Meteorologija ir hidrologija yra gamtinės geografijos šakos, tiriančios aplinką ir visuomenę labiausiai veikiančias Žemės sferas – atmosferą ir hidrosferą. Meteorologinės ir hidrologinės sąlygos ypač svarbios energetikos, aviacijos, laivybos, kelių transporto, žemės ūkio, pramonės, statybos, turizmo sektoriuose, vietovės klimatas lemia pastatų ir miestų planavimą, žaliąją ekonomiką. Šios studijos – vienintelė bakalauro programa Lietuvoje, rengianti klimato kaitos ir jos valdymo specialistus. Įgykite išsilavinimą, kuris suteiks gebėjimų analizuoti atmosferoje ir hidrosferoje vykstančius procesus, vertinti jų poveikį gamtai, ekonomikai ir visuomenei, taikyti naujausias gamtos tyrimų technologijas.
Bendrųjų universitetinių studijų dalykai (moduliai)
5.0
4 pavasario semestras
Privalomieji dalykai
25.0
Hidrologinio prognozavimo metodai
5.0
Meteometrija ir meteorologijos mokomoji praktika
10.0
Sinoptinės meteorologijos pagrindai
10.0
Bendrųjų universitetinių studijų dalykai (moduliai)
5.0
5 rudens semestras
Privalomieji dalykai
20.0
Aplinkos modeliavimo pagrindai
5.0
Dinaminės meteorologijos pagrindai ir orų prognozavimas
5.0
Distanciniai metodai hidrometeorologijoje
5.0
Specializuota meteorologinė informacija
5.0
Pasirenkamieji dalykai
5.0
Politinė geografija ir valstybės valdymas
5.0
Rekreacijos ir turizmo geografija
5.0
Bendrųjų universitetinių studijų dalykai (moduliai)
5.0
6 pavasario semestras
Privalomieji dalykai
20.0
Klimatologija
10.0
Okeanografija I/II d.
5.0
Taikomieji Žemės stebėjimai iš kosmoso
5.0
Pasirenkamieji dalykai
10.0
Grupė
5.0
Tiriamasis darbas (hidrologija)
5.0
Tiriamasis darbas (meteorologija)
5.0
Grupė
5.0
Demografija ir socialinė geografija
5.0
Geomorfologija
5.0
Pasaulio visuomeninės sistemos
5.0
7 rudens semestras
Privalomieji dalykai
30.0
Lietuvos klimatas
5.0
Okeanografija II/II d.
5.0
Profesinė praktika
5.0
Taikomoji hidrologija
5.0
Taikomoji meteorologija
5.0
Urbanizuotų teritorijų klimatas
5.0
8 pavasario semestras
Privalomieji dalykai
30.0
Bakalauro baigiamasis darbas (kryptis: gamtinė geografija)
10.0
Bakalauro darbo projektas
5.0
Ežerotyra
5.0
Geografinė komunikacija
5.0
Klimato kaitos valdymas
5.0
Nuo trečio semestro galima rinktis bendrųjų universitetinių studijų, studijų krypties gilinamuosius dalykus, kitus pasirenkamuosius dalykus ir antrąją užsienio kalbą arba gretutinę studijų programą iš universiteto siūlomų gretutinių studijų programų.
Matematika arba biologija, arba istorija, arba informacinės technologijos
Egzaminas arba metinis (A lygio) pažymys
0,2
3
Bet kuris dalykas, nesutampantis su kitais dalykais
Egzaminas arba metinis (A lygio) pažymys
0,2
4
Lietuvių kalba ir literatūra
Egzaminas
0,2
Vidurinį išsilavinimą įgijusiems 2022 m. reikia atitikti šiuos reikalavimus:
Būti išlaikius tris valstybinius brandos egzaminus:
Lietuvių kalbos ir literatūros;
Matematikos;
Stojančiojo laisvai pasirinktą valstybinį brandos egzaminą.
