Skandinavistika (danų/norvegų/švedų/suomių kalbų grupės)

Sukurta: 30 balandžio 2012

Scope2x

Padalinys
Filologijos fakultetas

Scope2x

Krypčių grupė
Humanitariniai mokslai

Scope2x

Studijų kryptis (šaka)
Filologija pagal kalbą

Scope2x

Kvalifikacinis laipsnis
Humanitarinių mokslų bakalauras

Scope2x

Trukmė
4 metai

Scope2x

Studijų forma
Nuolatinės dieninės

Scope2x

Studijų programos kreditai
240

Scope2x

Metinė studijų kaina įstojus į valstybės nefinansuojamą vietą
3 836 EUR

Ši tarpdisciplininė studijų programa leidžia puikiai išmokti pasirinktą skandinavų kalbą, susipažinti su Skandinavijos regionu, visuomenės raida ir naujausiais jos poslinkiais, skandinavų kalbotyra, literatūra, kultūra, mitologija bei įvaldyti šiuolaikinius kalbos ir literatūros tyrimų metodus.
Studijų metu išmokstama analizuoti ir vertinti regiono kalbų, kultūrų ir literatūrų reiškinius platesniame kontekste.
Programa yra lanksti ir atvira studentų interesams – leidžia rinktis dar vienos kalbos ir kultūros, literatūros, kitos krypties studijas arba individualiai jas kreipti kalbotyros ar literatūrologijos linkme.

Pasirinktos regiono kalbos - danų, norvegų, švedų arba suomių – pradedama mokytis įstojus.

  • Nuo antrojo studijų semestro galėsite pasinaudoti nauja individualiųjų studijų galimybe – pasirinkti dalį (nuo 10 iki 25 proc.) studijų dalykų, kurie bus integruoti į jūsų studijų programą. Šia galimybe pasinaudoti galės visi, 2023 m. įstoję į bet kurią Vilniaus universiteto bakalauro ar vientisųjų studijų programą. Daugiau informacijos rasite čia.

 

Kodėl ši programa?

  • tai visapusiškos skandinavų kalbų, kalbotyros, literatūros ir kultūros studijos;

  • tarpdisciplininės studijos leidžia susipažinti su Skandinavijos regionu iš įvairių perspektyvų;

  • dėsto aukštos kvalifikacijos dėstytojai, tarp jų – gimtakalbiai;

  • studijų turinys nuolat atnaujinamas reaguojant į darbo rinkos tendencijas ir studentų poreikius;

  • iki 50 % studijų galima rinktis pagal savo interesus: savo ir kitų krypčių dalykai, bent viena iš 25 užsienio kalbų, gretutinės studijos, BUS moduliai;

  • gretutinės studijos ir platus dalykų pasirinkimas leis įgyti dar vienos srities (pvz., ispanų, vokiečių ar kitos kalbos ir kultūros, verslo vadybos, sociologijos, istorijos ar kt.) kompetencijų;

  • norintieji dirbti mokytojais galės rinktis Dalyko pedagogikos gretutines studijas (studijuojantys valstybės finansuojamose vietose pretenduoja į kas mėnesį mokamą 300 EUR stipendiją);

  • galima išvykti dalinių studijų į geriausius užsienio universitetus (pagal ERASMUS+ ar kitas mainų programas);

  • praktiką galima atlikti Lietuvoje arba užsienyje: kuriant, verčiant, redaguojant tekstus, mokant kalbos, dirbant tarpkultūrinėje srityje arba įsitraukiant į mokslinius tyrimus;

  • įgysite vertingų bendrųjų gebėjimų: dirbti ir mokytis savarankiškai ir grupėje, mąstyti kritiškai ir kūrybiškai, spręsti problemas, bendradarbiauti daugiakultūrėje aplinkoje, atsakyti už savo darbo rezultatus.

Karjera

  • užsienio šalių institucijų atstovybėse Lietuvoje ir Lietuvos ambasadose užsienyje;

  • tarptautinėse organizacijose;

  • kultūros įstaigose;

  • švietimo įstaigose (mokyklose ir gimnazijose, kalbų mokymo centruose);

  • žiniasklaidoje;

  • viešųjų ryšių ir kūrybinės komunikacijos srityje;

  • vertimų biuruose, leidyklose, redakcijose;

  • turizmo / kelionių agentūrose, viešbučiuose;

  • Lietuvos ir užsienio kapitalo verslo ir paslaugų įmonėse (pvz., bankuose, logistikos įmonėse, shared service center);

  • valstybinėse ir viešosiose įstaigose;

  • laisvai samdomi arba sau darbo vietas susikuriantys turinio kūrėjai, vertėjai, leidėjai, kūrybos komunikacijos darbuotojai.

„Jeigu šiandien reikėtų pasirinkti, vėl nedvejodama stočiau į VU Filologijos fakulteto Skandinavistikos centrą. Nuo skandinavistikos studijų prasidėjo rimta pažintis ir kelionė po Europą ir senuosius jos universitetus. Visa tai skatino tirti, pažinti, suprasti, dar labiau plėsti akiratį. Studijos Filologijos fakultete suteikė galimybę dirbti tarptautinėse organizacijose ir įmonėse, tačiau svarbiausia – šis atrastas pažinimo džiaugsmas neišblėso.“

Ringailė Trakymaitė, Rytų Europos studijų centro Pilietinės visuomenės plėtros ir bendradarbiavimo skyriaus vedėja