Istorija

Sukurta: 21 sausio 2013

	Padalinys Istorijos fakultetas
	Krypčių grupė Humanitariniai mokslai
	Studijų kryptis (šaka) Istorija
	Kvalifikacinis laipsnis Humanitarinių mokslų magistras
	Trukmė 2 metai
	Studijų forma Nuolatinės dieninės
	Studijų programos kreditai 120
	Metinė studijų kaina 4 384 EUR

VU Istorijos magistro studijų programa rengia istorikus, kurie ne tik dirba mokslinį tiriamąjį darbą, bet ir remdamiesi įgytomis žiniomis bei kompetencijomis prisideda prie Lietuvos visuomenės istorinės savimonės formavimo, Lietuvos ir pasaulio istorijos žinių sklaidos visuomenėje, istorinio paveldo išsaugojimo.

Priėmimo sąlygos ir reikalavimai

Stoti į magistrantūros studijas gali asmenys, iki stojimo įgiję universitetinio bakalauro laipsnį arba asmenys, įgiję profesinio bakalauro (kolegijos) laipsnį ir baigę papildomąsias studijas Vilniaus universitete.

Stojant į pasirinktą magistrantūros studijų programą, visą susijusią informaciją galima rasti šioje Konkursinio balo sandaros lentelėje:

- pirmiausia, kurių studijų krypčių absolventai gali stoti į konkrečią magistrantūros programą;

- studijų dalykus, kuriuos stojantieji privalo būti išklausę. Jeigu kai kurie dalykai nėra išklausyti, tai galima padaryti sudarius laisvojo klausytojo sutartį su akademiniu padaliniu, į kurio magistrantūros studijas pretenduojama;

- formulę, kaip bus skaičiuojamas konkursinis balas ir kokia jo sudėtis;

- pažymas, kurias būtina pristatyti stojant.

Studijų programos planas

Studijų programos tikslas - sudaryti studentams sąlygas įgyti teorinių žinių ir praktinių įgūdžių savarankiškai dirbti ir organizuoti istorijos mokslo tiriamąjį darbą, ugdyti(s) ekspertinius analitinius gebėjimus ir kritinį mąstymą, vertinant politinius, socialinius ir kultūrinius reiškinius istorinėje perspektyvoje; ugdyti įvairaus profilio specialistus: istorijos proceso tyrėjus, plataus mąstymo ir išsilavinimo įvairių sričių profesionalus, galinčius dirbti istorijos, politikos, kultūros, administracijos srityse ir viešojoje erdvėje.