Penkių geriausių metinių dalykų (A ir B lygio) įvertinimų vidurkis turi būti ne mažesnis nei 7. Įskaitomi dalykai:
Lietuvių kalba ir literatūra;
Gimtoji kalba (baltarusių arba lenkų, arba rusų, arba vokiečių);
Užsienio kalba;
Matematika;
Istorija arba geografija, arba integruotas istorijos ir geografijos kursas;
Biologija arba fizika, arba chemija, arba integruotas gamtos mokslų kursas;
Meno arba technologijų krypties dalykas;
Bendrojo fizinio ugdymo arba pasirinktos sporto šakos dalykas.
Stojančiųjų į valstybės finansuojamą vietą konkursinis balas turi būti ne mažesnis nei 5,4.
Svarbu! Nuo 1 ir 2 reikalavimų yra atleidžiami asmenys, vidurinį išsilavinimą įgiję užsienio šalių institucijose arba pagal tarptautinių organizacijų ar užsienio valstybių švietimo programas, atleisti nuo brandos egzaminų dėl ligos arba turintys įgytų ar įgimtų sutrikimų.“
Matematika arba biologija, arba istorija, arba informacinės technologijos
Egzaminas arba metinis (A lygio) pažymys
0,2
3
Bet kuris dalykas, nesutampantis su kitais dalykais
Egzaminas arba metinis (A lygio) pažymys
0,2
4
Lietuvių kalba ir literatūra
Egzaminas
0,2
Papildomos sąlygos:
Asmenys, išsilavinimą įgiję 2015–2021 m. turi būti išlaikę bent vieną valstybinį brandos egzaminą.
Asmenys, išsilavinimą įgiję 2014 m. ir anksčiau, išsilavinimą įgiję užsienio šalių institucijose, pagal tarptautinių organizacijų ar užsienio valstybių švietimo programas, atleisti nuo brandos egzaminų dėl ligos arba turinys įgytų ar įgimtų sutrikimų turi pateikti vidurinį išsilavinimą patvirtinantį dokumentą.
Konkursinis balas turi būti ne mažesnis nei 5,4 balo.
Universalus išsilavinimas. Šios bakalauro studijos jungia geografiją ir kitus gamtos mokslus su informacinėmis technologijomis, atveria plačias karjeros galimybes. Studentai įgyja GIS, programavimo, duomenų analizės įgūdžių ir išmoksta juos taikyti praktinėje veikloje.
Teorijos ir praktikos pusiausvyra. Studijų procesas praturtintas eksperimentais laboratorijose ir gamtoje, mokomosiomis ir profesinėmis praktikomis.
Studijų mainai ir gretutinės studijos. Galimybė iki pusės studijų trukmės praleisti užsienio universitetuose, rinktis gretutines studijas.
Karjera
Karjera versle. Meteorologijos ir hidrologijos specialistai dirba įmonėse, konsultuojančiose meteorologijos, hidrologijos, aplinkos apsaugos ir tvarumo klausimais ar kuriančiose produktus, sprendžiančius klimato kaitos sukeltas problemas, taip pat žiniasklaidos įmonėse, energetikos, draudimo, transporto, statybos bendrovėse, oro ir jūrų uostuose.
Viešojo sektoriaus karjera. Galėsite siekti karjeros Lietuvos Respublikos ministerijų padaliniuose, Lietuvos hidrometeorologijos tarnyboje, kitose klimato ir klimato kaitos žinių reikalaujančiose įstaigose.
Mokslinis darbas. Pasirinkę tęsti studijas, galėsite tai daryti klimato sistemų magistrantūroje, vėliau – dominančioje doktorantūroje. Klimato mokslininkai tiriamąją veiklą vykdo universitetuose, mokslo institutuose.
