Redakcinė politika

VILNIAUS UNIVERSITETO LEIDYKLOS REDAKCINĖ POLITIKA

Vilniaus universiteto leidyklos redakcinė politika (toliau – Redakcinė politika) apibrėžia Vilniaus universiteto leidyklos (toliau – Leidykla) leidybos procesus ir nustato pagrindines taisykles bei principus, kurių turėtų būti laikomasi rengiant, vertinant ir publikuojant leidinius.

I. RANKRAŠČIO PATEIKIMAS

Pateikimo tvarka. Leidykla vertina pasiūlymus dėl knygų, atitinkančius Leidyklos leidybos kryptį ir tematiką. Pasiūlymai, kurie aiškiai nepatenka į Leidyklos temines sritis, nėra svarstomi. Ne Vilniaus universiteto (toliau – Universitetas) bendruomenės ir Universiteto bendruomenės (kai knygos žanras – mokslo populiarinimo knyga ar kitas informacinio pobūdžio leidinys) autorių rankraščiai teikiami įvertinimui užpildžius naujos knygos pasiūlymo formą ir atsiunčiant ją el. paštu .

Aprobavimas. Rankraščiai, kurie yra tvirtinami Universiteto kamieniniame padalinyje, Leidyklai pateikiami jau pasibaigus aprobacijos procesui ir leidinį patvirtinus leidybai. Knygų, kurių rūšiai privalomas recenzavimas, rankraščio aprobacija inicijuojama Universiteto kamieniniuose padaliniuose, atsižvelgiant į rankraščio rūšį ir Universiteto kamieninių padalinių nusistatyta tvarka skiriant recenzentus. Šiuo atveju aprobacijos procesas apima rankraščio mokslinį recenzavimą, koregavimą atsižvelgiant į recenzijas ir jo svarstymą bei rekomendavimą leidybai pagal kamieniniame padalinyje nustatytą tvarką.
Universiteto bendruomenės autorių leidiniai, kurių rūšis nereikalauja mokslinio recenzavimo, teikiami leisti kamieninio padalinio vadovui pritarus ir leidinių turinį el. paštu pateikus bei suderinus su Leidykla.

Reikalavimai rankraščiui. Leidyklai pateikiama galutinė rankraščio redakcija ir kiti duomenys, reikalingi leidinio preliminariai sąmatai sudaryti. Teikiamas rankraštis turi atitikti pasirinktai akademinio leidinio rūšiai ar mokslo (meno) populiarinimo žanrui būdingas formos ir apimties ypatybes, jame turi būti visos atitinkamo tipo leidiniui būtinos sudedamosios dalys. Teikiamas rankraštis taip pat turėtų pasižymėti šiomis savybėmis:

• rankraštis įdėtas viename „Microsoft Word“ formato faile (DOCX formatu) arba PDF dokumente, jei yra rengtas LaTeX programa;
• grafikai, sukurti „Word“ / „Excel“ priemonėmis, pateikiami atskirais „Microsoft Excel“ formato failais (XLSX formatu);
• visos kitos iliustracijos (nuotraukos, reprodukcijos, piešiniai ir kt.) pateikiamos atskirais spaudos kokybės (kai trumpiausia atvaizdo kraštinė ne mažiau kaip 1600 pikselių) numeruotais failais (JPG, TIF ar kitais grafiniais formatais), t. y. neįkeltos į „Word“ dokumentą;
• rankraštyje privalu pažymėti, kurioje vietoje tam tikra iliustracija turi būti, t. y. konkrečioje vietoje nurodomas pageidaujamos iliustracijos numeris, bet ji pati į failą nekeliama;
• turi būti pateikti visų iliustracijų aprašai, kuriuose nurodomas jų autorius, pavadinimas, šaltinis (saugojimo vieta, prieigos per internetą nuoroda ar kt.), licencinė informacija (jei tokia žinoma ir reikalaujama pateikti, pavyzdžiui, jei atgaminama iliustracija, autoriaus paviešinta internete su CC BY licencija, ir pan.). Detali iliustracijų aprašų informacija gali būti pateikiama rankraščio pabaigoje esančiame iliustracijų sąraše, o prie pačių iliustracijų galima nurodyti sutrumpintą informaciją (pavyzdžiui, tik pavadinimą ir komentarą);
• autorius privalo turėti visų pateikiamų iliustracijų panaudojimo leidinyje teises. Turi būti pateikti sutikimai (gauti el. paštu, kur būtų nurodyta, jog iliustracijos autorius sutinka, kad jo sukurtas kūrinys būtų atgamintas konkrečiame leidinyje; arba, jei buvo įsigyta licencija, reikia pateikti jos kopiją);
• rankraštyje turi būti pateikiama galinio viršelio informacija – trumpa knygos anotacija skaitytojui (4–10 sakinių).

