Prieš keletą metų Vilniaus universiteto (VU) mokslininkų grupė ėmėsi ambicingo projekto – ištirti lietuvio genomą, t. y. identifikuoti hipotetiniam lietuviui būdingas genomines sritis ir apibūdinti tas genomines sritis, kurios siejamos su klinikiniu ir biocheminiu fenotipu, gyvensenos ir mitybos ypatumais, sukurti Lietuvos populiacijos biobazę. Paprasčiau sakant, vienu iš tikslų buvo siekiama kiek galima išsamiau išsiaiškinti daugiaveksnių ligų, pavyzdžiui, širdies kraujagyslių, priežastis ir atskleisti lietuvių tautos galimas gyvensenos, sveikatos ir genų sąsajas. Taip buvo kuriamas pagrindas tolesniems plataus masto kompleksiniams žmogaus genomo ir jo fenotipinės raiškos ypatumų tyrimams. Toliau

Šių metų rudenį Vilniaus Saulėtekio slėnyje duris atvers vienas didžiausių ir ambicingiausių Lietuvos mokslo centrų – Nacionalinis fizinių ir technologijos mokslų centras (NFTMC). Jis po vienu stogu sulies milžinišką Vilniaus tiksliųjų mokslų arsenalą, kur bus aktyviai vystomi lazerių, šviesos technologijų, medžiagotyros, nanotechnologijų, puslaidininkių fizikos ir elektronikos bei susiję moksliniai tyrimai ir eksperimentinės plėtros darbai. Čia jungiasi Vilniaus universiteto (VU) Fizikos fakultetas, Taikomųjų mokslų institutas, Teorinės fizikos ir astronomijos institutas, dalis Chemijos fakulteto, Fizinių ir technologijos mokslų centras bei dalis Vilniaus Gedimino technikos universiteto. Sutelkus visas mokslines pajėgas į vieną pastatą, kuriame sukoncentruota šiuolaikiška technologinė infrastruktūra, laukiama ne tik didelės mokslo sinergijos – tikimasi ir naujos kokybės studijose, esminio kokybinio šuolio moksliniuose tyrimuose, inovacijų ir aukštųjų technologijų plėtros proveržio, naujų technologinių paslaugų atsiradimo šalies ir užsienio aukštųjų technologijų verslui. Toliau

Kai prieš dešimtmetį prasidėjo svarstymai, kad Vilniaus universitetui reikalinga nauja biblioteka, buvo ir skeptikų, sakiusių, kad tai atgyvena globalėjančiame pasaulyje, kur viskas keliasi į virtualias erdves. Bet idėja skynėsi kelią, transformavosi, ir prieš daugiau, kaip du metus duris atvėręs Mokslinės komunikacijos ir informacijos centras (MKIC) šiandien yra madinga vieta Vilniuje, kuria džiaugiasi jaunimas, akademinė bendruomenė, užsuka šeimos, pripažįsta verslas, beprotiškiausiomis idėjomis atakuoja renginių organizatoriai. Ir vis dėlto, jo direktorė Irena Krivienė nuolat visiems primena, kad MKIC pirmiausia yra biblioteka. Apie tai kodėl, kam to reikia ir kaip klostosi pirmieji MKIC gyvavimo metai – trumpai direktorės ir jos komandos akimis. Toliau

Visuomenėje vis tebesitęsiant diskusijoms dėl „protų nutekėjimo/grąžinimo“, mokslininkai nejučia patys perimdinėja šią iniciatyvą. Vienas tokių gerųjų pavyzdžių – tai Vilniaus universiteto Biotechnologijos instituto laimėtas ES 7BP „Mokslinių tyrimų potencialo“ programos „Molekulinės biotechnologijos perspektyvos Lietuvoje: jų stiprinimas ir palaikymas europiniu mastu“ (MoBiLi) projektas. Jis kartu su dar 15 kitų Europos Komisijos atrinktas iš 312 gautų paraiškų. Jo sėkmės garantu gali būti laikoma instituto orientacija į aukšto tarptautinio lygio mokslinius tyrimus. Toliau