Senato darbo reglamentas
-
Bendrosios nuostatos
1. Šis reglamentas nustato Vilniaus universiteto (toliau – Universitetas) senato darbo tvarką.
2. Universiteto senatas (toliau – Senatas) savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Vilniaus universiteto statutu, šiuo reglamentu ir kitais teisės aktais.
3. Senatas yra aukščiausioji Universiteto savivaldos institucija, atsakinga už bendruosius Universiteto reikalus. Senatas atsako už Universiteto aktualijų svarstymo kolegialumą, sprendimų dėl svarbiausių Universiteto problemų priėmimą laiku, taip pat už tai, kad siūlymai rektoriui ir Universiteto padaliniams atitiktų bendruosius Universiteto interesus. -
Struktūra ir darbo formos
4. Senatą sudaro Senato nariai. Iš jų renkamas Senato pirmininkas ir pirmininko pavaduotojas.
5. Senatas savo įgaliojimus įgyvendina kolegialiai Senato posėdžiuose. Svarstomais klausimais Senatas priima sprendimus, įforminamus nutarimais, ir kontroliuoja, kaip jie įgyvendinami. Senato veikla tarp posėdžių tęsiama Senato nariams bendraujant su Universiteto bendruomene.
6. Senato kompetencijai priskirtus klausimus, nustatytus Vilniaus universiteto statute, Senatas gali pavesti spręsti Senato komisijai (toliau – Komisija). Komisija jai pavestus klausimus sprendžia Komisijos posėdžiuose.
7. Svarbiausiems Senato posėdžio darbotvarkės klausimams aptarti prieš Senato posėdžius Senatas arba jo pirmininkas iš Senato narių gali sudaryti nuolatines arba laikinąsias Senato darbo grupes. Darbotvarkės klausimus parengti ir Senato nutarimų projektus teikti gali ir Rektoriaus sudaryti komitetai ar darbo grupės.
8. Senatą ir Komisiją aptarnauja Senato sekretoriatas. Už darbą sekretoriate atlyginama Senato nustatyta tvarka. -
Senato pirmininkas ir pirmininko pavaduotojas
9. Senato pirmininkas ir pirmininko pavaduotojas slaptu balsavimu išrenkami pirmajame Senato posėdyje, kurį ne vėliau kaip per dvi savaites nuo oficialaus Senato narių sąrašo paskelbimo dienos šaukia Universiteto rektorius.
10. Pirmininkaujant vyriausiam pagal amžių posėdyje dalyvaujančiam Senato nariui, Senato pirmininkas (pavaduotojas) laikomas išrinktas, jeigu už jį balsavo daugiau kaip pusė dalyvavusių posėdyje Senato narių. Kandidatą į pirmininko pavaduotojus siūlo išrinktasis Senato pirmininkas.
11. Senato pirmininko (pavaduotojo) kadencija – ketveri metai.
12. Senato pirmininku (pavaduotoju) negali būti asmuo, išrinktas fakulteto dekanu ar kamieninio instituto direktoriumi.
13. Senato pirmininkas yra atsakingas už Senato posėdžių darbotvarkės planavimą, jų vedimo tvarkos užtikrinimą, Senato dokumentų saugojimą, nutarimų, o prireikus – kitų dokumentų viešą paskelbimą. Įgyvendindamas šiuos uždavinius, Senato pirmininkas šaukia Senato ir Komisijos posėdžius ir jiems pirmininkauja, sudaro ir siūlo Senato posėdžių darbotvarkę, užtikrina, kad visi Senato nariai būtų laiku ir tinkamai informuoti apie Senato posėdžio laiką, vietą ir siūlomą darbotvarkę, pasirašo Senato nutarimus ir juos skelbia, reguliariai Senato posėdžiuose informuoja Senatą, kaip vykdomi nutarimai, ne vėliau kaip iki kiekvienų metų sausio 30 dienos Universiteto spaudoje skelbia ataskaitą Universiteto bendruomenei apie metinę Senato veiklą.
14. Senato pirmininkas, įgyvendindamas jam priklausančias teises ir atlikdamas savo pareigas, privalo vadovautis bendraisiais Universiteto interesais.
