Profesorių emeritų klubo iniciatyva: suolelis VU Botanikos sode pagerbti rektorių Joną Kubilių
Joninių diena Vilniaus universiteto botanikos sode Kairėnuose buvo ne tik saulėta ir kvapni nuo parko rožių ir bijūnų žiedų. Šiandien čia susitiko Vilniaus universiteto Profesorių emeritų klubo nariai prisiminti ir pagerbti ilgametį VU rektorių (1958–1990) Joną Kubilių, kurio atminimą sode įamžino tradicinis suolelis. Tai buvo Rektorius, kurio įžvalgos ir sprendimai lėmė ne tik šalies mokslo raidą, Vilniaus universiteto pažangą, bet įtakojo ir daugelio universiteto darbuotojų tolimesnio kelio pasirinkimą, susiejant jį su Alma Mater. Profesoriai–emeritai ir rektoriaus Jono Kubiliaus bendražygiai minėjo svarbius Vilniaus universitetui bei jo istorijai dešimtmečius, ypač įsimintiną ir svarbų universiteto 400 metų minėjimą sovietinėje Lietuvoje, dalinosi prisiminimais apie asmeninį ir akademinį rektoriaus gyvenimą, jo būdą ir įtaką universiteto bendruomenei. Kalbėjo profesoriai Vygintas Pšibilskis, Eugenijus Manstavičius, Vygantas Paulauskas, buvęs ilgametis rektoriaus patarėjas Ferdinandas Vaitiekūnas. Susirinkusius pasveikino ir suolelio „atidarymo“ ceremonijoje dalyvavusi VU Bendruomenės reikalų prorektorė dr. Rita Rekašiūtė Balsienė. Šventinį susitikimą pagyvino Kultūros klubo ansamblio muzikantai. Šventime atsilankė ir universiteto alumnai fizikai Saulius Vengris, Andrius Meškauskas, Algirdas Smilga su žmona Aldona.
Profesorius emeritas B. Juodka prisiminė rektoriaus J. Kubiliaus pastovų dėmesį, ženkliai įtakojusį jo mokslinės karjeros kelią, skatinant studijuoti, stažuotis pasaulinio lygio centruose, po to grįžti ir kurti naujas tyrimo kryptis biochemijos moksluose Vilniaus universitete. Panašių istorijų apie Rektoriaus įtaką jų gyvenimo kelio susiejimui su universitetu galėtų papasakoti daugelis emeritų. Maloniai nuteikė buvusio Rektoriaus aspiranto ir kolegos-matematiko, dabar jau profesoriaus emerito E. Manstavičiaus prisiminimai, atskleidę daugiau J. Kubiliaus asmenybės bruožų, apie bendravimą su juo neakademinėje aplinkoje ir tradicinį Joninių šventimą. Pastarąjį pasakojimą pateikiame čia išsamiau:
„Mieli Kolegos,
šį pagarbos Profesoriui Jonui Kubiliui ženklą atidengiame Joninių dieną. Man pats Rektoriaus vardas ir Joninės neatskiriami. Su retomis išimtimis 1970−2011 m. buvau ąžuolo lapų vainiko (tiksliau, 10−12 metrų girliandos) pynėjų komandos narys. Karštis ar liūtis nesustabdydavo − sutartą valandą šventės išvakarėse girlianda buvo rišama prie virvės, kurią iš namo Kuosų gatvėje balkono nuleisdavo Varduvininko brolis Vytautas. Pirmasis per padarytus žaliuosius vartus, žinoma, pereidavo Rektorius. Netrukus pasigirsdavo Valerijos Kubilienės paraginimas: Jonai, kviesk svečius prie stalo. Už jo ir aplink jį pasklisdavo jauki šiluma, įdomios svečių ir šeimininkų pasakojamos istorijos. Pajusdavau, kad yra ne tas pat, kur sėdėti: auditorijoje prieš Mokytoją ar įdvasintoje svetainėje. Dar didesnis skirtumas tarp valdiško minkštasuolio ir kuklios kėdės ar suolelio, kai pats sėdėjimas turi turinį ir prasmę. Prisimenu 1972-uosius metus, kai Tikimybių teorijos ir skaičių teorijos katedra minėjo 11 metų (skaičius 11 yra geresnis už 10, nes pirminis) sukaktį Bačkonių restorane. Pasisotinę ir patogiau įsitaisę, įprašėme Profesorių padeklamuoti mėgstamų eilėraščių. Visi tapome jo fenomenalios atminties liudininkais. Po B. Brazdžionio sekė J. Aisčio eilės, po jų — dar kitos iš prieškarinės gimnazijos programos ir ne tik jos. Mums gal tik V. Mykolaitis-Putinas buvo labiau girdėtas.
