Kai sekundės lemia gyvybę: Vilniaus universiteto mokslininkai medicinos studijose diegia VR sprendimus
  • 2026 m. gegužės 28 d.
  • Lina Kocienė

Kai sekundės lemia gyvybę: Vilniaus universiteto mokslininkai medicinos studijose diegia VR sprendimus

Aleksandras Briedis, Kristina Mažeikaitė, prof. Pranas Šerpytis, Iveta Girdžiūnaitė. Luko Balandžio / BNS nuotr.

Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakultetas kartu su tarptautiniais partneriais baigia įgyvendinti „Erasmus+“ projektą „MedEd Polytrauma VR“, kurio tikslas – stiprinti esamų ir būsimų sveikatos priežiūros specialistų kompetencijas gydant daugybines traumas patyrusius pacientus, pasitelkiant virtualiosios realybės (VR) technologijas. Projekto metu sukurti mokymo scenarijai ir metodika bus prieinami universitetams ir mokymo centrams visame pasaulyje.

Projekto komanda surengė rezultatų pristatymo spaudos konferenciją, kurioje buvo aptarta VR technologijų reikšmė medicinos studijoms bei praktikai ir tolesnio jų taikymo galimybės sveikatos priežiūros sistemoje. Žiniasklaidos atstovams taip pat pristatytas projekto metu sukurtas VR mokymų įrankis.

Pasak projekto vadovo, VU profesoriaus dr. Prano Šerpyčio, VR sprendimai atveria naujas galimybes rengiant medicinos specialistus.

„Virtualioji realybė medicinoje tampa ne ateities vizija, o praktiniu mokymo įrankiu. Šis projektas leidžia studentams patirti situacijas, kurių tradiciniais metodais atkartoti beveik neįmanoma“, – teigia profesorius.

Projektą įgyvendina VU kartu su partneriais iš Prancūzijos bei Lenkijos ir VR sprendimų kūrėjais „GLUK Media“. Projekto metu sukurti VR mokymo moduliai, įvyko tarptautiniai mokymai ir bandomieji testavimai, taip pat parengta metodinė medžiaga dėstytojams.

„GLUK Media“ projektų vadovė Kristina Mažeikaitė pasakoja, kad kuriant VR mokymų įrankį didžiausiu iššūkiu tapo realių klinikinių situacijų perkėlimas į skaitmeninę aplinką.

„Reikėjo aiškiai įsivertinti, kokias kompetencijas studentas turi įgyti ir kaip informacinės technologijos gali padėti šiuos mokymosi poreikius atliepti. Virtualioje aplinkoje studentas turi gebėti įvertinti paciento būklę, paskirti reikiamas procedūras ir vaistus, atlikti tam tikrus veiksmus. Kiekviena situacija apima daugybę sprendimų, pasirinkimų ir veiksmų algoritmų“, – sako K. Mažeikaitė.

Politrauma laikoma viena sudėtingiausių medicininių būklių, reikalaujančių greitų ir koordinuotų sprendimų. Projekto metu sukurti VR mokymo sprendimai leidžia medikams treniruotis simuliuotoje aplinkoje, atkartojančioje realias klinikines situacijas – nuo masyvaus kraujavimo iki komplikuotų galvos ir krūtinės traumų, ir priimti sprendimus be rizikos pacientams.

Skubiosios medicinos dėstytojo ir gydytojo Aleksandro Briedžio teigimu, vienas svarbiausių projekto tikslų buvo paruošti studentus situacijoms, su kuriomis jie retai susiduria studijų metu.

„Labai svarbūs išlieka tradiciniai mokymo būdai klinikose, prie paciento lovos, tačiau per studijų metus tik retas studentas susiduria su sunkią traumą patyrusiu pacientu. Virtualioji realybė padeda studentams atpažinti kritines būkles ir ugdyti sprendimų priėmimo įgūdžius“, – teigia A. Briedis.

VU Medicinos fakulteto šešto kurso studentė Iveta Girdžiūnaitė pripažįsta, kad mokymasis naudojant VR technologijas studijoms suteikia daugiau įtraukumo ir praktinės patirties.

„Virtualioji realybė leidžia būti arčiau paciento, aktyviai dalyvauti procese ir priimti sprendimus. Daugelis studentų po pirmosios virtualiosios realybės patirties jautė lengvą stresą ir nerimą – tarsi situacija vyktų realiame gyvenime. Tokie išbandymai padeda geriau pasirengti būsimam klinikiniam darbui“, – pasakoja studentė.

Projekto komanda pabrėžia, kad VR nepakeis tradicinių mokymo metodų, tačiau gali tapti svarbia papildoma priemone, leidžiančia mokymosi procesą padaryti saugesnį pacientui ir artimesnį realioms klinikinėms situacijoms.