15. Senato pirmininkui negalint eiti savo pareigų jo funkcijas atlieka Senato pirmininko pavaduotojas. -
Senato darbo grupės
16. Nuolatines arba laikinąsias Senato darbo grupes Senato sprendimų projektams rengti ar kitiems aktualiems klausimams nagrinėti ir suderintiems siūlymams teikti Senatas arba Senato pirmininkas gali sudaryti iš Senato narių šių sutikimu.
17. Senato darbo grupių posėdžius šaukia ir jiems pirmininkauja grupės pirmininkas, kai jo nėra – pirmininko pavaduotojas, kuriuos sudarant grupę iš jos narių skiria Senatas arba Senato pirmininkas.
18. Universiteto kamieniniai akademiniai ir neakademiniai padaliniai privalo teikti Senato darbo grupėms jų prašymu reikiamą informaciją ir kitą medžiagą grupių nagrinėjamais (rengiamais) klausimais.
Senato darbo grupės nariai, atstovaujantys Universiteto kamieniniams akademiniams padaliniams ir nesantys šių padalinių vadovai, rengiamus Senato sprendimų projektus suderina su atstovaujamo kamieninio akademinio padalinio vadovu.
19. Senato darbo grupių posėdžių sprendimai, priimami paprasta posėdyje dalyvaujančių grupės narių balsų dauguma, įforminami posėdžių protokolais, kuriuos pasirašo grupių pirmininkai (kai jų nėra – pirmininkų pavaduotojai). Pasirašyti protokolai teikiami Senato pirmininkui. -
Senato posėdis
Sušaukimas
20. Eilinius Senato posėdžius šaukia Senato pirmininkas savo arba Universiteto rektoriaus iniciatyva ne rečiau kaip du kartus per semestrą.
21. Senato pirmininkas privalo sušaukti neeilinį posėdį, jeigu to raštu reikalauja ne mažiau kaip trečdalis Senato narių pateikdami svarstytinus klausimus ir jų sprendimų projektus, ne vėliau kaip per dvi savaites nuo Senato narių reikalavimo gavimo. Jeigu per nustatytą laiką Senato pirmininkas posėdžio nesušaukia, jį gali šaukti ne mažiau kaip trečdalis Senato narių. Šiuo atveju posėdžiui pirmininkauja posėdžio pirmininku išrinktas Senato narys.
22. Apie posėdžio laiką, vietą bei svarstyti parengtus ir į posėdžio darbotvarkę įtrauktus klausimus Senato pirmininkas (arba Senato narys, gavęs trečdalio Senato narių įgaliojimus pirmininkauti neeiliniam posėdžiui) praneša visiems Senato nariams ne vėliau kaip prieš tris dienas iki posėdžio pradžios elektroniniu paštu ir Universiteto tinklapyje skelbiama informacija. Šio reikalavimo gali būti nesilaikoma ypatingais atvejais, jeigu akivaizdžiai būtina nedelsiant priimti Senato sprendimus.
Negalintys dalyvauti posėdyje Senato nariai gali raštu pateikti Senato pirmininkui savo nuomonę svarstomais klausimais; ji turi būti paskelbta posėdyje.
23. Šaukiami Senato posėdžiai paprastai yra atviri.
Senatui nutarus išimties tvarka rengiamas uždaras posėdis, kuriame, be Senato narių, gali dalyvauti tik specialiai į šį posėdį kviesti asmenys ir, jeigu reikia, Senatą aptarnaujantys sekretoriato darbuotojai.Kvorumas, pirmininkavimas, darbotvarkė
24. Senato posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja Senato narių dauguma. Kad būtų galima spręsti klausimus, nurodytus Vilniaus universiteto statuto 6 straipsnio 2 dalies 1–4, 6, 8–13 ir 18 punktuose, Senato posėdyje turi dalyvauti ne mažiau kaip du trečdaliai Senato narių.
