Sumanioji praktika VU – studentų pasiūlyti sprendimai virsta pokyčiais organizacijose

Studentams skirta Vilniaus universiteto (VU) sumanioji praktika padeda įveikti realius organizacijų iššūkius. Studentų parengtos idėjos ir sprendimai ne tik tampa vertinga profesine patirtimi, bet ir būna naudingi organizacijoms – suteikia naujų įžvalgų, padeda tobulinti veiklą. Kai kuriems studentams ši praktika atveria ir karjeros galimybes.

Galimybė prisidėti prie sprendimų

Viena VU studentų komanda sprendė Užsienio reikalų ministerijos (URM) pateiktą užduotį – vertino, ar keliaujantiems Lietuvos piliečiams su psichikos negalia skirtinguose teisiniuose ir geografiniuose kontekstuose užtikrinama pakankama, nuosekli ir praktiškai veiksminga pagalba.

Kaip pasakojo komandai priklausiusi Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto studentė Karolina Kievišaitė, URM iššūkis išsiskyrė iš kitoms komandoms pateiktų iššūkių.

„Mums reikėjo kuo giliau išanalizuoti pasirinktų šalių pagalbos teisines ir praktines sistemas krizės atvejais, komandos nuožiūra išrinkti geriausią variantą. Praktikos pabaigoje buvome sukūrę išsamią 12 valstybių teisinę analizę, praktinės pagalbos modelių lenteles, teisinių sistemų schemas, jų palyginimą su Lietuvos sistema ir parengtą klausimyną ambasadų darbuotojams, kuriuo URM pasidalins, kad gautų dar daugiau duomenų apie problemą“, – sakė studentė.

Studentų komanda. Karolinos Kievišaitės asmeninio archyvo nuotr.

Studentų praktikos metu atliktas darbas bus pritaikytas ministerijoje. Anot URM Konsulinės informacijos skyriaus patarėjos Kristinos Šaltės, ministerija ketina naudoti studentų parengtą teisinį ir praktinį konsulinės pagalbos asmenims su psichikos negalia teikimo modelį.

Praktiką atlikusi K. Kievišaitė sakė joje labiausiai įvertinusi jausmą, kad tai, ką daro, turi realią reikšmę. Pasak studentės, URM atstovai jau pirmojo susitikimo metu motyvavo studentus – teigė, kad jų darbas bus itin naudingas ruošiantis Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungos Tarybai 2027 m.

„Praktiniu karjeros požiūriu tai buvo puiki galimybė užmegzti kontaktus su žmonėmis už universiteto ribų, potencialiais ateities darbdaviais. Maloniai nustebino tai, kaip šiltai studentus priima praktikoje dalyvaujančios organizacijos. Daugelio organizacijų, dalyvaujančių praktikoje, atstovai nuo pat pradžių rodė nuoširdų susidomėjimą mūsų darbu, o praktikai pasibaigus ne kartą išgirdome, kad ateityje būtume laukiami jų komandose. Man tai buvo ypač smagu girdėti, nes būtent galimybė dirbti su Užsienio reikalų ministerija buvo viena pagrindinių priežasčių, kodėl siekiau patekti į šią praktiką“, – sakė pašnekovė.

„Vienas svarbiausių privalumų – galėti prisidėti prie realių problemų sprendimų. Kitas tokios praktikos privalumas – komandinio darbo patirtis, asmeninės paieškos, kaip prisidėti prie bendro darbo, atskleidžiant savo asmeninius privalumus“, – teigė studentų komandai vadovavusi K. Šaltė.

Studentai pateikė vertingų įžvalgų

Kita studentų komanda siekė įveikti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) iššūkį. Jie aiškinosi, kaip supaprastinti ir modernizuoti vartotojų informavimo ir ginčų sprendimo procesus, kad Lietuvos vartotojai labiau pasitikėtų ir aktyviau kreiptųsi į vartotojų teises ginančias institucijas.

Praktikos metu studentai sukūrė vartotojo vedlį – įrankį, kuris padėtų paprasčiau ir aiškiau pateikti prašymą VVTAT. Pasak VVTAT direktoriaus pavaduotojos Aidos Gasiūnaitės-Stavginskienės, šis studentų sukurtas įrankis jau prieinamas tarnybos tinklalapyje.

„Taip pat vertiname kitus studentų pateiktus pasiūlymus (pvz., organizuoti egzaminą, skirtą vartotojų teisėms) ir tikime, kad jie prisidės prie geresnio vartotojų informuotumo ir naujų VVTAT tradicijų šviečiant vartotojus kūrimo“, – kalbėjo pašnekovė.

Studentų komanda. Gyčio Virkečio asmeninio archyvo nuotr.

Praktiką atlikusiam Chemijos ir geomokslų fakulteto studentui Gyčiui Virkečiui tokia galimybė padėjo įsitvirtinti organizacijoje: „Ši praktika atvėrė galimybę dirbti VVTAT. Ji taip pat padėjo įvertinti, kokių kompetencijų trūksta, pagerinti tarpusavio komunikaciją, darbą komandoje.“

A. Gasiūnaitės-Stavginskienės teigimu, studentų įžvalgos įnešė naujų perspektyvų į organizacijos planuojamas veiklas, tarp jų ir švietimo iniciatyvas jaunimui, kurias tarnyba mato kaip svarbią kryptį ateityje.

„Studentų atlikta vartojimo ginčų sprendimo ne teismo tvarka, vartotojų elgsenos ir VVTAT priimamų sprendimų analizė išryškino svarbų aspektą – kad sprendimą nesikreipti (ar kreiptis) į VVTAT dažnai lemia ne tik informacijos trūkumas, bet ir emociniai veiksniai bei pats proceso suvokimas, patirtys jo metu. Pavyzdžiui, ar aišku, koks mano prašymo nagrinėjimo etapas, ar priimti sprendimai pagrįsti ir atitinka mano lūkestį“, – pavyzdį pateikė ji.