2024-09-20 dienos įvykiai

U. Mackievičius kartu su sociologe Tatjana Vadalažskaja sukūrė „Skrajojantį universitetą“ (Лятучы ўніверсітэт) – paskutinį nepriklausomą universitetą Baltarusijoje, kuris buvo orientuotas į kritinio mąstymo ugdymą ir jo praktinį įgyvendinimą. Skrajojantis universitetas – pogrindinio universiteto sistema represijų laikais. Skrajojančio universiteto ir skrajojančio švietimo Minske vadovas ir organizatorius buvo Uladzimiras Mackievičius.

Konferenciją organizuoja Vilniaus universiteto Filosofijos institutas ir Varšuvos universiteto Filosofijos fakultetas.

Vilnius, 2024 m. rugsėjo 20-21 d.

Ką reiškia įkalinti racionalumą ir jo atstovus: filosofiją ir filosofus? Koks yra racionalumo įkalinimo tikslas? Ar tai savotiška animizmo forma, kai baudimu siekiama kontroliuoti ar net eliminuoti visą mąstymo būdą, metodą, stilių? Ar tai baimė susidurti su nauja, alternatyvia visuomenės nuomone? O gal tai idėja, kad racionalumas yra nuodai, galintys užkrėsti žmogų, todėl visi su juo susiję tekstai ir mąstymo precedentai turi būti sunaikinti? Juk kalėjimas yra apsauginė kontrolės forma, besiskirianti nuo kankinimų ir naikinimo. Ar vis dėlto tai siaubas, kad matome galimą transcendenciją, ateitį? Galbūt žmogui, besibaiminančiam kitų tikrovės formų, reikėtų apsiriboti banaliu blogiu, kuris stovi prie ateities vartų. Štai kodėl vienmatės visuomenės nereaguoja į filosofų įkalinimą už viešą racionalumą.

Kartkartėmis įvairūs politiniai režimai nori nubausti už tam tikrą mąstymo ir kalbėjimo būdą, įkalinti racionalumą. O kadangi pats racionalumas yra neapčiuopiamas dalykas, filosofai yra įkalinami arba vedami prie ešafoto. Filosofijos persekiojimo metodus galime klasifikuoti įvairiai: tremtis (Lenino ištremtas „rusų filosofų garlaivis“ arba visa kritinės teorijos mokykla, priversta palikti nacistinę Vokietiją); paskelbimas bepročiu (Rusija dar kartą pasižymėjo paskelbdama filosofą Piotrą Čaadajevą bepročiu už carizmo kritiką); įkalinimas (Tomas Campanella ir Antonio Gramsci Italijoje; Levas Karsavinas, Golosovkeris Jakovas, Aleksejus Losevas, Vosylijus Sezemanas Sovietų Rusijoje); galiausiai filosofai buvo vedami ant ešafoto, jiems buvo įvykdyta mirties bausmė – ryškiausias Sokrato pavyzdys. Tačiau buvo ir daug kitų (pvz., Džordanas Brunas ar Pavelas Florenskis). Net trumpiausia racionalistų ir filosofų persekiojimo istorija rodo, kad vieną stipriausių laisvo kritinio mąstymo naikinimo tradicijų, skirtingais būdais, bet vienodai intensyviai, galima rasti Sovietų Sąjungoje. Dabartinis Baltarusijos Lukašenkos režimas yra sovietinių represinių tradicijų paveldėtojas, įskaitant intelektualų ir mokslininkų persekiojimą už sociopolitinių procesų analizę ir praktinį jų idėjų įgyvendinimą, kaip filosofo Uladzimiro Mackievičiaus atveju.

Pagrindinės diskusinės temos:

Įkalintos filosofijos istorija: Lyginamoji analizė.

Kodėl politinė valdžia bijo filosofijos?

Kokia yra filosofijos kaip ypatingos laisvo mąstymo praktikos misija?

Praktinė filosofija ir socialinė revoliucija: racionalumas ir maištas.

Filosofas kaip politinis kalinys: vidinis ir išorinis požiūris.

Kaip įmanomas filosofų politinis solidarumas?

Vienas iš pagrindinių konferencijos tikslų - parengti ir pasirašyti tarptautinę pasaulio filosofų peticiją, reikalaujančią nedelsiant išlaisvinti Uladzimirą Mackievičių ir leisti jam išvykti iš Baltarusijos.

