VU Fizikos fakulteto alumnas Dharma iš Indonezijos: kaip magistrantūros tyrimai virto prestižinėmis publikacijomis

„Gyventi ir studijuoti Vilniuje buvo viena geriausių gyvenimo patirčių. Mieste labai gražu – stengdavausi bent savaitgaliais pasivaikščioti po senamiestį, kad pailsinčiau galvą. Itin mėgau stebėti saulėlydžius nuo Gedimino pilies kalno“, – sako Dharma Prasetya Permana, Vilniaus universiteto (VU) Fizikos fakulteto alumnas iš Indonezijos. Šiemet jis su pagyrimu baigė lazerinės fizikos ir optinių technologijų programą ir įgijo fizinių mokslų magistro laipsnį, o studijų metu itin aktyviai dalyvavo įvairiose nacionalinėse ir tarptautinėse mokslinėse veiklose.

Į VU D. P. Permana atvyko iš Ekso-Marselio (Aix-Marseille) universiteto Prancūzijoje pagal „Europhotonics Erasmus Mundus“ jungtinę magistrantūros studijų programą. „Buvau girdėjęs, kad Lietuva žymi lazerių fizikos pasiekimais. Ši sritis man buvo tikras lobis – kuo daugiau į ją gilinausi, tuo smarkiau pasinėriau į kvantinę fiziką“, – pasakoja alumnas.

Perspektyvos fotonikoje

D. P. Permana prisimena, kad vaikystėje jis labiau domėjosi matematika, tačiau vėliau susidomėjo fizika. Į ją nusprendė gilintis ir studijų metu. 

„Supratau, kad fizika – tai ne vien formulės, bet ir mėginimas sukurti Visatos veikimo modelį, o matematika yra šio modelio kalba. Tai paskatino gilintis būtent į šį mokslą ir baigti fizikos bakalauro studijas, kurių metu domėjausi teorinės kosmologijos tyrimais. Tačiau galiausiai suabejojau šiuo savo sprendimu – karjera šioje srityje neatrodė daug žadanti. Domėjausi įvairiomis mokslinių tyrimų sritimis, kol galiausiai apsistojau ties fotonika. Tai sparčiai besiplečianti, didelį potencialą turinti ir greičiausiai netrukus gausų finansavimą pritrauksianti sritis. Dar svarbiau tai, kad dabar, naudojantis pažangiausiomis technologijomis, galima vykdyti naujų reiškinių tyrimus, kurie vos prieš kelis dešimtmečius būtų buvę beveik neįmanomi“, – sako alumnas.

Mokytis per praktiką

D. P. Permana baigė „Europhotonics Erasmus Mundus“ jungtinę magistrantūros programą, vykdomą keliuose lyderiaujančiuose Europos universitetuose. Šios programos modelis sudaro sąlygas studentams įgyti vertingos patirties daugiakultūrėje akademinėje bei mokslinių tyrimų aplinkoje ir susikurti gausų profesinį kontaktų tinklą. Absolventas nusprendė trečiąjį šių studijų semestrą praleisti VU. 

„VU Fizikos fakultetas išsiskyrė moksliniams tyrimams skiriamu dėmesiu. Programoje juos galime pradėti jau trečiajame semestre, o aš, tiesą sakant, greičiau mokausi per praktiką. Moksliniai tyrimai leidžia man taikyti paskaitose įgytas žinias sprendžiant dar neištirtus klausimus. Taip mokymosi procesas man tampa daug įdomesnis, nes, užuot jaudinęsis dėl pažymių ir egzaminų, galiu sutelkti dėmesį į naujų reiškinių paiešką, kurie, tikiuosi, taip pat prisidės prie fotonikos srities plėtros.

Dharma Prasetya Permana. Ugniaus Bagdonavičiaus nuotr.

Mano studijų programos dalykai VU buvo gan subalansuoti: turėjome tiek teorinių paskaitų, tiek praktinių darbų ir užsiėmimų laboratorijose. Labai gerai, kad yra kursų, kurių metu, naudojantis kurso medžiaga, galima patiems vesti seminarą. Kalbant apie mokslinius tyrimus ir baigiamąjį darbą, man labai patiko, kad VU leidžia vadovu rinktis bet ką, turintį kompetencijų vadovauti studentams – taigi galima praktikuotis tiek pramonėje, tiek fundamentiniuose mokslo projektuose. Asmeniškai mane labiau domina fundamentiniai fizikos mokslo aspektai, o tyrimų temas man rekomendavo vadovai, atsižvelgdami į tai, kas man įdomu“, – pasakoja alumnas.

