Fluorescencijos ir fosforescencijos kvantinio našumo nustatymas naudojant absoliutų integruojančiosios sferos metodą ir palyginimo su etalonine medžiaga metodą
- Padalinys: Fizikos fakultetas
- Raktažodžiai: Organinės medžiagos, tirpalai, sluoksniai, fluorescencija, fosforescencija, kvantinis našumas, integruojančioji sfera, palyginimo metodas, organinė elektronika, OLED, saulės celės, jutikliai
Organinių medžiagų tirpalų ir sluoksnių fluorescencijos ir fosforescensijos vidinio kvantinio našumo matavimai.
Fluorescuojančios ar fosforescuojančios medžiagos turi sugerti ir spinduliuoti spektrinėje srityje nuo 196 nm iki 957 nm. Absoliutinis kvantinis našumas matuojamas naudojant dvi metodikas, integruojančios sferos bei palyginamuoju metodu (pastarasis tinka tik organinių medžiagų tirpalams). Palyginamuoju metodu matuojant naudojami etalonai: chinino sulfatas, fluoresceinas, sulforodaminas 101, Nilo mėlynasis perchloratas, 5-karboksitetrametilrodaminas.
Vienu metu galima matuoti vieną bandinį.
Medžiagos turi pasižymėti intensyvia sugertimi spektrinėje srityje nuo 196 nm iki 957 nm, tirpumu organiniuose tirpikliuose (acetone, tetrahidrofurane, toluene, dimetilsulfokside, dimetilformamide, etanolyje, metanolyje ar kituose).
Tikslumas: 5 %.
Panaudojimo galimybės. Atlikti organinių junginių fluorescencijos ir fosforescencijos kvantinio našumo matavimai leis įvertinti jų panaudojimo galimybes moderniuose organinės elektronikos prietaisuose (organiniuose šviestukuose, organinėse saulės celėse, jutikliuose).