VU LHCb Vilniaus grupės mokslininkai pelnė finansavimą bendriems Lietuvos ir Japonijos moksliniams tyrimams

Vilniaus universiteto (VU) Fizikos fakulteto mokslininkai laimėjo konkursą ir gavo finansavimą moksliniams tyrimams pagal Lietuvos ir Japonijos dvišalių projektų programą. Projektas sujungs VU fizikų, Europos branduolinių tyrimų organizacijos (CERN) LHCb Vilniaus grupės narių, ir Nagojos universiteto (Japonija) mokslininkų pentakvarkų modeliavimo ekspertines žinias. Projektui Lietuvoje vadovaus dr. Mindaugas Šarpis.

„Japonijos mokslininkai, vadovaujami prof. Yasuhiro Yamaguchi – vieni iš žymiausių pasaulyje teoretikų, kurie nagrinėja egzotines medžiagos būsenas – tetrakvarkus ir pentakvarkus. Siekiame suvienyti jų ir CERN eksperimentatorių kompetencijas. Glaudus bendradarbiavimas leis daug greičiau parengti ir tikrinti teorinius modelius pagal eksperimentiškai pamatuojamus parametrus. Nėra daug projektų net ir pasauliniu mastu, kur taip glaudžiai dirba skirtingų sričių mokslininkai. Šis projektas gali turėti proveržinių rezultatų, kurie itin svarbūs kvantinės chromo dinamikos (mūsų supratimo apie viską sudarančią medžiagą) tyrimuose. Be to, jis taps svarbiu žingsniu tolesnių projektų ir nuolatinio bendradarbiavimo link“, – pasakoja LHCb Vilniaus grupės vadovas dr. M Šarpis.

VU fizikas jau kelerius metus vykdo pentakvarkų tyrimus CERN. „Pentakvarkai – tai ypač egzotiška medžiagos forma. Skirtingai nei mums žinomi protonai ir neutronai, sudaryti iš trijų kvarkų, šie barionai sudaryti iš penkių. Jų gyvavimo trukmė yra trilijonus trilijonų kartų trumpesnė už sekundę, bet LHCb detektoriumi juos galime užfiksuoti. Galima sakyti, pentakvarkai yra medžiagos kraštutinumas gamtoje. Jie mums gali atskleisti mechanizmus, atsakingus už medžiagos susidarymą, sąveikas“, – paaiškina jis.

Dr. M. Šarpis su prof. Y. Yamaguchi susipažino Italijoje, 2023 m. vykusioje HADRON konferencijoje. „Jį ypač suintrigavo sudėtingas kanalas, kuriame ieškome pentakvarkų. 2024 m. šią ekspertizę parsivežiau į Lietuvą ir šiuo metu šiame unikaliame kanale pentakvarkų ieško tik LHCb Vilniaus grupė“, – sako grupės vadovas.

Pasak jo, projekto vykdymo metu taip pat numatomas studentų, magistrantų ir doktorantų įsitraukimas į egzotinių dalelių – pentakvarkų tyrimus. „Siekiame ne tik ugdyti, bet ir įgalinti jaunųjų tyrėjų kompetencijas. Iš VU LHCb Vilniaus grupės narių šiame projekte dalyvaus šeši – du doktorantai, magistrantė ir du patyrę mokslininkai“, – priduria dr. M. Šarpis.

VU fizikas teigia, kad jau numatyti vizitai. „Šiemet vyksime į Japoniją, susitiksime ir nuotoliniu būdu, įgyvendindami projekto strategiją. Kitais metais numatytas kolegų iš Japonijos vizitas VU“, – planais dalijasi jis.

2025 m. dr. M. Šarpis pelnė kitą prestižinę dotaciją, kuri buvo skirta pentakvarkų dalelių paieškai naudojant specialų metodą.

Projektas „Pc pentakvarkų sandaros eksperimentinis ir teorinis tyrimas, bendradarbiaujant mokslininkams iš Lietuvos ir Japonijos“ papildo jau vykdomus tyrimus, plėsdamas įsitraukusių mokslininkų tinklą ir bendradarbiavimą. Projektą finansuoja Lietuvos mokslo taryba. Jis bus vykdomas 2026–2028 m.