Nuo nežemiškos gyvybės iki kosminių skrydžių: Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė“ VU

Rugsėjo 10–17 d. jau 23-iąjį kartą vyksta Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė“. Šiemet viena pagrindinių festivalio temų – artimasis ir tolimasis kosmosas, o gausi renginių programa laukia ir Vilniaus universitete (VU). VU mokslininkai kvies pažvelgti į Visatą skirtingų mokslo sričių akimis: nuo kvantinių reiškinių, kosminės spinduliuotės ir Visatos istorijos iki nežemiškos gyvybės paieškų, žmogaus organizmo pokyčių kosmose ir augalų auginimo už Žemės ribų.

VU festivalio renginiai leis į kosmosą pažvelgti iš labai skirtingų perspektyvų. Fizikos fakultete bus kalbama apie kvantinius procesus, Visatos sandarą ir kosminę spinduliuotę, Gyvybės mokslų centre – apie žmogaus kūną, astrobiologiją ir gyvybės galimybes už Žemės ribų, Chemijos ir geomokslų fakultete – apie klimato kaitą, palydovinius duomenis ir Žemės praeitį. Į festivalio programą taip pat įsitraukia Medicinos fakultetas, VU Idėjų observatorija ir Geologijos muziejus. Greta paskaitų vyks eksperimentai, praktiniai užsiėmimai ir ekskursijos.

Rugsėjo 15 d. VU Fizikos fakulteto mokslininkė dr. Mažena Mackoit-Sinkevičienė renginyje „Idealioji geometrija kosmose: tobulos formos ir NASA atradimai“ kvies pažvelgti į kosmosą per fizikos ir geometrijos prizmę ir sužinoti, kodėl gamtoje aptinkamos simetriškos struktūros. Tai tik viena iš Fizikos fakulteto festivalio temų. VU fizikai ir astronomai festivalio dalyviams taip pat pasakos, kur kosmose galima rasti savotišką „padidinamąjį stiklą“ ir kam jis naudojamas, kaip kvantiniai kompiuteriai padeda modeliuoti kosmose vykstančius procesus, kas yra kosminė spinduliuotė ir ką fizika leidžia sužinoti apie Visatos istoriją.

Ne mažiau svarbus klausimas – ar gyvybė, evoliucionavusi Žemėje, gali prisitaikyti prie visiškai kitokių sąlygų. Rugsėjo 15 d. VU Gyvybės mokslų centre prof. habil. dr. Osvaldas Rukšėnas paskaitoje „Kaip kosminiai skrydžiai veikia mūsų kūną“ pasakos apie kosminių skrydžių poveikį žmogaus organizmui. Tą pačią dieną centre bus galima daugiau sužinoti ir apie žmogaus pasirengimą kelionėms į kosmosą bei augalų auginimo už Žemės ribų galimybes.

Žmogaus biologijos kosmose tema festivalio programoje nagrinėjama ir VU Medicinos fakultete: čia rengiamame užsiėmime „Žmogaus mikrokosmosas“ dalyviai galės pažvelgti į žmogų kitu masteliu, o renginyje „Žmogaus genomas kosmose: kaip keičiasi mūsų biologija už Žemės ribų?“ bus kalbama apie tai, kaip kosmoso sąlygos veikia žmogaus biologiją.

O kur ir kokios gyvybės apskritai galėtume ieškoti už Žemės ribų? Rugsėjo 11 d. VU Gyvybės mokslų centre doktorantas Aivaras Vilutis renginyje „Nežemiškiausia profesija Žemėje: kas tie astrobiologai?“ supažindins su astrobiologija – mokslo sritimi, kurioje susitinka skirtingos disciplinos, siekiančios atsakyti į vieną fundamentaliausių klausimų: ar Visatoje esame vieni?

Astrobiologija – viena ryškesnių šių metų festivalio temų. Organizatoriai kviečia ne tik svarstyti apie galimas gyvybės formas kitose planetose, bet ir susipažinti su gyvybės palaikymo technologijomis, reikalingomis būsimoms kosminėms misijoms, bei sužinoti, ko reikėtų norint auginti augalus kosmose.

VU programoje kosmoso tema susijungs ir su Žemės tyrimais. Chemijos ir geomokslų fakulteto mokslininkai pasakos, kaip palydovinė informacija naudojama klimato kaitai stebėti, kaip geologinė praeitis padeda atkurti klimato istoriją, kvies susipažinti su uolienomis ir mineralais bei Geologijos muziejaus kolekcijomis. Festivalio dalyviai taip pat galės apsilankyti VU Idėjų observatorijoje.

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė“ vyks rugsėjo 10–17 d. įvairiuose Lietuvos miestuose ir rajonuose. Festivalio renginiai nemokami, tačiau į dalį jų būtina išankstinė registracija.