali atskirus studijų programos dalykus (modulius) Universiteto nustatyta tvarka išklausyti kituose valstybės pripažintuose universitetuose, o kitų valstybės pripažintų universitetų studentai atskirus studijų programos dalykus (modulius) gali išklausyti Vilniaus universitete.

↑ Į viršų


VII. Studijų sustabdymas, nutraukimas ir atnaujinimas

7.1.Studijos nutraukiamos:

7.1.1. pasibaigus studijų sutarčiai;

7.1.2. pačiam studentui (klausytojui) prašant;

7.1.3. studentą (klausytoją) pašalinus;

7.1.4. studentui keičiant studijų programą;

7.1.5. kai dėl kitų objektyvių priežasčių studijos tampa negalimos.

7.2. Studentui (klausytojui), dėl svarbių priežasčių laikinai negalinčiam tęsti studijų, akademinio kamieninio padalinio vadovas gali leisti sustabdyti studijas ne ilgiau kaip vieneriems metams.

7.3. Laikinai negalinčiam tęsti studijų dėl ligos, nėštumo ar kūdikio priežiūros studentui (klausytojui), pateikusiam tai įrodančius dokumentus, suteikiamos akademinės atostogos.

7.3.1. Akademinės atostogos suteikiamos tokiam laikotarpiui:

7.3.1.1. dėl ligos – iki dvejų metų;

7.3.1.2. dėl nėštumo ir kūdikio priežiūros – įstatymų numatytam laikui, bet ne ilgiau kaip trejiems metams.

7.3.2. Akademines atostogas suteikia akademinio kamieninio padalinio vadovas.

7.3.3. Akademinių atostogų trukmė skaičiuojama nuo prašymo pateikimo dienos.

7.4. Studentas (klausytojas) šalinamas:

7.4.1. dėl nepažangumo;

7.4.2. dėl nesąžiningumo studijų arba studijų rezultatų vertinimo metu (nusirašinėjimo, plagiato ir pan.);

7.4.3. dėl finansinių įsipareigojimų Universitetui nevykdymo;

7.4.4. jei neužsiregistruoja po akademinių atostogų arba studijų sustabdymo;

7.4.5. jei per vienerius metus jam skirti du papeikimai.

7.5. Studentą (klausytoją) šalina rektorius.

7.6. Studijos gali būti atnaujintos, jeigu studento (klausytojo) studijuotos ir ketinamos studijuoti studijų programos skirtumai sudaro ne daugiau kaip 15 kreditų ir nepasibaigė akademinių kamieninių padalinių tarybų nustatyti studijų rezultatų įvertinimų galiojimo terminai.

7.6.1. Dėl programos pasikeitimo susidariusius skirtumus leidžiama likviduoti per vienerius metus nuo studijų atnaujinimo. Šie skirtumai akademinėmis skolomis nelaikomi.

7.6.2. Pasikeitusios studijų programos dalykus (modulius), kurių egzaminus arba įskaitas būtina išlaikyti (perlaikyti) atnaujinant tos programos studijas, nustato akademinio kamieninio padalinio vadovas.

7.6.3. Akademinių kamieninių padalinių tarybos gali nustatyti ir papildomas studento (klausytojo) prašymu nutrauktų studijų atnaujinimo sąlygas. Jas tvirtina Senatas.

7.6.4. Pateikus prašymą akademinio kamieninio padalinio vadovui, studijos atnaujinamos nuo akademinio padalinio vadovo nurodytos datos.

↑ Į viršų


VIII. Studijų baigimas

8.1. Universiteto absolventu laikomas asmuo, įvykdęs visus pasirinktos laipsnį suteikiančios ar laipsnio nesuteikiančios akredituotos studijų programos reikalavimus.

8.2. Studentams, pirmosios, antrosios studijų pakopos ar vientisųjų studijų programas įvykdžiusiems ypač gerai, išduodamas CUM LAUDE diplomas.

8.3. Studentams, ypač gerai įvykdžiusiems antrosios studijų pakopos arba vientisųjų studijų programas ir pasižymėjusiems mokslinių tyrimų srityje, išduodamas MAGNA CUM LAUDE diplomas.

8.4. CUM LAUDE ir MAGNA CUM LAUDE diplomų išdavimo tvarką nustato Senato komisija.

8.5. Studentams ir klausytojams, Universitete studijavusiems pasirinktus dalykus (modulius), bet neįvykdžiusiems visos programos, Senato nustatyta tvarka išduodamas tai patvirtinantis pažymėjimas, kuriame įvardyti visi dalykai (moduliai), kurių egzaminai (įskaitos) išlaikyti, nurodant dalykų (modulių) apimtis ir gautus įvertinimus.