Dalykai	Kreditai
1 rudens semestras
Privalomieji dalykai	5.0
Lietuvos istorijos teorinės ir didaktinės problemos	5.0
Pasirenkamieji dalykai	25.0
Elitai ir masės: politinių jėgų organizacija ir dinamika XVI–XVIII a.	5.0
Kultūros ir mokslo projektai: rengimas, vadyba, sklaida	5.0
LDK istorijos šaltiniai: tekstologija, paleografija, publikavimas	5.0
Lietuvos devyniasdešimtųjų anatomija: nuo politikos iki atminties	5.0
Socialinės erdvės modernėjimas XIX a.: Rusijos imperija ir Lietuva	5.0
Socialistinė modernizacija Vidurio ir Rytų Europoje: atmintis ir aplinka	5.0
Specialybės kalba: jidiš I	5.0
Stalinizmas Rytų ir Vidurio Europoje	5.0
Svarbiausių Vakarų politinių sąvokų ir idėjų istorija: istoriografija, kritika ir kontroversijos	5.0
Šiuolaikinių karų istorinė analizė	5.0
Teisinė kultūra LDK	5.0
XX a. sociokultūrinė ir kasdienybės istorija: Lietuva ir europiniai bei sovietiniai kontekstai	5.0
2 pavasario semestras
Privalomieji dalykai	5.0
Šiuolaikinė lyginamoji istorinė sociologija	5.0
Pasirenkamieji dalykai	25.0
Informaciniai karai XX-XXI a.	5.0
Istorija ir demografija: asmuo, šeima ir bendruomenė	5.0
Kinas ir istorija	5.0
Komunizmas ir nacizmas: teorija, istorija, teismas, atmintis	5.0
Mikroistorija: euristika, metodas, naratyvas	5.0
Partizanų karai XX a. Europoje: politiniai ir kultūriniai aspektai	5.0
Posovietinė erdvė XX a. pab. - XXI a. pr.	5.0
Rytų Europos žydų istorijos fenomenai: Lenkija ir Lietuva	5.0
Socialiniai ir ekonominiai procesai Vidurio ir Rytų Europoje	5.0
Specialybės kalba: jidiš II	5.0
Tarpdisciplininis seminaras. „Žmogus be vietos“: priverstinė gyventojų migracija XX-XXI a. istoriniuose, kultūriniuose ir teisiniuose kontekstuose	5.0
3 rudens semestras
Privalomieji dalykai	15.0
Mokslinė praktika: tiriamasis magistrinis seminaras	15.0
Pasirenkamieji dalykai	15.0
Džeimsas Bondas ir demokratija: žvalgybos tarnybų reikšmė XX a. Vakarų istorijoje	5.0
Elitai ir masės: politinių jėgų organizacija ir dinamika XVI–XVIII a.	5.0
Kultūros ir mokslo projektai: rengimas, vadyba, sklaida	5.0
LDK istorijos šaltiniai: tekstologija, paleografija, publikavimas	5.0
Lietuvos devyniasdešimtųjų anatomija: nuo politikos iki atminties	5.0
Profesinė praktika (taikomoji)	15.0
Socialinės erdvės modernėjimas XIX a.: Rusijos imperija ir Lietuva	5.0
Socialistinė modernizacija Vidurio ir Rytų Europoje: atmintis ir aplinka	5.0
Svarbiausių Vakarų politinių sąvokų ir idėjų istorija: istoriografija, kritika ir kontroversijos	5.0
Šiuolaikinių karų istorinė analizė	5.0
Teisinė kultūra LDK	5.0
XX a. sociokultūrinė ir kasdienybės istorija: Lietuva ir europiniai bei sovietiniai kontekstai	5.0
4 pavasario semestras
Privalomieji dalykai	30.0
Magistro baigiamasis darbas (kryptis: istorija)	30.0

Numatomi studijų rezultatai (studijų programos siekiniai)

Istorijos magistrantūros studijos formuoja ne tik būsimą istoriką, humanitarinių mokslų atstovą, bet ir asmenybę, gebančią savarankiškai vertinti istorinę ir šių dienų aktualią politinę ir socialinę raidą, savo pastebėjimus sklandžiai pristatyti visuomenei ar akademinei bendruomenei. Įgyjamos kompetencijos skatina istorikus ne tik vertinti, analizuoti procesus, bet ir rūpintis istorinio paveldo, istorinės atminties išsaugojimu, istorijos aktualizavimu šiandienos visuomenėje.

Tolimesnių studijų galimybės

Kodėl ši programa?

VU Istorijos magistro studijų programa rengia istorikus, kurie ne tik dirba mokslinį tiriamąjį darbą, bet ir remdamiesi įgytomis žiniomis bei kompetencijomis prisideda prie Lietuvos visuomenės istorinės savimonės formavimo, Lietuvos ir pasaulio istorijos žinių sklaidos visuomenėje, istorinio paveldo išsaugojimo.

Karjera

Programa orientuota į darbo rinką, kurioje būtinos istoriko žinios: mokslo institutai, mokslinių tyrimų centrai, aukštosios mokyklos, archyvai, muziejai, įvairios švietimo, kultūros, istorinės atminties ir paveldo išsaugojimo, leidybos įstaigos ir institucijos, totalitarinių režimų, KGB veiklos, nacių nusikaltimų, holokausto tyrimų komisijos.
Analitiniai procesų vertinimo, dokumentų ir šaltinių atrankos bei analizės, informacijos paieškos, savarankiško mąstymo ir išvadų gavimo, jų pristatymo platesnei auditorijai, minčių dėstymo raštu ir žodžiu gebėjimai yra vertinamai su viešaisiais ryšiais ir informacijos sklaida susijusiuose sektoriuose, absolventai dirba įvairių institucijų atstovais spaudai, žiniasklaidos priemonėse, įstaigose organizuojančiose mokymus, parodas, konferencijas, kitus renginius.
Programos siekiniai ir įgyjamos kompetencijos taip pat sudaro „žinių, gebėjimų ir kompetencijų krepšelį“, būtiną tęsiant studijas trečiojoje pakopoje ir plėtojant mokslinę veiklą.