Papildomi reikalavimai rankraščiui planuojant knygą leisti ir elektroniniu formatu (PDF ar EPUB). Nuo 2025 m. birželio 28 d. elektroniniu formatu leidžiami leidiniai turi atitikti prieinamumo reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, teikdami rankraštį autoriai privalo užtikrinti, kad jame:

• yra hierarchiškai sužymėtos teksto antraštės ir rankraštis turi aktyvų turinį;
• visos iliustracijos (fotografijos, piešiniai, grafikai, diagramos, lentelės ir kt.), kurios leidinyje turi ne dekoratyvinę, bet prasminę paskirtį, turi aprašymus, paaiškinančius, kas iliustracijoje yra vaizduojama arba kokia informacija joje yra pateikiama. Dekoratyviniams vaizdams aprašų pateikti nereikia. Iliustracijų aprašymai gali būti išdėstyti atskirame „Word“ dokumente pagal iliustracijų numerius arba pateikti kaip alternatyvus tekstas pačiame rankraštyje;
• matematinės išraiškos turi tekstinius aprašymus, kurie pateikiami atskiru dokumentu arba kaip alternatyvus tekstas pačiame rankraštyje;
• kiekviena nuoroda turi tikslingą tekstą (nevartojami tokie pasakymai kaip „skaityti čia“ ar „daugiau informacijos čia“), t. y. nurodomas tikslus šaltinis, į kurį veda nuoroda (pavyzdžiui, „daugiau informacijos galima rasti Vilniaus universiteto svetainėje“);
• sužymėti žodžiai ar teksto dalys užsienio kalba. Kiekvienos užsienio kalbos intarpai tekste turi būti sužymėti skirtinga spalva, o Leidyklai pateikiamas paaiškinimas, kokia spalva žymi kokią užsienio kalbą.

Rankraščio struktūra. Leidyklai teikiamas rankraštis turi turėti šias struktūrines dalis:

• pirmasis antraštinis lapas (autorius, leidinio pavadinimas);
• antrasis antraštinis lapas (recenzentai, leidinio rėmėjai ir kt.);
• turinys;
• pratarmė ir (ar) įvadas, pagrindinės teksto dalys;
• iliustracijų sąrašas (jei yra);
• santrauka (anglų kalba), jei pagal knygos žanrą to reikalaujama;
• rodyklės (jei reikalingos);
• priedai ir kt. (jei yra);
• galinio viršelio informacija (knygos anotacija).

Stiliaus gairės. Leidykla rekomenduoja rankraštį rengti vadovaujantis šiomis stiliaus gairėmis:

• naudoti ne daugiau nei keturių lygių antraštes;
• vieningai vadovautis pasirinktu citavimo stiliumi (Harvard, Chicago, APA, MLA ar kt.);
• teksto paryškinimą ir (ar) kursyvą naudoti retais atvejais siekiant pabrėžti išskiriamo teksto svarbą;
• ilgesnes nei keturių eilučių citatas išskirti į atskirą bloką;
• vartoti lyčiai neutralią kalbą.

Papildomi dokumentai. Kartu su rankraščiu Leidyklai reikėtų pateikti šiuos dokumentus:

• protokolo išrašą (PDF formatu), kuriuo rankraštis rekomenduojamas leidybai pagal Universiteto kamieniniame padalinyje patvirtintą tvarką;
• recenzijų kopijas (PDF formatu).

Leidinys pradedamas rengti leidybai tik gavus visą galutinį rankraštį ir pasirašius autorių teisių sutartį. Atsižvelgiant į leidinio apimtį ir sudėtingumą, visas leidybos procesas (nuo galutinio rankraščio pateikimo iki atspausdintos knygos) gali trukti nuo trijų iki šešių mėnesių.

