Lazerinės nanofotonikos tyrimai ir paslaugos naudojant femtosekundinę lazerinę sistemą Pharos

Sukurta: 30 lapkričio 2018
Padalinys: Fizikos fakultetas
Raktažodžiai: Lazerinės nanofotonikos tyrimai, femtosekundinė lazerinė sistema, Yb:KGW, nanofotonikos tyrimai, mikrooptinių elementų modeliavimas, lazerinis formavimas, trimačiai mikroporėti karkasai, Pharos

Priklausomai nuo užduoties pobūdžio, gali būti naudojama visas ar dalis įrangos komplekso, kurį sudaro: 1. Light Conversion femtosekundinė lazerinė sistema Pharos. Diodinio kaupinimo 6W vidutinės galios, didelio pasikartojimo dažnio Yb:KGW femtosekundinis lazeris. Maksimalus pasikartojimų dažnis 200 kHz. centrinis bangos ilgis 1030 nm. Impulsų trukmė ~300 fs, impulso energija iki 0,4 mJ.

2. Precizinė trijų koordinačių poslinkio sistema su galvanometrine lazerio pluošto valdymo posisteme. 3. Polimerinių sluoksnių gaminimo bei apdorojimo technologinė sistema. 4. Elektroninis mikroskopas TM-1000. 5. Unikalus nanofotonikos aparatūrinis diagnostinis kompleksas. 

Panaudojimo galimybės.

1. Daugiafunkcinių (refrakcinių/difrakcinių) ir integruotų (ant optinio šviesolaidžio galo) mikrooptinių elementų (10-100 µm) skaitmeninis modeliavimas, lazerinis formavimas ir jų geometrinių (skenavimo elektronų mikroskopu, optiniu profilometru, faziniu mikroskopu) bei optinių savybių (fokusavimo, kolimavimo, fazės moduliacijos) apibūdinimas.

2. Dirbtinių trimačių mikroporėtų karkasų lazerinis formavimas ląstelių biologijos ir audinių inžinerijos taikymams. Galimybė naudoti biologiškai inertiškus ir skaidžius (degraduojančius) polimerus, taip pat pagaminti kompozitinį karkasą iš kelių skirtingų medžiagų. Poros dydis ir užpildymo faktorių galima varijuoti nuo 1 iki 100 µm ir 20-80%, atitinkamai.

3. Nanofotoninių elementų iš polimerų ir skaidriose terpėse lazerinis įrašymas. Galimybė lazeriu formuoti fiksuoto ir gradientiškai kintamo periodo dvimačius ir trimačius vidutinio šviesos lūžio rodiklio kontrasto fotoninius kristalus, kurių periodas būtų 0,5–10 µm. Tokių darinių skaitmeninis modeliavimas ir jų šviesos valdymo savybių charakterizavimas.

Kontaktai: Dr. Mangirdas Malinauskas,