Aprašymas | Gegužės 7-ąją – Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną – Vilniaus universiteto (VU) bibliotekoje, P. Smuglevičiaus salėje, bus eksponuojamas Mikalojaus Daukšos „Katekizmas“, o 15 val. vyks jo faksimilės, kurią sukūrė spaustuvė „Petro ofsetas“, pristatymas.Pirmoji žinoma knyga lietuvių kalba Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje – M. Daukšos verstas „Katekizmas“ – laikoma viena didžiausių Lietuvos raštijos ir kultūros vertybių. Knygai, išleistai jėzuitų spaustuvėje 1595 m., šiemet sukanka 430 metų. „Katekizmas“ pripažintas regioninės reikšmės dokumentinio paveldo objektu ir įtrauktas į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą. Vienintelis pasaulyje žinomas egzempliorius saugomas VU bibliotekoje.M. Daukša laikomas nusipelniusiu literatūrinės kalbos kūrėju, praturtinusiu leksiką gyvos kalbos žodžiais, naujadarais. Jo raštai pasižymi turtinga kalba, sinonimų vartojimu, vaizdingu stiliumi – tai turėjo įtakos lietuvių rašomosios kalbos raidai. „Katekizmas“ ypač svarbus dėl savo stilistinių bei kalbinių ypatybių: autorius iš lenkų į lietuvių kalbą išvertė ispano jėzuito Diego de Ledesmos katekizmo originalą, be to, tai buvo pirmasis bandymas parašyti veikalą bendrine lietuvių kalba, kuri būtų suprantama tiek aukštaičiams, tiek žemaičiams. Norėdamas įtikti įvairių tarmių skaitytojams ir parodyti kalbos įvairumą, M. Daukša vartojo daug leksinių paralelizmų. Jis siekė paaiškinti svetimybes, o kadangi daug dvasininkų lietuviškai silpnai temokėjo (arba nemokėjo visai), paraštėse prie lietuviškų žodžių pateikė ir atitinkamų skolinių.M. Daukša aukštino gimtosios kalbos vartojimą, pabrėžė jos svarbą tautos vienybei ir išlikimui. „Katekizmas“ kartu su kitu žymiausiu jo darbu – Jakubo Wajeko „Postilės“ vertimu tapo svarbiomis švietimo priemonėmis, skatinusiomis lietuvių kalbos vartojimą religijoje ir visuomenėje.Renginio dalyviai galės ne tik pamatyti „Katekizmo“ originalą, bet ir pavartyti aukštos kokybės faksimilinį knygos leidimą (originalų kūrinio atgaminį). Knygos faksimilei sukurti prireikė didelių pastangų – daugiau nei metus žaliavų ieškota pas įvairius Europos tiekėjus. Viršeliui panaudota natūrali itališka oda, Vokietijoje gamintas rankų darbo lino bei kanapių priemaišų popierius, bloko kraštai dažyti akacijos sakų rašalu, naudoti nešlifuoti siūlai bei kitos mažos detalės. Kaip vyko gaminimo procesas ir kokie iššūkiai laukė dirbant su faksimile, susirinkusiems pasakos jos autorė Kamilė Kalibataitė.Renginio metu bus galima išgirsti Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovės folkloro ansamblį „Vilnelė“.Renginys nemokamas – dalyvauti kviečiami visi norintys.M. Daukšos „Katekizmo“ originalas bus eksponuojamas nuo 10.00 iki 19.00 val.M. Daukšos „Katekizmo“ faksimilės pristatymas – 15 val. |
Organizuoja | Biblioteka |
Vieta | P. Smuglevičiaus salė |
Kontaktai | Ramunė Gedvilaitė, tel. 0 5 219 5054 |
Pradžia | 2025-05-07 10:00 |
Pabaiga | 2025-05-07 19:00 |
Tipas | Paroda |
Papildoma informacja | https://biblioteka.vu.lt/apie/naujienos/2494-geguzes-7-d-vu-bibliotekoje-minima-ypatingai-eksponuojamas-dauksos-katekizmas-ir-pristatoma-jo-faksimile |
