Mišrus „Twinning“, 2022, Leipcigo universitetas
2022 m. gegužės 16–20 d. Leipcigo universitete vyko mišrus dvišalės partnerystės („ARQUS Twinning“) seminaras „Religija ir visuomenė šiuolaikinėje Europoje ir Azijoje. Religija ir politika“. Jame dalyvavo docentė dr. Rasa Pranskevičiūtė-Amonson ir du Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto studentai.
Dėstytoja pasidalijo „ARQUS Twinning“ mainų vizito įspūdžiais.
– Kokiose dvišalės partnerystės veiklose dalyvavote? Koks buvo pagrindinis tikslas?
– Pirmiausia platformoje „Zoom“ buvo surengtas nuotolinis renginys universitetų studentams ir darbuotojams: įžanginis renginys (2022 m. balandžio 6 d.), kurį sudarė įvadas, kurso programos ir tikslų, tvarkaraščio pristatymas, organizaciniai klausimai, užduotys studentams. Paskui vyko kontaktinis renginys: bendras seminaras (2022 m. gegužės 16–20 d.), apėmęs teorinį darbą (diskusija anksčiau pateiktos perskaityti literatūros temomis), studentų pranešimus, praktinį darbą ir jo rezultatų pristatymą.
Kalbant išsamiau, tai buvo religinių objektų, vietų ir bendruomenių lankymas Leipcigo mieste, siekiant ištirti šiuolaikinio miesto religingumo ypatumus, ir kiekvienos grupės tyrimo ataskaitos parengimas. Rezultatų sklaida – grupių darbo rezultatų pristatymas bendrame seminare, kuris buvo surengtas tam, kad būtų galima pasidalyti praktinio darbo patirtimi ir ją įvertinti.
– Ko išmokote dalyvaudami dvišalės partnerystės veiklose?
– Partnerystės veikla suteikė abiejų universitetų studentams galimybę užmegzti ryšių, eksperimentuoti su naujomis tyrimų temomis bei formomis ir pristatyti savo darbus bendrame seminare. Dalyvavimas programoje išplėtė studentų galimybes atlikti empirinius srities tyrimus naujuose geografiniuose kontekstuose, pagerino individualias ir grupines mokslinių tyrimų kompetencijas ir padėjo patobulinti įgūdžius, kurių reikia siekiant karjeros akademinėje srityje.
Kita vertus, dalyvavimas partnerystės programoje prisidėjo prie akademinio mokymo apie šiuolaikinius religinius reiškinius Vakarų, Rytų ir Vidurio Europos bei Azijos regionuose tobulinimo ir plėtojimo, siunčiančiųjų ir priimančiųjų institucijų tarptautinių santykių darbotvarkės, atvėrė nuolatinio bendravimo, mokslinių tyrimų ir mokymo projektų galimybių ir lengvina būsimą tarptautinį bendradarbiavimą.
– Kaip šias žinias panaudosite būsimose studijose ir toliau bendradarbiaudami su partneriais?
– Ši veikla taip pat užtikrins ilgalaikį universitetų partnerių bendradarbiavimą mokymo ir mokymosi bei mokslinių tyrimų srityse. Pavyzdžiui, planuojama, kad bendradarbiaujant partnerystės programoje atlikti mokslinių tyrimų į dvišalį praktinį seminarą Vilniaus universitete 2023 m. atvyks studentų iš Leipcigo universiteto ir galbūt Bergeno universiteto.
Ir naują paraišką pateikusi Leipcigo universiteto atstovė docentė Katharina Neef, ir buvusi Leipcigo universiteto atstovė Victoria Vitanova-Kerber (neseniai perėjusi į Fribūro universitetą eiti Lyginamosios religijų istorijos katedros vedėjos pareigų) toliau dirba religijos, politikos ir regioninių studijų srityje. Todėl yra ir bus atliekami individualių tyrimų pristatymai bendrose konferencijų grupėse, skelbiamos individualios publikacijos bendruose projektuose (teminiuose žurnaluose, tinklaraščiuose ir pan.) (pvz., tyrimai buvo pristatyti Europos religijų studijų asociacijos metinėje konferencijoje Korko universitete birželio 27 d. – liepos 1 d.).
– Su kokiomis kliūtimis susidūrėte dalyvaudami dvišalės partnerystės veiklose? Kaip jas įveikėte?
– Prieš pat seminaro pradžią iš projekto pasitraukė 3 studentai (vienas iš Vilniaus universiteto, du – iš Leipcigo universiteto).
– Ar kitiems studentams ir dėstytojams rekomenduotumėte dalyvauti dvišalės partnerystės veiklose? Kodėl?
– Rekomenduočiau visų pirma dėl naujos studentų mokslinių tyrimų patirties ir jų tarptautinių kompetencijų tobulinimo, taip pat dėl dėstytojų bendradarbiavimo mokant ir atliekant mokslinius tyrimus ir, žinoma, dėl glaudesnio universitetų bendradarbiavimo.