„Mažai kas susimąsto, apie tai, kad gyvename ne tik ant žemės, bet ir ore, atmosferoje. Pastaraisiais dešimtmečiais atmosferoje vyksta itin drastiški pokyčiai, kurių pasekmė – nepaprastai sparčiai besikeičianti mūsų, žmonių, gyvybinė erdvė. Tarkime, ar kas nors iš 50-ties metų dar nesulaukusių Lietuvos gyventojų gali pasigirti, kad girdėjo, kaip dėl šalčio pyška tvoros? O juk taip būdavo dar taip neseniai. Arba kodėl nutiko taip, kad Ignalinos Olimpinėje slidinėjimo bazėje nebeliko slidininkų? Tokių klausimų galima pateikti daugybę, ir kiekvienoje Žemės vietoje vis kitaip suformuluotų. Pokyčiai JAU vyksta, ir tik nuo mūsų priklauso, ar prie jų prisitaikysime mes, ar jie prie savęs pritaikys mus. Štai dėl to meteorologija artimiausiais dešimtmečiais taps nepaprastai populiaria ir svarbia mokslo disciplina."
„Man meteorologija yra svarbiausias ir įdomiausias mokslas apie gamtos elementus, kurie veikia visas klimato sistemos sferas. Bet meteorologijos negalima iki galo išnagrinėti ir pažinti atskirai nuo kitų mokslų. Mes dar nesugebėjome plačiajai visuomenei ir mokslininkams dirbantiems kitose mokslo sferose, išaiškinti, kiek yra svarbi meteorologija, kiek dar daug neišspręstų jos problemų ir kaip jai reikia paramos ir supratimo, ypač jaunimo tarpe."
Dr. Audronė Galvonaitė, klimatologė
„Meteorologijos ir hidrologijos studijų metus prisimenu kaip pačius geriausius savo gyvenime. Studijuojant užsimezgė šilti santykiai – gupiokai ir dėstytojai buvo tarsi antra šeima – su dauguma palaikau ryšį iki šiol. Meteorologijos žinios įgytos Vilniaus universitete buvo gera pradžia pradedant dirbti pagal specialybę. Tad įgūdžiai tokie kaip gebėjimas savarankiškai ir efektyviai dirbti bei mokintis, analizuoti ir įsisavinti naują bei sudėtingą informaciją, buvo ir yra vertingiausia ką gavau studijų metais."
Skirmantė Strolytė, Norvegijos meteorologijos instituto aviacinė meteorologė, Trumsės universiteto dėstytoja
„Meteorologijos ir hidrologijos studijos Vilniaus universitete suteikė man daug žinių ir suvokimo kaip sukasi pasaulis (ir perkeltine, ir tikrąja ta žodžių prasme). Studijuodama pamačiau, kad šios srities specialistų reikia labai daug kur. Automobilių kelių meteorologija tapo mano karjeros ašimi. Dar nebaigus studijų pradėjau vykdyti veiklas su VĮ "Lietuvos automobilių kelių direkcija" ir kitomis su kelių priežiūra žiemą susijusiomis valstybinėmis įmonėmis. Šiuo metu AB "Kelių priežiūra" diegiame naujas ir šiuolaikiškas technologijas, kurios mažina kelių priežiūros sąnaudas ir didina eismo saugumą. Kartu dalyvauju šios srities technologijų vystyme, bendradarbiauju su prognozavimo sistemų kūrėjais, specialių meteorologinių prietaisų gamintojais."
Lauryna Šidlauskaitė, AB "Kelių priežiūra" - technologijų vystymo projektų vadovė
„Gamtos patirtys po šių studijų negrįžtamai pasikeitė. Tiesiog žiūrėdamas į debesis ar tekančia upę pradedi matyti jungtis, dėsningumus ir priežastis. Gal ne taip aiškiai, kaip filme Matrica, bet per keletą metų akis įgauna analitinį tyrėjo žvilgsnį. Įsiminė ir draugiška atmosfera bendraujant su dėstytojais, smagios vasaros praktikos. Neriant giliau, sritis vis labiau žavėjo, todėl studijas baigiau meteorologiją ir hidrologiją įsimylėjęs iki ausų."