Aprašymas | 2025 m. gegužės 7-8 d. kviečiame į dr. Uku Tooming (University of Tartu) viešas paskaitas. Paskaitos vyks anglų kalba be vertimo Filosofijos fakulteto 209 aud. Gegužės 7 d., 17:00 - 18:30 On how imagination shapes belief Apie paskaitą: In contemporary philosophy, a popular view holds that imagination influences our attitudes in a rational way only if it is subject to certain constraints. However, it remains unclear whether these constraints are inherent to imagination itself or arise from other mental faculties, such as perception or reasoning. Consequently, what appears to be the rational contribution of imagination may, in fact, be the result of and depend on these other faculties. The aim of this lecture is to explore the challenges to the independent role of imagination without reducing it to the influence of other mental processes and to propose possible approaches for achieving this. Gegužės 8 d., 15:00 - 16:30 Imagination’s fit for desire Apie paskaitą: This paper explores the normative structure of sensory imagination in the formation of desire. Whereas perceptual content unfolds in response to external stimuli—justifying beliefs through a mind-to-world direction of fit shared by both perception and belief—imaginative content unfolds in accordance with the agent’s internal commitments, aligning it with desire in terms of its world-to-mind direction of fit. As a result, imaginings can specify how something ought to be desired, thereby justifying new, more determinate desires. In light of this, I analyze the ways in which imagination can play a conative role in shaping our desires. |
Organizuoja | Filosofijos institutas |
Kontaktai | Kontaktai nenurodyti |
Pradžia | 2025-05-07 17:00 |
Pabaiga | 2025-05-08 16:30 |
Tipas | Paskaita |
Aprašymas | Tradicinės kinų medicinos metodai padeda saugoti ir gerinti sveikatą penktadaliui pasaulio gyventojų ir dėl savo efektyvumo ji populiarėja. Tradicinės kinų medicinos filosofija apima ne tik Visatą, bet ir nagrinėja planetos bei žmogaus ryšį, bei tai, kaip klimatas, šviesa, šiluma, vėjas, spalvos ir skoniai veikia mūsų jausmus, mintis bei kūną. O tai įgalina mus permąstyti gyvenimo būdą, kad išliktume gyvybingi, sveiki ir išvengtume lėtinių ligų.Šioje paskaitoje aptarsime, kas vyksta gamtoje ir su mumis, žmonėmis, kai prasideda vasara. Sužinosite, kas pagal tradicinę kinų mediciną yra ugnies stichija ir kaip ją galima pritaikyti taip, kad mūsų emocijos, mintys ir veiksmai būtų harmoningi, o kūnas – sveikas.Kaip moko kinų filosofija, vasara, tai puikus metas skleisti širdies šilumą. O kaip tai pritaikyti ir išlikti sveikais ir laimingais, kviečiame klausytis šioje paskaitoje.Paskaitą skaitys Prof. dr. Dalia Sekmokienė, KTU Maisto instituto vyr. mokslo darbuotoja, LSMU Maisto saugos ir kokybės katedros profesorė, KU Holistinės medicinos katedros profesorė. Baigusi Kinų medicinos mokyklą „Escuelo Neijing”, kurios centras Ispanijoje. Pagal Erasmus programą dėstė įvairiuose ES ir Turkijos universitetuose. Žinias nuolat gilina tarptautiniuose kongresuose, konferencijose bei LSMU organizuojamose konferencijose. Kinų medicinos praktikė (diagnozuoja ir konsultuoja žmones daugiau kaip 20 metų).Veda tinklalaidę „Sveikata, mityba, laimė, saviugda“, bendrauja su įvairiais žurnalistais Rytų medicinos temomis, duoda interviu, rengia straipsnius, skaito pranešimus.Yra vadovėlio”Papildomoji ir alternatyvioji sveikatos priežiūra” bei “Tradicinės kinų medicinos pagrindai” autorė.Paskaita bus transliuojama per VU Konfucijaus instituto Youtube kanalą ir nuorodą paskelbsime renginio dieną. |