25. Senato posėdžiui pirmininkauja Senato pirmininkas (kai jo nėra – pirmininko pavaduotojas) arba Senato narys, gavęs trečdalio Senato narių įgaliojimus pirmininkauti neeiliniam posėdžiui.
Posėdžio pirmininkas:
1) skelbia posėdžio pradžią ir pabaigą, prireikus gali paskelbti darbotvarkėje nenumatytą posėdžio pertrauką;
2) rūpinasi Senato posėdžių darbo tvarka, stebi, kad juose būtų laikomasi šio reglamento, kontroliuoja, kaip savo pareigas atlieka sekretoriato darbuotojai;
3) suteikia Senato nariams žodį, vadovauja svarstymams, gali Senato narių paklausti tikslindamas siūlymų esmę;
4) kontroliuoja kalbų trukmę; jeigu ji viršijama, įspėja kalbėtoją, o po antrojo įspėjimo gali kalbėtoją nutraukti;
5) jeigu Senatas neprieštarauja, kalbėjimo laiką gali pratęsti;
6) jeigu kalbėtojas nukrypsta nuo svarstomo klausimo esmės, gali jį įspėti, o po antrojo įspėjimo – kalbėtoją nutraukti;
7) remdamasis svarstymų rezultatais formuluoja klausimus balsuoti, vadovaudamasis šiuo reglamentu nustato balsavimo tvarką, skelbia balsavimo pradžią ir pabaigą, balsavimo rezultatus;
8) įspėja Senato narius, jeigu šie nesilaiko reglamento arba akademinės bendruomenės etikos, ir gali teikti siūlymus įrašyti įspėjimą į protokolą;
9) pasirašo Senato posėdžio protokolą, priimtus nutarimus.
26. Senato posėdyje paprastai svarstomi ir sprendžiami tik tie klausimai, kurie įtraukti į Senato posėdžio darbotvarkę ir kurių nutarimų projektus yra parengusios Senato darbo grupės ar Rektoriaus sudaryti komitetai ar darbo grupės. Teikiami nutarimų projektai, aprobuoti pagal kompetenciją Studijų, Mokslo ar Strateginės plėtros komitetuose, turi būti suderinti su Universiteto Teisės ir bendrųjų reikalų direktoriumi, o jei nutarimo objektas yra susijęs su finansų apskaita ir valdymu, ir su Universiteto Finansų ir ekonomikos direktoriumi. Suderinti nutarimų projektai likus ne mažiau kaip 2 dienoms iki posėdžio perduodami Senato sekretoriui, kuris juos paskelbia Senato nariams. Neaprobuoti ir/ar nesuderinti ar pavėluotai pateikti nutarimų projektai Senate nesvarstomi.
Senato posėdžio darbotvarkę sudaro ir Senato posėdžiui siūlo Senato pirmininkas; į ją įtraukia Universiteto rektoriaus ar Universiteto tarybos pasiūlytus klausimus, taip pat Senato narių, Universiteto padalinių vadovų teikiamus klausimus, kuriems spręsti parengti nutarimų projektai. Darbotvarkėje nustatomas jos klausimų svarstymo eiliškumas, nurodomi pranešėjai.
27. Jeigu akivaizdžiai būtina nedelsiant priimti Senato sprendimus, kuriuos įforminančių nutarimų projektai dėl objektyvių priežasčių nėra parengti ar suderinti, Senato pirmininkas turi teisę posėdžio metu pateikti Senatui svarstyti klausimą ir siūlyti įtraukti jį į posėdžio darbotvarkę.
Trečdalio dalyvaujančių posėdyje Senato narių siūlymu Senato pirmininko sudaryta posėdžio darbotvarkė gali būti pakeista ar papildyta paprasta posėdyje dalyvaujančių Senato narių balsų dauguma.
Senato posėdis be pertraukos negali trukti ilgiau kaip dvi valandas.Svarstymas
28. Senato posėdyje svarstant atskirus darbotvarkės klausimus, paprastai pirmiausia išklausomas darbotvarkėje nurodytas pranešėjas, pristatantis klausimą ir jo sprendimo projektą, ir Senato narių nuomonė. Posėdžio pirmininkui leidus, savo nuomonę gali pareikšti ir kiti posėdžio dalyviai.
