Ryšių tarp Lietuvos ir Sakartvelo stiprinimas: Vilniaus universitete įvyko Kartvelų kalbos dienos

Balandžio 25–28 d. Vilniaus universiteto (VU) Filologijos fakultete vyko Sakartvelo renginių ciklas, skirtas kartvelų kalbos dėstymo VU dešimtmečiui paminėti. Renginio dalyviai turėjo galimybę dalyvauti kartvelų kaligrafijos meistriškumo dirbtuvėse, susipažinti su kartvelų raštu ir kitomis veiklomis.

Renginiai buvo organizuojami įgyvendinant projektą „Myliu kartvelų kalbą – savo valstybinę kalbą!“, kurio autorė – profesorė Mariam Manjgaladzė iš Kaukazo universiteto. 2015–2016 akademiniais metais ji buvo vizituojanti VU Filologijos fakulteto Užsienio kalbų instituto dėstytoja.

Renginių programa prasidėjo diktantu kartvelų kalba „Rašykime taisyklingai kartveliškai“. Tai – jau antrasis diktantas: pirmasis vyko 2016 m. VU Senato salėje ir tuomet subūrė gausų Sakartvelo diasporos dalyvių būrį. Šiais metais vykęs renginys taip pat sutelkė Lietuvoje studijuojančius Sakartvelo piliečius, buvusius kartvelų kalbos kursų lankytojus ir kartvelų diasporos narius, kurie diktantą rašė kartu su savo vaikais. Diktanto tikslas – skatinti taisyklingą valstybinės kartvelų kalbos vartojimą, meilę kalbai ir stiprinti pilietinę atsakomybę už jos puoselėjimą.

VU Filologijos fakulteto nuotr.

Renginio metu vyko kartvelų kaligrafijos meistriškumo dirbtuvės. Jas organizavo VU Filologijos fakulteto Užsienio kalbų institutas kartu su Kaukazo universitetu ir Sakartvelo kaligrafų asociacija. Sveikindama susirinkusius studentus ir dėstytojus, Filologijos fakulteto prodekanė doc. Gintarė Judžentytė-Šinkūnienė pabrėžė kultūrų pažinimo svarbą ir pažymėjo, kad tokia unikali galimybė yra ypač vertinga fakulteto studentams.

Profesionalios kaligrafės Nestan Bagauri ir Ana Gokadzė supažindino dalyvius su unikaliu, daugiau nei penkiolika amžių gyvuojančiu kartvelų raštu bei kaligrafijos menu. Gausi VU Filologijos fakulteto studentų auditorija turėjo galimybę išbandyti plunksnos ir rašalo techniką ir sukurti individualius kaligrafijos darbus. Studentai susikaupę rašė abiem šalims – Lietuvai ir Sakartvelui – svarbų žodį „laisvė“, be to, paliko savo įrašus apie kalbos reikšmę: „Kalba – tai laisvė, kelias į išmintį“, „Kalba – tai meilė“, „Kalba – didžiausias tautos turtas“.

Baigiamasis Kartvelų kalbos dienų renginys vyko balandžio 28 d. Renginio atidarymo metu sveikinimo kalbas sakė VU rektorius prof. Rimvydas Petrauskas, Kaukazo universiteto prezidentas Kakha Shengelia, Lietuvos ambasadorius Sakartvele (2020–2024) Andrius Kalindra, VU Filologijos fakulteto dekanas prof. Mindaugas Kvietkauskas ir Seimo narė prof. Vilija Targamadzė.

Renginio metu buvo skaitomi pranešimai, atspindintys įvairius kartvelų kalbos, kultūros ir jos studijų aspektus. Prof. Roma Kriaučiūnienė (VU Filologijos fakulteto Užsienio kalbų institutas), kurios nuoseklus darbas ir akademinė lyderystė reikšmingai prisidėjo prie kartvelų kalbos studijų įtvirtinimo VU, pristatė pranešimą „Atveriant duris į kartvelų kalbą: dėstymas ir mokymasis Vilniaus universitete“, kuriame apžvelgė šios studijų krypties raidą, iššūkius ir pasiekimus. 

VU Filologijos fakulteto nuotr.

Projekto autorė prof. M. Manjgaladzė (Kaukazo universitetas) papasakojo apie projekto „Myliu kartvelų kalbą – savo valstybinę kalbą!“ pradžią ir įgyvendinimą VU nuo 2016 m. ir pabrėžė, kad jos veikla VU neapsiribojo vien kalbos dėstymu – ji padėjo atverti platesnius Sakartvelo kultūros klodus, supažindindama akademinę bendruomenę su šios šalies literatūra, tradicijomis ir kultūriniu savitumu. 

Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkė Birutė Jonuškaitė kalbėjo apie kartvelų ir lietuvių literatūrinius ryšius. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė dr. Violeta Meiliūnaitė nagrinėjo lietuvių kalbos bendrumo klausimus tarp vertybių ir pragmatikos. Prof. Jolanta Zabarskaitė (Kazimiero Simonavičiaus universitetas) pristatė pranešimą apie rankraščio svarbą dirbtinio intelekto amžiuje. Sakartvelo kaligrafų asociacijos atstovė Nestan Bagauri aptarė kaligrafijos paveldo istoriją ir šiuolaikines tendencijas, o VU alumnė Laima Ničienė pasidalijo asmenine kartvelų kalbos ir kultūros studijų patirtimi.

Renginių pabaigoje vyko apdovanojimų ceremonija: buvo įteikti prizai už nuopelnus populiarinant kartvelų kalbą ir literatūrą, apdovanoti diktanto konkurso nugalėtojai ir įteikti pažymėjimai kaligrafijos dirbtuvių dalyviams.

Šiuo renginių ciklu ne tik pažymėta svarbi akademinė sukaktis, bet ir stiprinami Lietuvos ir Sakartvelo kultūriniai bei akademiniai ryšiai, skatinama pagarba kalbai kaip esminei tapatybės ir pilietiškumo daliai. Renginys vyko anglų, lietuvių ir kartvelų kalbomis.