Organizuoja | Konfucijaus institutas |
Vieta | Nuotolinė vieša paskaita |
Kontaktai | Margarita Žukauskaitė-Jucaitienė, tel. +37061311849 |
Pradžia | 2025-05-07 18:00 |
Pabaiga | 2025-05-07 19:30 |
Tipas | Paskaita |
Papildoma informacja | https://bit.ly/4iH3GCj |
Aprašymas | Šie metai Lietuvoje oficialiai paskelbti Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus ir Baroko literatūros metais. VU biblioteka prisideda prie jų minėjimo ir kovo 19 d. 17 val. atidaro dokumentinio paveldo parodą Apie dvi Baroko žvaigždes, arba Sarbievijus ir įmantrioji poezija. Ji kvies lankytoją ne tik apžvelgti žymiojo Lietuvos ir Europos poeto, Vilniaus universiteto auklėtinio kūrybą, bet ir pasigrožėti figūriniais eilėraščiais – grafinėmis formomis išsiskiriančia ir dailės elementais praturtinta poezija, gyvavusia Baroko literatūroje.Motiejus Kazimieras Sarbievijus laikomas vienu iškiliausių lotyniškai rašiusių XVII a. Lietuvos ir Europos Baroko epochos poetų. Jis buvo Lietuvos jėzuitų provincijos narys, retorikos teoretikas, pedagogas, Abiejų Tautų Respublikos (ATR) valdovo Vladislovo IV Vazos dvaro pamokslininkas. Krikščionių Horacijumi ir sarmatų Horacijumi pramintam poetui popiežius Urbonas VIII netgi buvo patikėjęs bažnytinių himnų redagavimą.VU bibliotekoje atidaromą parodą sudaro dvi dalys. Pirmoji dedikuota Sarbievijaus gyvenimui ir kūrybai, pradedant pirmąja jo poezijos rinktine Lyrikos knygos laida ir baigiant rezidavimu karaliaus Vladislovo IV Vazos dvare. Lankytojai parodoje galės susipažinti su poeto eilėmis, traktatais, įvairia dokumentine medžiaga, susijusia su Sarbievijaus veikla Vilniaus universitete, kur jis studijavo, o vėliau dėstė, ėjo rektoriaus patarėjo pareigas. Šio didžio poeto dėka Vilniaus universitete susiformavo literatūrinis humanistų būrelis, kuriam priklausė talentingiausi šalies poetai.Antra parodos dalis yra skirta artificiozinei Baroko poezijai – figūriniams eilėraščiams, primenantiems mįsles ir rebusus, sukonstruotiems taip, kad sudarytų grafinį vaizdą. Skirtingai nei pirmojoje, antrojoje dalyje pristatoma ne vieno poeto kūryba, o tam tikra poezijos rūšis.Įdomu tai, kad pats Sarbievijus kritiškai vertino artificiozinę poeziją ir jos populiarumą, nors ne kartą buvo pasidavęs šiai poezijos madai, be to, jo poezija buvo cituojama artificiozinės poezijos vadovėliuose. |
Organizuoja | Biblioteka |
Vieta | P. Smuglevičiaus salė |
Kontaktai | Ramunė Gedvilaitė, tel. 0 5 219 5054 |
Pradžia | 2025-03-19 17:00 |
Pabaiga | 2025-09-28 |
Tipas | Paroda |
Papildoma informacja | https://biblioteka.vu.lt/apie/naujienos/2455-vu-bibliotekoje-bus-atidaroma-paroda-skirta-sarbievijui-ir-baroko-literaturai |
Aprašymas | Šių metų vasario mėnesį Vilniaus universiteto Medicinos fakultete atidaryta Daivos Eglės Abariūnienės iliustracijų paroda „Spalvoti pasakojimai”. Paroda kviečia pasinerti į unikalų mitologijos pasaulį, kuriame atsiskleidžia Dievų ir Deivių paveikslai, apeigų bei kitų mitinių temų mozaika. |
Organizuoja | Medicinos fakultetas |
Vieta | Medicinos fakultetas, M. K. Čiurlionio g. 21, Vilnius (1 aukšto koridorius) |
Kontaktai | Irma Kušeliauskaitė, tel. 8 5 2398743 |
Pradžia | 2025-02-10 |
Pabaiga | 2025-06-27 |
Tipas | Paroda |
Papildoma informacja | http://bit.ly/4aVnwXV |