Pristatant svarstomą klausimą išdėstoma jo esmė, nurodoma jo įtaka Universitetui, pranešama apie derinimo rezultatus, informuojama apie Senato darbo grupių arba Rektoriaus sudarytų komitetų ar darbo grupių išvadas ir siūlymus.
Pranešimai Senato posėdyje paprastai skaitomi iš tribūnos. Nuomonę pareikšti galima ir iš Senato nario vietos.
Posėdžio metu kalbėti galima tik posėdžio pirmininkui leidus.
29. Pranešimo trukmę nustato posėdžio pirmininkas, suderinęs su pranešėju. Paprastai ji neturi viršyti 10 minučių. Senato nario nuomonei pareikšti paprastai skiriama iki 5 minučių (kitų posėdžio dalyvių nuomonei pareikšti – iki 1 minutės). Prireikus posėdžio pirmininkas gali nustatyti kitokią pristatymo ar nuomonės pareiškimo trukmę.
30. Kiekvienu darbotvarkės klausimu Senato nariai (išskyrus Senato pirmininką ir pirmininko pavaduotoją) turi teisę kalbėti ne daugiau kaip du kartus (neskaitant klausimų, replikų, nuomonės dėl procedūros pareiškimo, siūlymų nutraukti diskusijas, atmesti pateiktą projektą ar atidėti svarstomą klausimą), kiti posėdžio dalyviai – kartą.
Replikos sakomos reaguojant į kieno nors kalbą arba prašant ką nors paaiškinti. Ar suteikti žodį replikai, sprendžia posėdžio pirmininkas.
31. Senato posėdyje negali būti svarstomas kurio nors Universiteto kamieninio akademinio padalinio veiklos klausimas, jeigu jis iki posėdžio nebuvo su šiuo padaliniu derintas ir jeigu posėdyje dėl priežasčių, kurias Senatas pripažino svarbiomis, nedalyvauja šio padalinio vadovas ir šiam padaliniui atstovaujantis Senato narys.
Neeiliniame posėdyje svarstomi tik tie klausimai, kuriuos pateikia posėdžio iniciatoriai.
32. Senato narys nebalsuoja, kai jo dalyvavimas balsuojant galėtų sukelti viešųjų ir privačiųjų interesų konfliktą.Sprendimų priėmimas
33. Senato sprendimui priimti reikia paprastos posėdyje dalyvaujančių Senato narių balsų daugumos, išskyrus Statuto numatytus atvejus. Balsuoti turi teisę tik Senato nariai. Senatui nusprendus balsavimas gali būti slaptas arba atviras.
Skelbdamas balsavimo pradžią posėdžio pirmininkas patikrina kvorumą.
34. Paprasta posėdyje dalyvaujančių Senato narių balsų dauguma paprastai nustatoma posėdžio pirmininkui paklausus: „Ar yra prieštaraujančių?“ Jeigu prieštaraujančių nėra, posėdžio pirmininkas skelbia: „Priimta“. Jeigu yra bent vienas prieštaraujantis, balsų daugumai nustatyti Senato nariai pakelia rankas. Šiuo atveju balsus skaičiuoja balsų skaičiavimo komisija. Teikiant klausimą balsavimui posėdžio pirmininkas siūlo balsuoti „už“, „prieš“ ir klausia, „kas susilaikė“. Jeigu suskaičiuojama balsų dauguma, posėdžio pirmininkas paskelbia: „Priimta“, jeigu daugumos nėra – „Nepriimta“.
