Kaip istorija buvo pristatoma per Lietuvos radiją tarpukariu: dr. Tito Krutulio knygos pristatymas ir diskusija su istorijos grandais
  • 2026 m. birželio 8 d.
  • Vytas Navickas

Kaip istorija buvo pristatoma per Lietuvos radiją tarpukariu: dr. Tito Krutulio knygos pristatymas ir diskusija su istorijos grandais

Dr. Titas Krutulis. Asmeninio archyvo nuotr.

Minint Lietuvos radijo šimtmetį, birželio 12 d. 15 val. Vilniaus universiteto (VU) Istorijos fakultetas kviečia į dr. Tito Krutulio knygos „Lietuvos radiofonai ir istorija 1926–1944 m.: transliacijos, politika, autoriai, klausytojai“ pristatymą. Renginys vyks VU Istorijos fakulteto 211 auditorijoje.

Tą pačią metų dieną kaip ir prieš 100 metų, kai įvyko pirmoji Lietuvos radijo transliacija, susitiks žinomi istorikai: diskusijoje dalyvaus prof. Alfredas Bumblauskas, dr. Aurelijus Gieda ir pats knygos autorius. Šis pristatymas – tai proga pažvelgti į tarpukario Lietuvą per radijo imtuvo prizmę ir geriau suprasti, kaip ši technologinė naujovė formavo visuomenės nuotaikas, politinę vaizduotę ir kolektyvinę atmintį iki pat Antrojo pasaulinio karo metų.

„Knyga – tai bandymas parodyti, kaip istorija buvo reprezentuojama Lietuvos radijuje iki 1944 m., kas užsiėmė istorijos sklaida ir kaip į tokio pobūdžio transliacijas žiūrėjo patys klausytojai. Nors tema iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti gana siaura ir aktualiausia specialistams, ji apima iki šiol istorikų dar mažai tyrinėtus Lietuvos radiofonus, radijo situaciją Antrojo pasaulinio karo metais, todėl gali būti įdomi tiek besidomintiems atminties studijomis, tiek radijo ir žiniasklaidos istorija“, – knygą apibūdina autorius.

Medija (2).jpg

Prezidentas Antanas Smetona iškilmingo renginio metu sako kalbą per radiofoną. Lietuvos centrinio valstybės archyvo nuotr.

Diskusijos metu istorikai gilinsis į tarpukario radijo eterio ir tuometinės žiniasklaidos savitumą, aptars šalies intelektualų bei istorikų įsitraukimą į radijo programų kūrimą. Ypatingas dėmesys bus skiriamas tam, kaip radijas tapo galingu politinės propagandos įrankiu ir kaip jo transliuojamą turinį vertino pati klausytojų auditorija.

Šis renginys aktualus ne tik žiniasklaidos istorijos ar kolektyvinės atminties tyrinėtojams, bet ir kiekvienam, norinčiam geriau suprasti Lietuvos istoriografijos raidą bei praėjusio amžiaus visuomenės gyvenimo užkulisius.