Nuo kvantinių modelių iki prestižinių publikacijų

Studijuodamas D. P. Permana vykdė tyrimus Šaltųjų atomų ir kvantinės optikos grupėje, vadovaujamas dr. Hamido Rezos Hamedi ir dr. Maženos Mackoit-Sinkevičienės. Jis tyrė naujus sudėtingų šviesos pluoštų formavimo būdus ir sukūrė teorinį modelį, leidžiantį iš anksto „užprogramuoti“ atomus pasitelkiant vien šviesą. Per studijų metus Lietuvoje, bendradarbiaudamas su VU fizikais, D. P. Permana tapo dviejų mokslinių straipsnių, publikuotų prestižiniuose mokslo žurnaluose „Physical Review A“ ir „Chaos, Solitons and Fractals“ pirmuoju autoriumi. Be to, jis pristatė savo tyrimus trijose tarptautinėse ir vienoje nacionalinėje konferencijoje, kur jam buvo skirta „Novian“ ir Visorių informacinių technologijų parko skatinamoji stipendija.

„Ilgą laiką norėjau dirbti kvantinės optikos srityje, bet iki atvykstant į VU nepasitaikė proga. Kai sužinojau, kad Fizikos fakultete mokslininkų grupė tiria kvantinę optiką, konkrečiai optinius sūkurius ir šviesos ir materijos sąveiką, labai susidomėjau galimybe įsitraukti.

Dr. Mažena Mackoit-Sinkevičienė, Dharma Prasetya Permana, dr. Hamid Reza Hamedi. Asmeninio archyvo nuotr.

Tokie aukšti rezultatai būtų buvę neįmanomi be milžiniškos mano tyrimo vadovų paramos. Dr. H. R. Hamedi ir dr. M. Mackoit-Sinkevičienė buvo ne tik itin atsidavę mūsų bendram darbui, bet ir visada pasirengę patarti. Jie suteikė man vertingų mokymosi išteklių, sukūrė įkvepiančią aplinką vykdyti savo mokslinį tyrimą ir puikiai vadovavo darbui. Be to, įtraukė į „Quantum Lithuania“ tinklą, kur susipažinau su daugiau mokslininkų, o tai motyvavo mane ir patį prisidėti prie šios fizikos srities plėtros. Dirbti su šiais mokslininkais buvo tikrų tikriausia dovana. Nuoširdžiai tikiuosi, kad kiti studentai taip pat turės galimybę patirti tokį didžiulį palaikymą, gauti vertingų patarimų ir paskatinimų, kokius pasisekė gauti man. Be kita ko, konferencijų ir stipendijų jauniesiems mokslininkams gausa, orientuota į mūsų mokslinius tyrimus, man tapo itin svarbiu, motyvaciją stiprinančiu katalizatoriumi“, – pasakoja alumnas. 

Kas toliau?

D. P. Permana doktorantūros studijas pasirinko Korėjos pažangaus mokslo ir technologijų institute (Pietų Korėja). Tai vienas prestižiškiausių mokslinių tyrimų institutų Azijoje ir pasaulyje. Studijų metu jis tyrinės su kvantiniais reiškiniais susijusias temas fotoninių integrinių grandynų srityje.

„Visada norėjau aktyviai prisidėti prie antrosios kvantinės revoliucijos, konkrečiai prie kvantinių kompiuterių kūrimo. Artimiausius ketverius–penkerius metus doktorantūroje vykdysiu įdomius eksperimentus. Vėliau, podoktorantūros studijų metu, planuoju gilintis į įvairesnes kvantinių skaičiavimų sritis, o po to sieksiu įsitvirtinti akademijoje ir įkurti savo mokslinių tyrimų grupę. Vadovauti tyrėjų komandai, kurią vienija tie patys siekiai, visada buvo mano svajonė. Taip pat tikiuosi ir toliau bendradarbiauti su dr. H. R. Hamedi ir dr. M. Mackoit-Sinkevičiene, nes mūsų mokslinių tyrimų sritys tebebus glaudžiai susijusios. Labai norėčiau grįžti į Lietuvą, kai tik bus proga, čia dalyvauti konferencijose ir seminaruose“, – sako D. P. Permana.