Muzika, įkvėpta lietuvių literatūros: „Eurovizijoje“ pasirodžiusi VU magistrantė naujai interpretuoja klasiką

Save kaip pradedančiąją kūrėją įvardijanti Rugilė Ulytė idėjų ieško lietuvių literatūroje ir nebijo ryšėti skaros – stiliaus detalės, kurią įkvėpė rašytoja Žemaitė. Prieš pusmetį su grupe debiutavusi „Eurovizijos“ atrankų scenoje, Rugilė sėkmingai gilina literatūros ir kūrybinio rašymo žinias Vilniaus universiteto Kauno fakultete.

Autentiško skambesio paieškos

Muzikos pasaulyje jauniems kūrėjams savito skambesio paieškos neretai tampa iššūkiu. R. Ulytė teigia, kad kurti pradėjo vėlai, jau sulaukusi pilnametystės. „Iš pradžių atrodė, kad nežinau, apie ką rašyti. Juk tiek daug dainų jau sukurta, todėl atrasti savo savitą skambesį ir temas tikrai nėra lengva. Žinoma, jei norėčiau, dainą galėčiau parašyti ir per savaitę, tačiau vargu ar ji būtų man iš tikrųjų artima. Autentiškos kūrybos procesas, atspindintis mane pačią, reikalauja laiko ir erdvės dainai gimti, todėl sakyčiau, kad didžiausias kūrybos iššūkis man yra kantrybė, nes viskas ateina su laiku“, – pasakoja ji.

Nors jaunosios kūrėjos muzikinė karjera prasidėjo neseniai, jos kūryba jau spėjo sulaukti visuomenės dėmesio. Šių metų nacionalinėje „Eurovizijos“ atrankoje R. Ulytės daina „Ikona Žemaitė“ pateko į finalą, tapo viena labiausiai aptariamų dainų ir paskatino klausytojus iš naujo atrasti lietuvių literatūros klasikės kūrinius.

Apie rašytojos Žemaitės kūrybą parašyta daug monografijų, tačiau R. Ulytė sugebėjo ją pristatyti kitaip, atsisakydama įprastų stereotipų. „Žemaitės gyvenimas yra labai aktualus ir įdomus jaunam žmogui. Iš jos tikrai galima semtis įkvėpimo, tačiau apie tokias iškilias asmenybes dažniausiai kalbama gana oficialiai, nes jos mums lieka tik nespalvota nuotrauka vadovėlyje. Aš norėjau sukurti jaunatvišką interpretaciją, kad kiekvienas jaunas žmogus suprastų, kokia įdomi buvo jos biografija. Norėjau, kad per lietuvių kalbos pamoką pradėję skaityti Žemaitės kūrybą mokiniai jau žinotų, kokia ji buvo ypatinga moteris, todėl verta pažinti ir jos gyvenimą, ir kūrybą“, – teigia atlikėja.

Rugilė Ulytė. Lauros Žygės nuotr.

Kūrybinis rašymas prilygsta moksliniam darbui

VU Kauno fakultete lietuvių literatūros ir kūrybinio rašymo magistrantūros studijų pirmuosius metus pabaigusi pašnekovė prisipažįsta, kad įgijusi bakalauro laipsnį apie tolesnes studijas iš pradžių negalvojo. Vis dėlto, sužinojusi apie šią unikalią magistrantūros programą, apsigalvojo. „Literatūrinės temos man visada buvo artimos. Žinoma, patinka ne kiekvienas autorius ar knyga, tačiau tikėjau, kad šios studijos taps puikia galimybe atrasti dar nežinomų kūrėjų bei įdomių temų. Kita programos dalis – kūrybinis rašymas – man taip pat aktuali. Mėgstu rašyti ir manau, kad man neblogai sekasi kurti tiek tekstus, tiek dainas. Šios studijos atrodė puikus pasirinkimas: jos leidžia ne tik pritaikyti ir pagilinti turimas žinias, bet ir gauti naujų profesinių bei kūrybinių įgūdžių. Labai džiaugiuosi šiuo sprendimu“, – pasakoja R. Ulytė.

Pašnekovė teigia, kad kol kas jai sekasi derinti kūrybinę veiklą ir akademinį gyvenimą. Puikiai išlaikyti egzaminai rodo, kad studijos klostosi gerai. Nepaisant didelio krūvio, magistrantė atrado laiko ir ją dominančiai literatūrai. Rugilė džiaugiasi sėkmingai baigusi pirmuosius magistrantūros studijų metus, o dabar jos laukia didžiausias iššūkis – magistro darbas. Ji tikisi, kad, pradėjusi tyrimą laiku, šį akademinį etapą įveiks sėkmingai.

Studentė sako, kad akademinis ir kūrybinis rašymas yra panašūs – tam, kad tekstas būtų tinkamas, reikia įdėti daug darbo ir pastangų. „Kai kūriau tekstą „Žemaitei“, pagalvojau, kad parašyti žodžius šiai dainai buvo taip pat sunku, kaip ir bakalauro baigiamąjį darbą. Atrodo, teksto nedaug, bet kai nori išreikšti mintį tiksliai, sudainuoti žodžius būtent taip, kaip nori, įtraukti tai į dainos teksto struktūrą, yra labai nelengva ir dainos tobulinimas užtrunka ilgai“, – teigia atlikėja.

Paklausta, ar sutiktų sukurti dainą apie savo Alma Mater ir kokią pagrindinę mintį joje norėtų perduoti, R. Ulytė teigia, kad tam reikėtų daug kūrybinio įkvėpimo. Kūrėjos nuomone, tokiame kūrinyje turėtų skambėti ne teorinės žinios, o visuminė universitetinė patirtis, kuri ugdo asmenybę. Tokia daina turėtų pasakoti apie tai, ką žmogui suteikia akademinė bendruomenė: palaikymą, pagalbą ieškant ir atrandant save, vertingas pažintis bei neįkainojamą, visapusišką naudą, kurią studentas įgyja.

Rugilė Ulytė. Lauros Žygės nuotr.

Muzikiniai ateities planai

Pasak jaunosios kūrėjos, jei reikėtų sukurti naują kūrinį, įkvėptą lietuvių literatūros, ji pasirinktų baronienę Rainakienę iš Vinco Mykolaičio-Putino romano „Altorių šešėly“ arba Drebulę iš pasakos „Eglė žalčių karalienė“. Vis dėlto jaunoji kūrėja pabrėžia, kad nenori tapti vienos temos įkaite.

„Dabar tai įdomu ir netikėta, bet jeigu kiekviena daina bus apie kokią nors asmenybę, pati tema praras aktualumą. Bet esu atvira idėjoms, kurios mane pasiekia. Norisi įtraukti į savo kūrybą temas, kurios yra lietuviškos, autentiškos, mums svarbios ir neturėtų būti pamirštos“, – sako R. Ulytė.

Kalbėdama apie ateities planus, atlikėja neslepia ambicingų siekių ir ryžto toliau kurti naujas dainas, o ateityje klausytojams pristatyti debiutinį albumą ir surengti pirmąjį solinį koncertą, kuris, jos pačios teigimu, taps svarbiu muzikinės karjeros etapu.