RAIMONDA BOGUŽAITĖ gins disertaciją „Elektrocheminio jutiklio kūrimas polipirolo pagrindu ir jo savybių modifikavimas“ chemijos mokslo krypties daktaro laipsniui gauti.

Disertacija rengta 2019–2023 metais Valstybiniame mokslinių tyrimų institute Fizinių ir technologijos mokslų centre.

Moksliniai vadovai:

Dr. Vilma Ratautaitė (Fizinių ir technologijos mokslų centras, gamtos mokslai, chemija – N 003) (nuo 2020 06 12)

Prof. habil. dr. Arūnas Ramanavičius (Fizinių ir technologijos mokslų centras, gamtos mokslai, chemija – N 003) (nuo 2019 10 01 iki 2020 06 11)

Disertacijos gynimo tarybos sudėtis:

prof. habil. dr. Rimantas Ramanauskas – tarybos pirmininkas (VMTI Fizinių ir technologijos mokslų centras, gamtos mokslai, chemija – N 003);

dr. Renata Butkutė (VMTI Fizinių ir technologijos mokslų centras, technologijų mokslai, medžiagų inžinerija – T 008);

prof. habil. dr. Audrius Maruška (Vytauto Didžiojo universitetas, gamtos mokslai, chemija – N 003);

dr. Krzysztof Noworyta (Fizikinės chemijos institutas, Lenkija, gamtos mokslai, chemija– N 003);

doc. dr. Jolanta Sereikaitė (Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VILNIUS TECH),technologijos mokslai, chemijos inžinerija – T 005).

ANDRIUS PAKALNIŠKIS gins disertaciją „Pereinamųjų metalų oksidų, pasižyminčių kontroliuojamomis feroinėmis savybėmis, plėtojimas ir tyrimas“ chemijos mokslo krypties daktaro laipsniui gauti.

Disertacija rengta 2020–2023 metais Vilniaus universitete.

Mokslinius tyrimus rėmė Lietuvos mokslo taryba, skatinamosiomis stipendijomis už mokslinius pasiekimus, ir stipendijomis mobilumui. Taip pat buvo gauta parama akademinei išvykai iš Utrecht Network.

Mokslinis vadovas – prof. dr. Ramūnas Skaudžius (Vilniaus universitetas, gamtos mokslai, chemija – N 003).

Disertacijos gynimo tarybos sudėtis:

prof. habil. dr. Sigitas Tamulevičius – tarybos pirmininkas (Kauno technologijos universitetas, gamtos mokslai, fizika – N 002);

prof. dr. Aldona Beganskienė (Vilniaus universitetas, gamtos mokslai, chemija – N 003);

dr. Jurga Juodkazytė (Fizinių ir technologijos mokslų centras, gamtos mokslai, chemija – N 003);

doc. dr. Virgaudas Kubilius (Vilniaus universitetas, gamtos mokslai, chemija – N 003);

doc. dr. Václav Tyrpekl (Prahos Karolio universitetas (Čekija), gamtos mokslai, chemija – N 003).

Disertaciją galima peržiūrėti Vilniaus universiteto, Fizinių ir technologijos mokslų centro bibliotekose ir svetainėje adresu: http://www.vu.lt/lt/naujienos/ivykiu-kalendorius

ROBERTAS GRIGUTIS gins disertaciją „Kūginės trečiosios harmonikos generacija femtosekundinėmis šviesos gijomis modifikuotose skaidriose medžiagose” fizikos mokslo krypties daktaro laipsniui gauti.

Disertacija rengta 2019–2023 metais Vilniaus universitete.

Mokslinis vadovas – prof. habil. dr. Audrius Dubietis (Vilniaus universitetas, gamtos mokslai, fizika – N 002).

Disertacijos gynimo tarybos sudėtis:

habil. dr. Virgilijus Vaičaitis – tarybos pirmininkas (Vilniaus universitetas, gamtos mokslai, fizika – N 002),

doc. dr. Ona Balachninaitė (Vilniaus universitetas, gamtos mokslai, fizika – N 002),

dr. Matteo Clerici (Insubrijos universitetas, Italija, gamtos mokslai, fizika – N 002).

doc. dr. Vygandas Jarutis (Vilniaus universitetas, gamtos mokslai, fizika – N 002),

prof. dr. Domas Paipulas (Vilniaus universitetas, gamtos mokslai, fizika – N 002).