II. RECENZAVIMAS

Leidykla garantuoja, kad visi publikuojami darbai atitinka aukščiausius akademinius standartus, užtikrindama griežtą recenzavimo procesą. Knygų rankraščiai recenzuojami pagal Universiteto kamieniniuose akademiniuose padaliniuose nustatytą tvarką. Ne Universiteto bendruomenės autorių rankraščių recenzavimą, jei tai yra reikalinga, organizuoja Leidykla – skiria recenzavimui ne mažiau kaip du atitinkamos srities ekspertus pagal abipusiai anoniminio recenzavimo principą (angl. double-anonymous review).

Siekdama užtikrinti konfidencialumą, Leidykla iš recenzuojamo rankraščio pašalina bet kokius autorių identifikuojančius metaduomenis ir, jei reikia, atlieka nedidelius pakeitimus. Tai gali apimti nuorodų į paties autoriaus darbus, jo veiklos sritį ar konkrečią instituciją, su kuria jis arba ji yra susijęs (-usi), pakoregavimą arba pašalinimą.
Recenzentais negali būti skiriami asmenys, kurie yra autoriaus giminaičiai, dabartiniai ar buvę sutuoktiniai, partneriai arba disertacijos vadovai. Taip pat recenzentais neturėtų būti skiriami artimi draugai ar bendradarbiai. Kiekvienu atveju ieškoma pasirinkimo, kuris padėtų išvengti potencialaus interesų konflikto.
Vyr. redaktorius gali paskirti papildomus recenzentus, kreiptis ekspertinės nuomonės į Leidybos komisiją, teikti autoriams rekomendacijas ir konsultacijas dėl rankraščio turinio. Tais atvejais, kai leidinio tinkamumas leidybai kelia abejonių, galutinį sprendimą dėl rankraščio publikavimo, kreipusis vyr. redaktoriui, priima Leidybos komisija, atsižvelgdama į Universiteto kamieninio akademinio padalinio aprobaciją, recenzijas ir kitas aplinkybes.
Mokslo žurnalų straipsnių pateikimui ir recenzavimui Leidykla naudoja Open Journal System. Pateiktus straipsnių rankraščius recenzuoja ne mažiau kaip du srities ekspertai pagal abipusiai anoniminio recenzavimo principą (angl. double-anonymous review). Remdamiesi toliau pateiktais kriterijais, recenzentai įvertina, ar rankraštis gali būti priimtas publikavimui be papildomų pataisymų, ar reikalingi mažesni ar didesni pataisymai, ar rankraštis turi būti atmestas. Galutinį sprendimą publikuoti straipsnį priima žurnalo vyr. redaktorius, atsižvelgdamas į recenzijas, straipsnio aktualumą, mokslinį naujumą, atitiktį žurnalo tematinei krypčiai bei redakciniams reikalavimams. Bet kokio recenzavimo pagrindas – objektyvus techninio tikslumo ir pateikiamo darbo aktualumo vertinimas. Vertinimo kriterijai turi atitikti atitinkamai mokslo krypčiai taikomus mokslo kokybės standartus.

Recenzento įsipareigojimai autoriaus atžvilgiu:

• raštu pateikti nešališką atsiliepimą apie darbo privalumus ir mokslinę vertę, savo nuomonę pagrįsti;
• vengti asmeninių komentarų ir kritikos;
• išlaikyti recenzavimo proceso konfidencialumą – nesidalinti, neaptarti ir neatskleisti recenzuojamame rankraštyje pateiktos informacijos trečiosioms šalims be Leidyklos leidimo.

Recenzento įsipareigojimai redaktorių atžvilgiu:

• įspėti redaktorių apie bet kokį galimą asmeninį ar finansinį interesų konfliktą (žr. Publikavimo etikos ir netinkamos praktikos politika, Interesų ir finansavimo konfliktai) ir atsisakyti recenzuoti rankraštį, jei yra tokio konflikto tikimybė;
• nustatyti darbo mokslinę vertę, originalumą ir aprėptį, pasiūlyti jo tobulinimo būdų;
• atkreipti dėmesį į bet kokius etikos klausimus, pavyzdžiui, akivaizdus recenzuojamo rankraščio panašumas į jau paskelbtą leidinį ar tuo pačiu metu kitur pateiktą publikuoti rankraštį.

Recenzento įsipareigojimai skaitytojų atžvilgiu:

• užtikrinti, kad teigiamą įvertinimą gavę rankraščiai atitiktų Leidyklos standartus;
• apsaugoti skaitytojus nuo neteisingų ar klaidingų tyrimų ar mokslinių darbų, kurių negali patvirtinti kiti;
• atidžiai ieškoti bet kokių nenurodytų citatų iš kitų susijusių mokslininkų darbų.