↑ Į viršų


IX. Studentų ir klausytojų teisės ir pareigos

9.1. Studentai turi teisę:

9.1.1. įgyti studijų sutartyje nurodytos studijų programos išsilavinimą, atitinkantį šių nuostatų, Vilniaus universiteto statuto ir Lietuvos Respublikos įstatymų apibrėžtus apimties ir kokybės standartus;

9.1.2. šių nuostatų nustatyta tvarka studijuoti ir kitas studijų programas, taip pat studijų programas pagal individualius studijų planus; dalyvauti akademiniuose mainuose; nutraukti ir atnaujinti studijas; nustatyta tvarka keisti studijų kryptį, programą, formą ir tvarkaraštį;

9.1.3. naudotis Universitete esama studijų programai vykdyti reikalinga mokymo metodine bei moksline literatūra ir materialiaisiais bei informaciniais ištekliais; studijoms, kultūriniam gyvenimui, sveikatos apsaugai ir poilsiui skirtomis Universiteto patalpomis, bibliotekomis, moksline įranga, kultūros, sporto, poilsio įstaigomis;

9.1.4. naudotis akademine minties ir žodžio laisve reikšti savo mintis bei įsitikinimus visais moksliniais, visuomeniniais ir kultūriniais klausimais, kiek tai neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams ir Universiteto teisės aktams;

9.1.5. gauti su savo studijomis susijusią informaciją, vertinti studijų programas, studijų procesą ir dėstytojų darbą;

9.1.6. šiuose nuostatuose nustatyta tvarka apskųsti studijų įvertinimus ir Universiteto administracijos sprendimus atitinkamoms ginčų nagrinėjimo komisijoms ir gauti atsakymą nuostatuose numatytais terminais;

9.1.7. prisijungti prie studentų atstovybės ir burtis į kitas studentų organizacijas, būti renkami į jų valdymo organus; dalyvauti kitų Lietuvos Respublikos įstatymams ir Vilniaus universiteto statutui neprieštaraujančių visuomeninių, kultūrinių ir politinių organizacijų veikloje;

9.1.8. dalyvauti Universiteto ir jo akademinių kamieninių padalinių savivaldoje.

9.2. Klausytojai turi visas teises, išvardytas šių Nuostatų 9.1.3–9.1.8 punktuose.

9.3. Studentai ir klausytojai privalo:

9.3.1. vykdyti pasirinktos studijų programos ir studijų sutarties reikalavimus;

9.3.2. laikytis šių nuostatų, Vilniaus universiteto statuto ir kitų studijas bei Universiteto vidaus gyvenimą reglamentuojančių aktų bei Lietuvos Respublikos įstatymų;

9.3.3. vykdyti Universiteto ir akademinių kamieninių padalinių administracijos sprendimus;

9.3.4. baigus studijas atsiskaityti su biblioteka ir kitais Universiteto padaliniais bei Studentų atstovybe;

9.3.5. laikytis bendrųjų moralės normų ir akademinės etikos.

↑ Į viršų


X. Studentų ir klausytojų paskatos ir nuobaudos

10.1. Pasižymėjusiems akademiniame, kūrybiniame, visuomeniniame arba sportiniame Universiteto gyvenime studentams ir klausytojams gali būti skiriamos paskatos, o studentams ir klausytojams, pažeidusiems šiuos nuostatus, kitus Universiteto teisės aktus ir (arba) akademinės etikos taisykles – nuobaudos.

10.2. Studentams ir klausytojams gali būti skiriamos tokios paskatos:

10.2.1. pagyrimas;

10.2.2. padėka;

10.2.3. mokslo, kūrybos ar sporto laimėjimus liudijantis diplomas;

10.2.4. stipendija (tik studentams);

10.2.5. kitokios įstatymams ir Universiteto vidaus teisės aktų nuostatoms neprieštaraujančios paskatos.

10.3. Studentams ir klausytojams gali būti skiriamos tokios nuobaudos:

10.3.1. papeikimas;

10.3.2. šalinimas iš Universiteto.

10.4. Studentus ir klausytojus iš Universiteto šalina rektorius. Kitas nuobaudas ir paskatas skiria akademinių kamieninių padalinių vadovai arba rektorius.

10.5. Studentas arba klausytojas, nesutinkantis su nuobaudos arba paskatos skyrimu, turi teisę ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo nuobaudos ar paskatos paskelbimo raštu kreiptis į akademinio kamieninio padalinio ginčų nagrinėjimo komisiją.

↑ Į viršų


XI. Nuostatų įsigaliojimas

11.1. Šie nuostatai įsigalioja nuo 2012 m. rugsėjo 1 dienos.
11.2. Kol nėra patvirtinti šiuose nuostatuose minimi papildomi studijas reglamentuojantys dokumentai, atitinkamais atvejais galioja ankstesnės nuostatų redakcijos ir juos papildančių dokumentų nustatyta tvarka.

↑ Į viršų

« grįžti