Rektoriui jubiliejų progomis matematikai padovanojo liaudies meistro V. Ulevičiaus išdrožtas ąžuolo skulptūras Sėjėją ir Lietuvaitę. Neabejoju, kad ir šis suolelis turi simbolinę prasmę. Jis primena Profesoriaus mylimo M. K. Čiurlionio Pasaką. Ji, berods, prasideda šitaip:
„Pavargęs belakstydamas didelio miesto gatvėmis, atsisėdau ant suolelio, pasiuntiniams paskirto.
Pasakoje sėdintįjį pašnekina senelis, kuris pokalbį baigia žodžiais:
Na, man jau gana. Toliau nebegaliu, čia jau ir pasiliksiu. O tu eik, eik be poilsio. Iš anksto sakau, kad kaitra nesibaigs, nakties tame kely nėra, tik amžina diena. Palauk, sūnau, užmiršau (pasakyti): žvalgykis nuo aukštų bokštų, tai kelią pajusi. O jeigu bus dar labai toli ir senatvė tave užklups, tai ten vėl bus suolelis, pasiuntiniams paskirtas, o ant jo jaunų žmonių niekada netrūks.
Jei ant Rektoriaus suolelio sėdės jauni žmonės, tai jo atminimas neblės ir tautos atmintis bus ilga. ”
Šie žodžiai sukėlė mintis apie žmogaus gyvenimo kelią sudėtinguose tautos istorijos vingiuose, pasirinkimų prasmingumą ir pastovią pareigą tarnauti savo kraštui: tokie siekiai buvo jaučiami bei matomi Rektoriaus veiksmuose, tuo patvirtindami jo mylimo poeto Jono Aisčio žodžius: „…mat jei mūsų šviesuomenė, kurios pareiga eiti tautos priešakyje ir vesti ją, nesusipras, tai, kartoju, mūsų kaulai vaitos nelaisvėje”.
- Suolelis ilgamečiam VU Rektoriui (1958–1990), profesoriui ir akademikui Jonui Kubiliui atminti.
- Profesorių emeritų klubo prezidentas emeritas Vygintas B. Pšibilskis sveikina susirinkusius.
- Suolelio „atidarymo“ ceremonija (prorektorė dr. Rita Rekašiūtė Balsienė ir Klubo prezidentas prof. V. B. Pšibilskis) ir pirmieji ”lankytojai”.
- Prisiminimais apie VU rektorių dalijasi profesorius emeritas Vygintas B. Pšibilskis, profesorius emeritas Benediktas Juodka (VU rektorius (2002–2012); profesoriai-emeritai matematikai Eugenijus Manstavičius ir Vygantas Paulauskas bei ilgametis Jono Kubiliaus patarėjas fizikas Ferdinandas Vaitiekūnas.
- Susirinkusius sveikina VU Bendruomenės reikalų prorektorė dr. Rita Rekašiūtė Balsienė.
- Šventės akimirkos ir pokalbiai.
- Ant suolelio prisėda alumnai-fizikai ir kiti garbūs emeritai.
- Svečius vaišina Botanikos sode užaugintomis uogomis Komunikacijos ir paslaugų skyriaus vadovė Aida V. Dobkevičiūtė.
PEK Valdyba dėkoja šiems profesoriams emeritams, kurie palaikė ir finansiškai parėmė siūlymą pastatyti rektoriaus J Kubiliaus atminimo suolelį Botanikos sode: B. Juodkai, E. Manstavičiui, A. Jurgaičiui, G. Juškai, L. Kimčiui, J. Grigui, H. Vaitkevičiui, D. Surgailiui, K. Sasnauskui, V. Paulauskui, J. Kuliui, K. Kilkui, A. Laurinčikui, M. Sapagovui, J. Mackevičiui, L. Valkūnui, J. V. Vaitkui, Š. Raudžiui, A. Žilinskui, Z. A. Kučinskienei, V Kučinskui, V. Daujotytei- Pakerienei, V. B. Pšibilskiui, K. Jarašiūnui, A. F. Orliukui, F. Ivanauskui, V. S. Laurinavičiui ir Rektoriaus patarėjui F. Vaitiekūnui.
Šį informacinį puslapį paruošė PEK valdybos narys prof. emeritas K Jarašiūnas, panaudojęs tam tikslui Botanikos sodo publikaciją apie šį renginį. Emeritai nuoširdžiai dėkoja Botanikos sodo darbuotojoms Silvai Žilinskaitei ir Aidai Dobkevičiūtei už šio renginio organizacinės pastangas. Puslapyje taip pat panaudotos prof. Juozo Kulio ir K. Jarašiūno fotonuotraukos bei prof. E. Manstavičiaus kalbos tekstas.