Recenzijos gali ir turi būti kritiškos, tačiau prašome recenzentų turėti omenyje, kad paniekinanti kalbos maniera ar į asmeniškumą linkusi kritika gali būti vertinama kaip atskleidžianti recenzento šališkumą ar užslėptus motyvus.

III. PUBLIKAVIMO ETIKA IR AUTORIŲ TEISĖS

Publikavimo etika

Su mūsų Publikavimo etikos ir netinkamos praktikos politika galite susipažinti (anglų kalba) čia. Leidykla, kaip mokslo periodikos žurnalų ir knygų leidėja, yra įsipareigojusi visuose leidybos proceso etapuose laikytis aukštų etiško elgesio standartų. Kilus klausimų dėl etikos pažeidimo, Leidykla gali kreiptis į Universiteto etikos komisijas.

Jei skaitytojams ar recenzentams kilo įtarimų dėl etikos pažeidimo, prašome kreiptis el. paštu .

Dirbtinio intelekto įrankių naudojimas

Autoriai yra atsakingi už Leidyklai teikiamo rankraščio turinį, įskaitant tas dalis, kurių parengimui kaip pagalbinės priemonės buvo pasitelkti dirbtinio intelekto (toliau – DI) įrankiai. DI įrankiai turėtų būti naudojami atsakingai ir skaidriai. Autoriai turėtų nurodyti, kurie DI įrankiai buvo naudoti jų tyrimo procese – įvardyti naudoto DI įrankio pavadinimą, versiją, naudojimo datą ir kitus duomenis, taip pat tai, kaip jis buvo naudotas ir kaip paveikė tyrimo procesą. Jei aktualu, taip pat galima pateikti įvestį (pavyzdžiui, užklausas) ir gautus rezultatus.
Autoriai turėtų atsižvelgti į tai, kad į DI įrankį įkelta įvestis (tekstas, užklausos, duomenys, vaizdai ir kt.) gali būti panaudota kitiems tikslams, pavyzdžiui, DI modelių mokymui. Todėl jie turėtų apsaugoti nepublikuotą ar jautrią informaciją (tiek savo, tiek kitų nepublikuotus darbus) ir neįkelti jos į internetines DI sistemas.
Autoriai atsako, kad Leidyklai teikiamas rankraštis būtų originalus darbas, ir užtikrina, kad nebūtų pažeistos trečiųjų šalių autorių teisės. Autoriai neturėtų nurodyti DI ar DI pagrįstų technologijų kaip autoriaus ar bendraautorio. Autorystė priklauso tik žmogui.

Įspėjimas dėl autorių teisių

Pateikdamas mokslinio darbo rankraštį (Vilniaus universiteto leidyklos leidžiamam leidiniui) autorius patvirtina, kad yra bendraautorių įgaliotas sudaryti šiuos susitarimus ir savo bei bendraautorių vardu garantuoja ir užtikrina, kad:
• yra vienintelis (-iai) rankraščio autorius (-iai) ir turi visą teisę sudaryti šį susitarimą ir suteikti teises Vilniaus universiteto leidyklai, nepažeisdamas (-i) jokių kitų įsipareigojimų;
• rankraštis yra originalus, nepažeidžia jokių autorių ar jokių kitų trečiųjų šalių teisių;
• rankraštis nebuvo oficialiai išleistas jokioje kitoje leidykloje ir nėra jokios kitos leidyklos svarstomas;
• rankraštyje nėra jokios neteisėtos informacijos, dezinformacijos ar duomenų, kuriuos paskelbus, būtų pažeista sutartis, konfidencialumo ar slaptumo įsipareigojimas;
• mokslo žurnalų atveju autoriai sutinka su „Creative Commons“ priskyrimo licencijos 4.0 sutarties sąlygomis, kuriomis vadovaujantis žurnale spausdinamas straipsnis yra licencijuojamas, ir suteikia Vilniaus universitetui leidimą publikuoti iki šiol nepublikuotą originalų rankraštį ir jo neatsiejamą dalį sudarančią santrauką, visą susijusią papildomą medžiagą ir vėlesnius klaidų taisymus, jei tokie būtų reikalingi, žurnale, vadovaujantis „Creative Commons“ priskyrimo licencija (CC-BY-4.0). Šita nuostata taikoma ir knygų, kurios leidžiamos laikantis atvirosios prieigos principų, atvejais. Vilniaus universiteto leidykloje leidžiamų kitų knygų autorių teises reglamentuoja Vilniaus universiteto Intelektinės nuosavybės valdymo nuostatai.