Jeigu bent trys Senato nariai reikalauja nustatyti Senato narių balsų daugumą dėl tam tikrų procedūrinių klausimų (pavyzdžiui, dėl to, kad būtų nutraukta diskusija Senato posėdyje, ir kt.), balsų dauguma nustatoma posėdžio pirmininkui paklausus: „Ar yra prieštaraujančių“. Jeigu yra bent vienas prieštaraujantis, balsų daugumai nustatyti Senato nariai pakelia rankas.Sprendimų įforminimas, pasirašymas, skelbimas ir įsigaliojimas
35. Senato posėdžiuose priimti sprendimai įforminami nutarimais, kuriuos pasirašo Senato pirmininkas ar kitas Senato posėdžiui pirmininkavęs asmuo. Pasirašomi Senato nutarimai turi būti užregistruoti Senato ir/ar Senato komisijos nutarimų registravimo žurnale suteikiant jiems registracijos numerį, kurį sudaro nutarimą priėmusio valdymo organo simbolis, nutarimo priėmimo metų skaitmuo ir tais metais nutarimo eilės numeris (pavyzdžiui, Senato nutarimo registracijos numeris – S-2000/25, Senato komisijos nutarimo registracijos numeris – SK-2000/25). Registruojant Senato ir/ar Senato komisijos nutarimus pažymimas ir posėdžio, kuriame nutarimas buvo priimtas, protokolo eilės numeris.
36. Atskira Senato ar jo narių nuomonė gali būti įforminta protokoliniu įrašu.
37. Senato priimtus nutarimus ir protokolinius įrašus Senato pirmininkas skelbia Universiteto informaciniame biuletenyje, nebent Senatas nuspręstų kitaip.
38. Nutarimai įsigalioja nuo paskelbimo Universiteto informaciniame biuletenyje dienos, jeigu juose nenustatyta kita įsigaliojimo data.Protokolas
39. Senato posėdžius protokoluoja Senato sekretorius ar kitas sekretoriato narys. Protokolai rengiami, įforminami Universiteto raštvedybos taisyklių nustatyta tvarka.
40. Posėdžių protokolus ir sprendimus privalo pasirašyti tam posėdžiui pirmininkavęs Senato pirmininkas (arba pirmininko pavaduotojas ar Senato narys, gavęs trečdalio Senato narių įgaliojimus pirmininkauti neeiliniam posėdžiui).
Posėdžių protokolus turi pasirašyti ir protokolavęs sekretoriato darbuotojas. Už protokolų saugojimą atsako Senato pirmininkas. -
Komisija
41. Komisijai priklauso Senato pirmininkas ir jo pavaduotojas, Rektorius, prorektoriai, jeigu Senatas patvirtino juos skiriamaisiais Senato nariais, fakultetų dekanai, kamieninių akademinių institutų direktoriai, mokslo, studijų ir strateginio planavimo komitetų pirmininkai, studentų atstovai. Studentai turi sudaryti ne mažiau kaip dešimt procentų Komisijos narių.
42. Komisijos posėdžiams vadovauja Senato pirmininkas arba jo pavaduotojas.
43. Komisijos posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai jos narių. Komisijos posėdžio sušaukimo, kvorumo, darbotvarkės, svarstymo, protokolavimo, sprendimų priėmimo, jų įforminimo, skelbimo ir įsigaliojimo tvarka tokia pati kaip ir Senato posėdžio.
44. Komisijos nutarimui priimti reikia paprastos posėdyje dalyvaujančių Komisijos narių balsų daugumos.
45. Rektorius arba ne mažiau kaip vienas trečdalis Senato narių turi teisę inicijuoti Komisijos sprendimų peržiūrėjimą Senate per penkias darbo dienas nuo jų paskelbimo Universiteto informaciniame biuletenyje. Tokiu atveju Senato pirmininkas privalo nedelsdamas sušaukti Senato posėdį. Senatas Komisijos sprendimą gali pakeisti iš dalies arba panaikinti dviejų trečdalių visų Senato narių balsų dauguma. -
Baigiamosios nuostatos
46. Visus Senato veiklos procedūrinius klausimus, kurie nenumatyti šiame reglamente, Senato posėdžio metu siūlo spręsti posėdžio pirmininkas. Toks sprendimas, posėdžio pirmininkui trumpai išdėsčius motyvus, priimamas be diskusijų balsavusių Senato narių balsų dauguma.
47. Senato darbo reglamentas ir atskiri jo straipsniai gali būti naikinami, papildomi arba keičiami paprasta posėdyje dalyvaujančių Senato narių balsų dauguma.
