Projektas „Skaitmeninė švietimo transformacija („EdTech“)“
Projektas „Skaitmeninė švietimo transformacija („EdTech“)“, skirtas skatinti švietimo inovacijų, grįstų skaitmeninėmis technologijomis, diegimą švietimo sektoriuje, sudarant sąlygas inovacijoms kurti ir bandyti ugdymo įstaigose, konsultacijoms teikti pasitelkiant technologijų žinių turinčius ir su sukurtomis priemonėmis gebančius dirbti mokytojus inovatorius ir ekspertus, kurie teiks pagalbą švietimo įstaigoms ir 
pedagogams, susiduriantiems su sunkumais naudojantis technologijomis ir skaitmeniniais ištekliais.
Projekto įgyvendinimu siekiama sudaryti sąlygas švietimo sistemai veikti efektyviau bei gerinti mokymosi rezultatų kokybę pasitelkiant švietimo technologijos ir skaitmenines inovacijas.
Projekto įgyvendinimas: 2022-08-16 iki 2024-06-30.
Projekto tikslinė grupė – pedagogai ir mokiniai, valstybinių aukštųjų mokyklų dėstytojai ir studentai, lituanistinių mokyklų užsienyje mokiniai ir mokytojai.
Projekto veiklos:
EdTech inovacijų kūrimo ir išbandymo platforma
- Naujausių edukacinių technologijų švietimo sektoriuje diegimas, sudarant sąlygas skaitmeninėms švietimo inovacijoms kurtis ir išbandyti,
- Mokytojų inovatorių tinklo kūrimas, kuriant ir išbandant švietimo inovacijas.
- Ekspertinė pagalba švietimo inovacijų kūrėjams kuriant ir išbandant skaitmeninius sprendimus švietimui.
- Pedagoginių skaitmeninių kompetencijų stiprinimas sudarant galimybes pedagogams įgyti informatikos mokslų magistro kvalifikacinį laipsnį arba įgyti papildomą dalykinę kompetenciją ir pedagogų bei aukštųjų mokyklų dėstytojų patobulinusių skaitmenines kompetencijas per neformaliuosius mokymus.
- Pedagogų skatinimas vykdyti tarptautinį bendradarbiavimą ir gerųjų praktikų sklaidą dalyvaujant tarptautinėse stažuotėse ir bendradarbiaujant su kitų valstybių EdTech centrais ir platformomis.
Technologinių sprendimų, reikiamų skaitmeninių mokymo, studijų išteklių švietimo įstaigose sukūrimas (skaitmeninis turinys)
- Skaitmeninių mokymo priemonių rengimas. Priemonės kuriamos dalykams, kurie neturi viešai prieinamo bendrojo ugdymo programas atitinkančio skaitmeninio turinio. Ypatingas dėmesys skiriamas specialiųjų poreikių turinčių, gabių, tautinių mažumų mokyklose besimokančių mokinių, lituanistinių mokyklų mokinių grupių poreikiams.
- Studijų dalykų skaitmeninimas. Projekto metu skelbiamas kvietimas aukštosioms mokykloms siūlyti skaitmeninamų dalykų, modulių, užduočių, laboratorinių darbų (toliau – studijų turinys) sąrašą pagal pateiktus apimties, kokybės, viešinimo ir kitus reikalavimus.
- Nuotolinio / mišraus ugdymo prototipo sukūrimas, išbandymas ir įdiegimas; hibridiniam mokymui skirtos įrangos įsigijimas, kurios reikia aprūpinant klases bei auditorijas.
- Hibridiniam mokymui skirtos įrangos įsigijimas, kurios reikia aprūpti mokyklas ir aukštųjų mokyklų auditorijas.
Projektas „Skaitmeninė švietimo transformacija“ įgyvendinamas pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą „Naujos kartos Lietuva“, finansuojamą Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės „NextGenerationEU“ lėšomis.