Atviroji prieiga

Leidykla leidžia ir atvirosios prieigos knygas pagal „Creative Commons“ licenciją. Naudojame CC BY, CC BY-SA licencijas. Universiteto atvirosios prieigos nuostatai yra čia.

Leidimo duomenys

Leidinį pakartotinai publikuojant jame turi būti nurodomi leidimo duomenys. Knyga klasifikuojama kaip kitas leidimas, kai:
• atnaujinta ar pataisyta daugiau nei penktadalis knygos medžiagos arba atlikti mažesnės apimties, tačiau reikšmingi turinio atnaujinimai, atsižvelgiant į naują informaciją, teisinio reguliavimo pasikeitimus, kt. (pataisytas leidimas);
• nekeičiant knygos medžiagos, ji papildoma naujais (tekstiniais arba vaizdiniais) elementais (papildytas leidimas);
• knyga išleidžiama kitu formatu.

Naujam leidimui yra išimamas naujas ISBN kodas. Taip pat antraštiniame lape ar kitoje antraštinio lapo pusėje pateikiami leidimo duomenys, – įvardijamas jo numeris (antras, trečias, etc.) ir (ar) tipas (pataisytas, papildytas) bei nurodomi pirmojo leidimo metai.

Jei pakartotinai publikuojant leidinį yra atliekami tik nedideli turinio pakeitimai (rašybos klaidų taisymas, smulkūs faktiniai patikslinimai, formatavimo korekcijos, kt.), tada laikoma, kad tai yra papildomas tiražas. Tokiu atveju antraštinio lapo kitoje pusėje arba knygos metrikoje nurodoma „Pirmą kartą išleista [metai]“, o naujas ISBN kodas nėra išimamas.

IV. SKAITMENINIO ARCHYVAVIMO IR IŠSAUGOJIMO POLITIKA

Savo mokslo periodikos publikacijų archyvavimui ir atsarginiam išsaugojimui naudojamės „PKP Preservation Network“.
Būdama mokslinio turinio leidėja, Leidykla pripažįsta tiek bibliotekininko, tiek leidėjo, kaip mokslinio turinio saugotojo, vaidmenį ir yra įsipareigojusi savo publikacijas išsaugoti ateinančioms kartoms. Skaitmeninį išsaugojimą vertiname kaip procesų ir veiklų rinkinį, užtikrinantį, kad mūsų publikacijos būtų kuriamos ir platinamos taip, kad būtų užtikrinta ilgalaikė prieiga.
Mūsų išsaugojimo politika apima šias priemones:
• visas mūsų elektroninis turinys (svetainė, rankraščiai ir kt.) yra saugomas keliuose skirtinguose serveriuose. Viešai prieinamas turinys skaitytojams yra Vilniaus universitetui priklausančiame serveryje Vilniuje. To paties turinio kopija saugoma kaip atsarginė kopija kitoje atskiroje aparatinėje įrangoje. Sugedus vienam serveriui, galima padaryti kopiją iš kito serverio ir svetainė bus pasiekiama greičiau nei per 24 valandas.
• Visų straipsnių elektroninės versijos taip pat saugomos Lietuvos akademinėje elektroninėje bibliotekoje (eLABa), kaip nacionalinėje agreguotos atvirosios prieigos saugykloje (https://www.elaba.lt).
• Kaip papildomas elektronines atsargines kopijas ir archyvinį išsaugojimą naudojame archyvavimo susitarimą su „PKP Preservation Network“.
• Autoriai gali archyvuoti galutinę paskelbtą savo straipsnių versiją asmeninėse ar institucinėse saugyklose iškart po publikavimo.
Ketiname ir tikimės dar ilgai leisti savo žurnalus. Jei dėl kokių nors retų, nelaimingų aplinkybių būsime priversti nutraukti žurnalo leidybą, žurnale paskelbti straipsniai bus saugomi internete ir prieinami skaitytojams dar mažiausiai 10 metų. Esant tam tikroms sąlygoms, tokioms kaip leidybos nutraukimas ar katastrofiškas svetainės gedimas, turinys bus pasiekiamas per PKP išsaugojimo tinklą arba Lietuvos akademinę elektroninę biblioteką eLABa.