„Mažai kas susimąsto, apie tai, kad gyvename ne tik ant žemės, bet ir ore, atmosferoje. Pastaraisiais dešimtmečiais atmosferoje vyksta itin drastiški pokyčiai, kurių pasekmė – nepaprastai sparčiai besikeičianti mūsų, žmonių, gyvybinė erdvė. Tarkime, ar kas nors iš 50-ties metų dar nesulaukusių Lietuvos gyventojų gali pasigirti, kad girdėjo, kaip dėl šalčio pyška tvoros? O juk taip būdavo dar taip neseniai. Arba kodėl nutiko taip, kad Ignalinos Olimpinėje slidinėjimo bazėje nebeliko slidininkų? Tokių klausimų galima pateikti daugybę, ir kiekvienoje Žemės vietoje vis kitaip suformuluotų. Pokyčiai JAU vyksta, ir tik nuo mūsų priklauso, ar prie jų prisitaikysime mes, ar jie prie savęs pritaikys mus. Štai dėl to meteorologija artimiausiais dešimtmečiais taps nepaprastai populiaria ir svarbia mokslo disciplina."
„Man meteorologija yra svarbiausias ir įdomiausias mokslas apie gamtos elementus, kurie veikia visas klimato sistemos sferas. Bet meteorologijos negalima iki galo išnagrinėti ir pažinti atskirai nuo kitų mokslų. Mes dar nesugebėjome plačiajai visuomenei ir mokslininkams dirbantiems kitose mokslo sferose, išaiškinti, kiek yra svarbi meteorologija, kiek dar daug neišspręstų jos problemų ir kaip jai reikia paramos ir supratimo, ypač jaunimo tarpe."
„Meteorologijos ir hidrologijos studijų metus prisimenu kaip pačius geriausius savo gyvenime. Studijuojant užsimezgė šilti santykiai – gupiokai ir dėstytojai buvo tarsi antra šeima – su dauguma palaikau ryšį iki šiol. Meteorologijos žinios įgytos Vilniaus universitete buvo gera pradžia pradedant dirbti pagal specialybę. Tad įgūdžiai tokie kaip gebėjimas savarankiškai ir efektyviai dirbti bei mokintis, analizuoti ir įsisavinti naują bei sudėtingą informaciją, buvo ir yra vertingiausia ką gavau studijų metais."
„Meteorologijos ir hidrologijos studijos Vilniaus universitete suteikė man daug žinių ir suvokimo kaip sukasi pasaulis (ir perkeltine, ir tikrąja ta žodžių prasme). Studijuodama pamačiau, kad šios srities specialistų reikia labai daug kur. Automobilių kelių meteorologija tapo mano karjeros ašimi. Dar nebaigus studijų pradėjau vykdyti veiklas su VĮ "Lietuvos automobilių kelių direkcija" ir kitomis su kelių priežiūra žiemą susijusiomis valstybinėmis įmonėmis. Šiuo metu AB "Kelių priežiūra" diegiame naujas ir šiuolaikiškas technologijas, kurios mažina kelių priežiūros sąnaudas ir didina eismo saugumą. Kartu dalyvauju šios srities technologijų vystyme, bendradarbiauju su prognozavimo sistemų kūrėjais, specialių meteorologinių prietaisų gamintojais."
„Gamtos patirtys po šių studijų negrįžtamai pasikeitė. Tiesiog žiūrėdamas į debesis ar tekančia upę pradedi matyti jungtis, dėsningumus ir priežastis. Gal ne taip aiškiai, kaip filme Matrica, bet per keletą metų akis įgauna analitinį tyrėjo žvilgsnį. Įsiminė ir draugiška atmosfera bendraujant su dėstytojais, smagios vasaros praktikos. Neriant giliau, sritis vis labiau žavėjo, todėl studijas baigiau meteorologiją ir hidrologiją įsimylėjęs iki ausų."