Vilniaus universiteto studijų paslaugų kokybės ir tarptautinio konkurencingumo stiprinimas
Projekto kodas: 10-005-P-0002
Projekto vykdymo laikotarpis: 2022-12-30 iki 2024-03-31
Projekto vykdytojas: Vilniaus universitetas
Bendra projekto vertė: 3 012 031,61 eur
Projekto finansavimas: Projektas Nr. 10-005-P-0002 finansuojamas iš 2021‒2027 metų Europos Sąjungos fondų ir (arba) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo „Naujos kartos Lietuva“ priemonės lėšų ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų. Finansuoja Europos Sąjunga NextGenerationEU.
Teritorija, kuriai tenka didžioji dalis projekto lėšų: Visa Lietuva, visos apskritys.
Projekto tikslas: Gerinti Vilniaus universiteto studijų paslaugų kokybę, efektyvumą ir tarptautinį konkurencingumą siekiant sėkmingai dalyvauti ir įsitvirtinti Europos universitetų tinklų iniciatyvose.
Projekto aprašymas: Projektu sprendžiama problema, nustatyta Plėtros programoje: nesukuriamos palankios sąlygos užsienio studentams, taip pat ir užsienio lietuviams, pritraukti studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose ir jų integracijai (priežastys: nepakankamas aukštųjų mokyklų tarptautinis konkurencingumas integruotis į Europos universitetų tinklus). VU patvirtinti nauji studijų nuostatai, numatytos studijų tarptautiškumo didinimo ir modernizavimo priemonės – nauja studijų koncepcija, keičianti studijų programos sandarą, orientuojantis į didesnį studijų individualizavimą, tarptautinį mobilumą, tarpdiscipliniškumą ir tyrimais pagrįsto mokymo (-si) plėtotę. Siekdamas įdiegti naują studijų programos sandaros modelį, atliepiantį Europos universitetų aljanso ir Europos universitetų iniciatyvos apkritai išsikeltus tikslus, dėl pasenusių VU studijų informacinės sistemos (VUSIS) technologinių sprendimų ir funkcionalumo trūkumų VU susiduria su naujojo modelio studijų proceso įgyvendinimo, valdymo ir administravimo kliūtimis, kurios apriboja galimybes pilnai išnaudoti Europos universitetų tinklo galimybes. Šioms problemoms spręsti būtini VUSIS funkcionalumo poreikiai gali būti pasiekti įdiegiant pasaulyje žinomą ir pripažintą studijų informacinę sistemą, adaptuojamą pagal Lietuvos teisinę bazę ir naujų VU studijų nuostatų reikalavimus. Šio projekto metu bus įdiegta ir paleista standartiniu konfigūruojamu produktu pagrįsta studijų IS, suprojektuoti ir įdiegti sprendimai, kuriuos galima įgyvendinti konfigūruojant standartinį IS produktą standartinėmis jo priemonėmis, įdiegtoje sistemoje bus sukurtos akademinės struktūros įgyvendinančios tiek esamus, tiek ir naujus studijų nuostatus (akcentas į studijų individualizavimą).
VU įgyvendinamos studijų tarptautiškumo ir kokybės didinimo priemonės, nauja studijų koncepcija, keičianti studijų programos sandarą, orientuojantis į didesnį studijų individualumą, mobilumą, tarptautiškumą, tarpdiscipliniškumą. Universiteto vienas iš strateginių tikslų yra suteikti tarptautiškumo patirties kuo didesniam studijuojančiųjų skaičiui. Siekiant tai įgyvendinti, kokybiškai vartotojų sąsajai ir vartotojų patirčiai įgyvendinti VUSIS veiksmai turi būti automatizuoti atsižvelgiant į konkretų sistemos vartotoją: informacinė sistema turi leisti kiekvienam studijuojančiajam sudaryti individualų studijų planą, atitinkantį studijų programą ir taip pat sudarytą iš tarptautinių studijų elementų – užsienio kalbos mokymasis, studijos pagal tarptautinių mainų programą ir kt. Reikalinga studijų administravimo procesus automatizuoti, atsisakyti popierinių dokumentų, maksimaliai mažinti duomenų, įvedimų ranka, apimtis.
Aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimas ir studijų kokybės gerinimas Šiaulių universitetą prijungiant prie Vilniaus universiteto
Projektas Nr. 09.3.1-ESFA-V-738-03-0001 finansuojamas iš Europos socialinio fondo lėšų pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ įgyvendinimo priemonę Nr. 09.3.1-ESFA-V-738 „Aukštųjų mokyklų tinklo tobulinimas“.
Projekto vykdytojas – Vilniaus universitetas
Projekto vadovė – Kristina Astravaitė
Projekto įgyvendinimo laikotarpis – 2020 m. balandžio 15 d. – 2023 m. gruodžio 31 d.
Projekto biudžete nustatyta didžiausia galima projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma 8.250.932,42 Eur.
Lietuvoje susiduriama su iššūkiais, stabdančiais aukštojo mokslo potencialą: esamas mokslo ir studijų institucijų skaičius yra per didelis, kad būtų galima pasiekti reikiamą tinklo efektyvumą, toliau sparčiai mažėja stojančiųjų skaičius, daugėja mažai studentų surenkančių studijų programų, didėja išlaidų dalis, tenkanti ūkiui ir administravimui, taip pat palyginti mažai naudojamasi tarptautiniu studentų, akademinių darbuotojų judumu. Pedagogų rengimo sistema Lietuvoje pasižymi itin didele fragmentacija, programų dubliavimu ir neefektyvumu: 2017 m. Lietuvoje pedagogus rengė 16 aukštųjų mokyklų, buvo registruota daugiau nei šimtas švietimo ir ugdymo studijų krypties programų. Skaičiuojama, kad kasmet įstoja mokytis apie 1000 studentų, tačiau vos ketvirtadalis absolventų po studijų baigimo dirba mokytojais, o 2015–2016 m. 50 proc. mokytojų buvo vyresni nei 50 metų. Šių iššūkių kontekste vykdoma universitetų tinklo pertvarka, kuria siekiama sutelkti mokslo ir studijų išteklius, sudarant prielaidas studijų kokybės gerinimui ir tarptautinio konkurencingumo didinimui. Lietuvos aukštųjų mokyklų pertvarkoje dalyvauja Vilniaus universitetas (toliau – VU) ir Šiaulių universitetas (toliau – ŠU) (VU ir ŠU kartu toliau – Projekto organizacija). VU yra stipriausias klasikinis Lietuvos universitetas, esantis aukščiausiai tarptautiniuose reitinguose iš visų šalies aukštųjų mokyklų. ŠU yra viena svarbiausių pedagogus ruošiančių aukštųjų mokyklų, kur mokytojai ruošiami jau 7 dešimtmečius, akademinė bendruomenė yra sutelkusi stiprius mokytojų rengimo išteklius. Projektu siekiama prisidėti prie Lietuvos švietimo sistemos kokybės ir konkurencingumo stiprinimo, aukštojo mokslo išskaidymo ir fragmentacijos bei neefektyvaus valdymo problemų sprendimo Šiaulių universitetą prijungiant prie VU. ŠU reorganizuojamas prijungimo prie VU būdu, jo pagrindu suformuojant VU struktūrinį padalinį – Šiaulių akademiją. Projekto lėšos skiriamos šių uždavinių sprendimui: 1. Besikeičianti akademinė, informacinė, technologinė aplinka, rinkos iššūkiai kelia naujus uždavinius šiuolaikiniam aukštajam mokslui. 2. Įgyvendinant pedagogų rengimo sistemos pertvarką, didžiausias dėmesys Projekte skiriamas VU ir ŠU vykdomų studijų programų konsolidavimui, jų atnaujinimui grindžiant tarpdisciplinine, tarptautine praktika bei kompetencija, proaktyviu studijų programų diegimu, studijų ir praktikų tarptautiškumo stiprinimo kryptimi bei inovatyvių, modernių mokymosi formų ir mokomųjų priemonių taikymu. 3. Reorganizuojant Šiaulių universitetą į Vilniaus universiteto struktūrinį padalinį, būtina apjungti ir optimizuoti pagrindines administracines bei mokslo ir studijų aptarnavimo funkcijas ir procesus.