V. PUBLIKACIJŲ SKLAIDA IR MATOMUMO DIDINIMAS

Leidykla daro viską, kad padidintų publikuotų knygų matomumą. Tačiau yra keletas būdų, kuriais pasinaudojęs autorius gali prisidėti prie savo publikacijų sklaidos ir smarkiai padidinti paskelbtų tyrimų poveikį:
1. Užsiregistravimas ORCID iD, autoriaus atpažinimo kodo gavimas ir informacijos apie paskelbtą straipsnį ar knygą nurodymas savo profilyje. ORCID iD suteikia nuolatinį skaitmeninį atpažinimo kodą, kuris padeda išskirti autorių iš kitų tyrėjų ir, integruojant pagrindinius mokslinių tyrimų proceso elementus, tokius kaip rankraščių teikimas ir stipendijų skyrimas, palaiko automatinį ryšį tarp autoriaus ir jo arba jos profesinės veiklos, užtikrindamas darbo atpažįstamumą.
2. Mokslinio tyrimo duomenų sukėlimas į bendruomenės duomenų saugyklą (Universiteto mokslo duomenų archyvas, MIDAS) arba, jei nėra bendruomeninių priemonių, į bendro pobūdžio mokslinių duomenų saugyklą. Prieigos prie tyrimo duomenų suteikimas gali paskatinti domėjimąsi autoriaus paskelbtais tyrimais, o lengviau pasiekiami tyrimo duomenys suteikia autoriui daugiau žinomumo ir skatina jo arba jos mokslinio darbo citavimą.
3. Jungimasis prie mokslininkams skirtų socialinių tinklų savo profilyje pateikiant informaciją apie išleistas knygas ar paskelbtus straipsnius: „ResearchGate“, „Academia.edu“, „Mendeley“, „Google Scholar“. Norint palengvinti išsaugotas paieškas ir įspėjimų nustatymus, galima susikurti „Google Scholar“ profilį, kuris leis sekti nuorodas į autoriaus publikuotus tyrimus ir pamatyti juos šalia jo arba jos pavardės „Google Scholar“ paieškos rezultatuose.
4. Dalinimasis savo knygomis ir kitomis publikacijomis per socialinių tinklų platformas, naudojantis nuorodomis į knygos ar žurnalo tinklalapius: „LinkedIn“, „Twitter“, „Facebook“ ir daug kitų. Savo sekėjų informavimas socialinių tinklų puslapiuose – paskelbiama apie savo knygą ar straipsnį ir pateikiama nuoroda į juos.
5. Informacijos savo fakulteto tinklalapyje atnaujinimas ir profesionalios svetainės su bibliografiniais įrašais apie autoriaus knygas ir straipsnius su nuorodomis sukūrimas. Asmeninė profesionali svetainė, kurioje nurodyti autoriaus tyrimų rezultatai, pasiekimai, knygos, straipsniai ir tikslai, padės žmonėms geriau suprasti, kas ji arba jis yra. Siekiant maksimalaus matomumo, galima įterpti nuorodų į knygas, straipsnius ir tinklalapį į savo elektroninio pašto parašą ir visus socialinių tinklų profilius.
6. Nemokamos programos „Altmetric Bookmarklet“, leidžiančios matyti, ar kas nors paminėjo autoriaus mokslinį darbą, instaliavimas.
7. Su autoriaus tyrimo tema susijusio „Wikipedia“ puslapio redagavimas įterpiant nuorodą į jo arba jos knygą ar straipsnį.
8. Pasidalinimas savo knyga ar straipsniu su kolegomis elektroniniu paštu arba nuorodos išsiuntimas svarbiausiems toje srityje dirbantiems kolegoms ar asmenims, su kuriais palaikomas ryšys. Pasinaudojimas bet kokiais susijusiais elektroniniu būdu siunčiamais autoriaus institucijos ar organizacijos naujienlaiškiais.
9. Knygos ir straipsnių pristatymas konferencijose. Pristatydami savo tyrimą ir užmegzdami kontaktus, autoriai personalizuoja savo darbą, suteikia jam „veidą ir balsą“, o tai gali padėti surasti naujų bendradarbiavimo galimybių.

Patvirtinta Vilniaus universiteto Leidybos komisijos 2025 m. birželio 19 d.