Lietuvių filologija
Padalinys Filologijos fakultetas |
|
Krypčių grupė Humanitariniai mokslai |
|
Studijų kryptis (šaka) Filologija pagal kalbą |
|
Kvalifikacinis laipsnis Humanitarinių mokslų bakalauras |
|
Trukmė 4 metai |
|
Studijų forma
Nuolatinės dieninės
|
|
Studijų programos kreditai
240
|
|
Metinė studijų kaina įstojus į valstybės nefinansuojamą vietą
3 836 EUR
|
Lietuvių kalbotyros, literatūros bei kultūros studijos turi tvirtą akademinę tradiciją Vilniaus universitete ir yra dinamiškos, atliepia šiandieninės visuomenės poreikius. Lietuvių filologijos programa ugdo šiuolaikinius, kūrybiškus viešo kalbėjimo bei rašymo profesionalus, lietuvių literatūros ir vienos įdomiausių indoeuropiečių kalbų žinovus, suteikia platų Lietuvos kultūros pažinimą regiono ir pasauliniuose kontekstuose. Įgytas išsilavinimas atveria plačias įsidarbinimo galimybes kultūros, švietimo, žiniasklaidos, kūrybinės komunikacijos ir kitose srityse.
Programa yra atvira studento interesams – leidžia rinktis dar vienos kultūros, kalbos, literatūros, kitos krypties studijas arba individualiai jas kreipti gilesnio kalbotyros ar literatūrologijos pažinimo linkme.
|
Kodėl ši programa?
|
Karjera
|
„Lietuvių filologija – universali studijų kryptis, kuri jums leis lanksčiai rinktis ateities profesiją, o vėliau esant poreikiui ją keisti. Ji padės tvirtą pagrindą, išmokys kritiškai mąstyti bei analizuoti, kelti klausimus ir perpratus taisykles – jas laužyti. Ji atvers duris į sritis, kuriose svarbus platus humanitarinio išsilavinimo akiratis. Pasaulis sukasi aplink žodžius ir istorijas. Jei norite dirbti su kalba, jei svajojate kurti istorijas – šios studijos yra geriausia vieta pradėti.“ Akvilina Cicėnaitė, rašytoja, grožinės literatūros vertėja |
„Lietuvių filologijos studijos – labai universalios. Itin rūpestingi ir darbui atsidavę dėstytojai studentui padeda ne tik pakloti tvirtą žinių pamatą, bet ir išlavinti vieną gyvenime nepakeičiamą savybę – kritinį mąstymą. Žinoti visko – neįmanoma, bet išsiugdytas kritiškumas leidžia sėkmingai mokytis savarankiškai ir bristi per nežinomybės upes.“ Miglė Sabalytė, LRT kalbos redaktorė |
„Studijuodamas lietuvių kalbą ir literatūrą, supranti svarbiausia – ką reiškia būti savimi. Čia studijuoji tai, ką per visą savo egzistavimo laiką žmonijai pavyko sukurti geriausio: ir lietuvių, ir viso pasaulio literatūrą – nuo Antikos iki šių dienų. Todėl, pabaigęs šias studijas, įgyji ne profesiją, o save. Visai nesvarbu, kuo po studijų tapsite – rašytojais, mokytojais, sodininkais, verslininkais ar laiškanešiais, garantuoju viena – tikrai gyvensite įdomesnį gyvenimą daug erdvesniame, daug turtingesniame pasaulyje. Na, o jei turite ir kūrybinių ambicijų, tuomet jums studijuoti čia – pats teisingiausias pasirinkimas. Juk nebūdamas skaitytoju, rašytoju tikrai netapsi, o čia perskaitysite viską, ant ko būsimasis rašytojas turi tvirtai stovėti kaip ant būtinojo fundamento, idant netektų gaišti laiko rašant tai, kas jau parašyta. Gal esame nykštukai, bet nykštukai, sėdintys ant milžinų pečių. Ir Lietuvių filologijos studijos VU – kaip tik tai, kas padeda ant tų pečių užsiropšti.“ Rimvydas Stankevičius, poetas |
„Filologijos studijų vertybė – jų fundamentalumas. Gyvenimas po universiteto išmokys keistis, priimti naujus iššūkius ir galbūt daryti tai, ko universitete nemokė. Bet jūs viską įstengsite, juk studijuodami išmoksite esminių dalykų. Filologijos studijos globalizacijos fone įgyja ypatingą vertę. Jūs išmanysite tai, kas universalėjančiame pasaulyje – išskirtinis dalykas.“ Lolita Varanavičienė, leidyklos „Tyto alba“ direktorė, Lietuvos leidėjų asociacijos prezidentė |
„Aš galiu drąsiai pasakyti, kad studijos Vilniaus universitete, Filologijos fakultete mane iš esmės suformavo. Kaip žmogų ir kaip rašytoją, įkrėtė skonio, kuris lydi per visą gyvenimą. Kartu tai buvo pašėlęs laikas: jaunystė, gangsterių laikai, absoliutaus nesaugumo, bet ir visiškos laisvės pojūtis.“ Marius Ivaškevičius, rašytojas |
„Kai pragyveni geras penkias dešimtis, nėra lengva pasakyti, ką tiksliai davė vienas ar kitas gyvenimo etapas, kokį poveikį tavo asmenybei padarė buvimas šen ar ten. Visos patirtys atrodo sumizgusios į sunkiai išmazgomą privalumų ir ydų, pergalių ir pralaimėjimų, atradimų ir praradimų kamuolį. Vis dėlto ryškiausiai šiame kamuoly man šviečia meilės kalboms ir literatūrai gija. Nusidriekusi dar iš vidurinės, bet išgryninta ir išpuoselėta per lituanistikos studijas, o vėliau ir dėstytojo darbą Vilniaus universiteto Filologijos fakultete. Filologyne radau beveik viską, ko ateidamas ieškojau, ir dar daugiau, ko nesitikėjau ir nė nežinojau esant. O bene svarbiausia – lituanistikos studijos išugdė tikrą tekstų alkį – skaityti, analizuoti, tvarkyti, versti, kurti – ir suteikė supratimą, kaip tą alkį numaldyti.“ Egidijus Zaikauskas, Europos Komisijos atstovas Lietuvoje kalbos ir vertimo reikalams |