Pamatuota Lietuvos širdies nepakankamumo priežiūros kokybė: pacientai su liga gyvena ilgiau ir aktyviau

Širdies nepakankamumu sergantys pacientai Lietuvoje gali gyventi ilgiau ir aktyviau, kai jiems užtikrinama tinkamai organizuota, įvairių specialistų pagalba paremta priežiūra. Tokią išvadą padarė Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto (VU MF) Širdies ir kraujagyslių ligų klinikos profesorė Jelena Čelutkienė, kartu su kolegomis iš Lietuvos ir Švedijos išanalizavusi mūsų šalies patirtį kuriant ir įgyvendinant daugiadalykę širdies nepakankamumo valdymo programą, kurioje pacientais rūpinasi skirtingų sričių specialistų komanda – gydytojai kardiologai, slaugytojai, vaistininkai, reabilitacijos ir kiti specialistai. 

Tyrimas atskleidė, kad specializuotų paslaugų kokybę galima objektyviai įvertinti, o geros užsienio patirties perkėlimas į Lietuvos sveikatos priežiūros sistemą padeda reikšmingai pagerinti pacientų priežiūrą. 

Tyrimo rezultatai pristatyti tarptautiniame recenzuojamame žurnale „The American Journal of Cardiology“ publikuotame straipsnyje „How to Implement Recommendations on Multidisciplinary Heart Failure Management Program Into Practice? Lithuanian Experience“.

Remiantis tarptautinėmis rekomendacijomis ir gerąja praktika Lietuvoje buvo sukurta ir įgyvendinta nacionalinė širdies nepakankamumo priežiūros programa. 2016–2022 m. buvo stebėti 3168 pacientai, kurie gavo daugiadalykės širdies nepakankamumo priežiūros paslaugas dvylikoje specializuotų širdies nepakankamumo kabinetų. Tyrėjai analizavo programos diegimo etapus, organizacinius sprendimus, kokybės rodiklius ir Valstybinės ligonių kasos duomenimis pagrįstus procesų bei klinikinių baigčių rezultatus.

Tyrimas atskleidė, kad daugiadalykėje širdies nepakankamumo valdymo programoje dalyvavę pacientai pasižymėjo geresniais išgyvenamumo rodikliais – jų tikimybė išgyventi vienerius metus po stacionaraus gydymo buvo 2,4–2,9 karto didesnė, palyginti su įprasta priežiūra, o tikimybė išgyventi be pakartotinės hospitalizacijos dėl širdies nepakankamumo padidėjo 1,3–1,7 karto. Įvertinus pacientų 6 minučių ėjimo testus ir subjektyvius klausimynus nustatyta, kad jų funkcinė būklė, gyvenimo kokybė ir savirūpos įgūdžiai reikšmingai pagerėjo.

Šis bendras Lietuvos ir Švedijos širdies nepakankamumo specialistų darbas parodo, kad vienos šalies kokybiška klinikinė praktika gali būti sėkmingai perkelta į kitas šalis. Svarbiausia – ją pritaikyti vietos sąlygomis ir investuoti į veiksmingą įgyvendinimą. „Lietuva pritraukė 2,7 mln. eurų Europos Sąjungos finansavimą, skirtą specializuotų širdies nepakankamumo kabinetų tinklui išplėsti iki 35 kabinetų. Įrodymais pagrįstų sprendimų diegimas gali sėkmingai transformuoti sveikatos priežiūros sistemą nacionaliniu mastu. Dabar reikia pasiekti, kad visi pacientai, išrašomi po širdies nepakankamumo paūmėjimo, gautų šias veiksmingas paslaugas“, – teigia tyrimo autorė prof. J. Čelutkienė.

Ši publikacija yra svarbus Lietuvos specialistų indėlis į tarptautinę širdies nepakankamumo priežiūros praktiką, atskleidžiantis, kad daugiadalykės priežiūros modeliui sėkmingai įdiegti būtinas glaudus gydytojų, slaugytojų, sveikatos politikos formuotojų ir tarptautinių ekspertų bendradarbiavimas.