Disertaciją galima peržiūrėti Vilniaus universiteto, Fizinių ir technologijos mokslų centro bibliotekose ir svetainėje adresu: http://www.vu.lt/lt/naujienos/ivykiu-kalendorius

DAVIT TEDIASHVILI gins disertaciją „Vandeninių natrio jonų baterijų elektrocheminių sandūrų tyrimai: nuo degradacijos mechanizmų iki prevencijos metodų“ chemijos mokslo krypties daktaro laipsniui gauti.

Disertacija rengta 2019–2023 metais Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto Chemijos institute.

Mokslinis vadovas – dr. Linas Vilčiauskas (Vilniaus universitetas, gamtos mokslai, chemija, N 003).

Mokslininė konsultantė – dr. Jurga Juodkazytė (Fizinių ir technologijos mokslų centras, gamtos mokslai, chemija, N 003).

Disertacijos gynimo tarybos sudėtis:

prof. dr. Simas Šakirzanovas – tarybos pirmininkas (Vilniaus universitetas, gamtos mokslai, chemija – N 003);

prof. dr. Henrikas Cesiulis (Vilniaus universitetas, gamtos mokslai, chemija – N 003);

prof. habil. dr. Eimutis Juzeliūnas (Fizinių ir technologijos mokslų centras, gamtos mokslai, chemija – N 003);

dr. Jędrzej Piątek (Krokuvos technologijos institutas, Lenkija, gamtos mokslai, chemija – N 003);

dr. Loreta Tamašauskaitė-Tamašiūnaitė (Fizinių ir technologijos mokslų centras, gamtos mokslai, chemija – N 003).

Disertaciją galima peržiūrėti Vilniaus universiteto, Fizinių ir technologijos mokslų centro bibliotekose ir svetainėje adresu: http://www.vu.lt/lt/naujienos/ivykiu-kalendorius

Stebėti disertacijos gynimą galite nuotoliniu būdu pasinaudodami nuoroda:

ROSITA KANAPECKAITĖ gins disertaciją „Karių psichologinio atsparumo organizaciniai ir individualūs veiksniai bei atsparumo reikšmė karinei organizacijai“ psichologijos mokslo krypties daktaro laipsniui gauti.

Disertacija rengta 2019–2023 metais Vilniaus universitete.

Mokslinė vadovė – doc. dr. Dalia Bagdžiūnienė (Vilniaus universitetas, socialiniai mokslai, psichologija – S 006).

Disertacijos gynimos tarybos sudėtis:

prof. dr. Evaldas Kazlauskas – tarybos pirmininkas (Vilniaus universitetas, socialiniai mokslai, psichologija – S 006);

prof. dr. Auksė Endriulaitienė (Vytauto Didžiojo universitetas, socialiniai mokslai, psichologija – S 006);

doc. dr. Dalia Nasvytienė (Vilniaus universitetas, socialiniai mokslai, psichologija – S 006);

prof. dr. Vilmantė Pakalniškienė (Vilniaus universitetas, socialiniai mokslai, psichologija – S 006);

prof. dr. Christoph Steinebach (Ciuricho taikomųjų mokslų universitetas , socialiniai mokslai, psichologija – S 006).

Disertaciją galima peržiūrėti Vilniaus universiteto bibliotekoje ir VU interneto svetainėje adresu: www.vu.lt/lt/naujienos/ivykiu-kalendorius

Disertacija rengta 2020–2024 metais Vilniaus universitete.

Mokslinis vadovas – prof. habil. dr. Gintautas Tamulaitis (Vilniaus universitetas, gamtos mokslai, fizika – N 002).

Disertacijos gynimo tarybos sudėtis:

prof. dr. Darius Abramavičius – tarybos pirmininkas (Vilniaus universitetas, gamtos mokslai, fizika – N 002),

prof. dr. Sergei Baranovskii (Marburgo Pilypo universitetas, Vokietija, gamtos mokslai, fizika – N 002),

prof. habil. dr. Vidmantas Gulbinas (Fizinių ir technologijos mokslų centras, gamtos mokslai, fizika – N 002),

dr. Vytautas Karpus (Fizinių ir technologijos mokslų centras, gamtos mokslai, fizika – N 002),

dr. Karolis Kazlauskas (Vilniaus universitetas, gamtos mokslai, fizika – N 002).

Disertaciją galima peržiūrėti Vilniaus universiteto, Fizinių ir technologijos mokslų centro bibliotekose ir svetainėje adresu: http://www.vu.lt/lt/naujienos/ivykiu-kalendorius