Pažangios infrastruktūros kūrimas – pamatas sausumos ekosistemos tyrimų proveržiui Lietuvoje

2015-08-20 14:38

Metabolomika – tai gana nauja, bet labai perspektyvi tyrimų kryptis apie ląstelių, audinių ir organizmo metabolitų pokyčius. Metabolitai atspindi, kas vyksta ląstelėse ir organizmuose tam tikru momentu. Ekologijos mokslo srityje pastaruoju metu taip pat pastebimas didelis susidomėjimas antriniais metabolitais bei jų įtaka ekosistemoms: daugybė mažos molekulinės masės metabolitų yra gyvybiškai svarbūs biotos (visų organizmų visumos tam tikrame geografiniame regione tam tikru laikotarpiu) funkcionavimui.

Pasak aktyviai šioje srityje dirbančio Vilniaus universiteto profesoriaus habilituoto daktaro  Vinco Būdos, nors minėtieji metabolitai dažnai sudaro tik nežymią dalį visos organizmo biomasės, tačiau yra labai svarbūs rūšių dauginimosi, paplitimo, mitybos ypatumų, bendrijos struktūrų procesuose. Tai suprantama, nes jie labai dažnai atlieka nepaprastai svarbią – signalų – funkciją, veikia panašiai kaip hormonai, tik ne organizmo viduje, o išorėje. Dalis šių junginių jau naudojama biotechnologijos, biomedicinos srityse, žemės ūkio, chemijos, farmacijos pramonėje, tačiau dar didesnė dalis lieka nežinoma, neidentifikuota. Ypač platus mažųjų antrinių metabolitų junginių pasaulis dar tik pradedamas geriau pažinti, jų ekologinis vaidmuo iki šiol lieka mažai ištirtas.

Tad tarptautinėje mokslinių tyrimų erdvėje vis didesnė tyrimų dalis skirta antriniams metabolitams, kurių fundamentinis vaidmuo susijęs su signalinėmis funkcijomis, reikalingomis gintis nuo plėšrūnų, sąveikauti su konkurentais, daug dėmesio skiriama infochemikalams, alelocheminiams junginiams, lemiantiems ekosistemų funkcionalumą organizmo, populiacijos, bendrijos ir ekosistemos lygmenyse.

Šioje srityje dirbančių Lietuvos mokslininkų potencialas sukoncentruotas keliose institucijose: aktyviai ekologinės metabolomikos srityje dirba Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Gamtos tyrimų centras, Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto Ekologijos ir aplinkotyros centras bei Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo institutas. Lietuvoje antrinių metabolitų tyrimuose būtent sausumos ekosistemose specializuojasi tyrėjai, dirbantys pirmosiose dviejose minėtose institucijose.

Tad neatsitiktinai Vilniaus universitete įgyvendinamas Europos regioninės plėtros fondo ir LR biudžeto lėšomis finansuojamas projektas „Metabolominės ekologijos tyrimų infrastruktūros (INECOM) kūrimas“ (VP2-1.1-ŠMM-06-V-01-012). Suremontavus dalį Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto patalpų (Geležinio Vilko g. 29A) įrengtas ir moksline įranga aprūpintas laboratorinis kompleksas, kurį sudaro Taikomosios ekologijos, Ekotoksikologijos ir Cheminės ekologijos laboratorijos bei pavyzdžių rengimo ir tiriamųjų objektų auginimo patalpos. Čia formuojama tarptautiniu mastu konkurencinga mokslinių tyrimų infrastruktūra specializuotiems sausumos ekosistemų metabolomikos srityje tyrimams atlikti.

Lietuvoje antrinių metabolitų tyrimuose sausumos ekosistemose specializuojasi Vilniaus universiteto tyrėjaiČia formuojama tarptautiniu mastu konkurencinga mokslinių tyrimų infrastruktūra specializuotiems sausumos ekosistemų metabolomikos srityje tyrimams atlikti. Nauja GMF Ekologijos ir aplinkotyros centro metabolominės ekologijos tyrimų laboratorinė įrangaNauja GMF Ekologijos ir aplinkotyros centro metabolominės ekologijos tyrimų laboratorinė įranga                                                                                                                                                                                                                                                                                                                 Svarbiausia laboratorinė įranga – aukšto slėgio skysčių chromatografas, masių spektrometrinė sistema, vidutinio slėgio chromatografinė sistema. Bendra projekto vertė siekia 828 tūkst. Eur.

Sukurta infrastruktūra prisidės ne tik prie fundamentinių mokslinių ir eksperimentinės plėtros tyrimų, bet, tikimasi, paskatins naujus proveržius ir taikomąja prasme – medicinoje, žemės ir miškų ūkyje. Savo ruožtu, šie procesai paspartins naujų technologijų įsisavinimą ir mokslinių tyrimų rezultatų pritaikomumą visuomenės poreikiams. VU Gamtos mokslų fakulteto Ekologijos ir aplinkotyros centro vedėjas doc. dr. Stanislovas Sinkevičius tikisi, kad sukurta infrastruktūra suteiks palankias sąlygas vystyti mokslinius tyrimus bendradarbiaujant su įmonėmis, kurios dirba su naujais biologiškai aktyviais komponentais, įskaitant toksinus ir farmaciją.

ERPF



Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *