- 2026 m. vasario 25 d. 14:11
Dvi mokslininkės VU įgyvendins Europos Komisijos finansuojamas podoktorantūros stažuotes

Europos Komisija paskelbė 2025 m. Marie Skłodowskos-Curie podoktorantūros stažuočių (MSCA Postdoctoral Fellowships) kvietimo rezultatus – finansavimas skirtas dviem mokslininkėms, teikusioms paraiškas su Vilniaus universitetu (VU).
Prestižinė MSCA podoktorantūros stažuotės dotacija skirta VU Fizikos fakulteto Lazerinių tyrimų centro mokslo darbuotojai dr. Dimitrai Ladikai, stažuotės vadovas – prof. Mangirdas Malinauskas. ERA podoktorantūros stažuotės dotaciją pelnė dr. Megha Deshmukh, vadovas – VU Chemijos ir geomokslų fakulteto prof. Arūnas Ramanavičius.
Lazeriais formuos naujos kartos šviesą skleidžiančias nanostruktūras
Dr. D. Ladika įgyvendins projektą „Multiphoton Lithography and Advanced Materials Engineering for the Generation of Shaped Single and Multispectral Emission at the Nanoscale (SHINE)“.
Projektu SHINE bus siekiama reikšmingai išplėsti daugiafotonės litografijos (MPL) taikymo ribas kuriant aktyvias trimates nanostruktūras, skleidžiančias šviesą regimajame spektre. Ši femtosekundiniais lazeriais pagrįsta priedinės gamybos technologija leidžia kurti itin smulkias 3D struktūras, mažesnes, nei įprastai leidžia šviesos fokusavimo fizikinės ribos.
Nors ši technologija jau leidžia kurti šviesą skleidžiančias nanostruktūras, jų veikimą iki šiol ribojo medžiagų savybės. Projekte bus kuriamos specialios, retųjų žemių jonais praturtintos medžiagos, kurios po terminio apdorojimo taps kristalinės ir geriau skleis šviesą. Tai leis tiksliau kontroliuoti šviesos emisiją itin mažose struktūrose.
Be to, bus tiriamos chirooptinės savybės, siekiant tiesiogiai generuoti apskritai poliarizuotą šviesą. Integruojant optinius elementus į aktyvias 3D nanostruktūras bus valdoma šviesos sukinio (angl. spin) ir orbitinio kampinio momento sąveika. Tikimasi, kad toks sprendimas atvers naujas galimybes daugiamatei šviesos pluošto kontrolei ir prisidės prie šviesos sukinio ir orbitinio kampinio momento sąveikos tyrimų bei šios krypties fotonikos plėtros.
Tvari karbamido sintezė ir vandens valymas vienoje sistemoje
Dr. M. Deshmukh įgyvendins projektą „Bioanode-Integrated Urea Electrosynthesis via Rationally Engineered Dual-Atom Catalysts (BIO-UREACT)“, kuris orientuotas į pažangius ir aplinkai draugiškus cheminės sintezės sprendimus.
Projektu siekiama sukurti pažangią elektrocheminę sistemą, kuri vienu metu leistų gaminti karbamidą – svarbią trąšų žaliavą – ir valyti nuotekas. Sistemos katode specialiai sukurti itin efektyvūs katalizatoriai, sudaryti iš pavienių dviejų metalų atomų, skatins anglies dioksido (CO₂) ir azoto oksidų (NOx) virtimą karbamidu. Taip šiltnamio efektą sukeliančios ir aplinkai kenksmingos medžiagos būtų paverčiamos naudingu produktu.
Tuo pat metu bioanode veikiantys mikroorganizmai skaidys organinius teršalus nuotekose, todėl vanduo bus valomas, o sistema sunaudos mažiau energijos nei tradiciniai metodai.
Siekiant geriau suprasti, kaip vyksta šios cheminės reakcijos, bus taikomi pažangūs stebėsenos metodai, leidžiantys realiu laiku tirti molekulinius procesus, ypač anglies ir azoto ryšio formavimąsi. Tikimasi, kad projektas leis efektyviai gaminti karbamidą aplinkos sąlygomis ir nedidelėmis energijos sąnaudomis ir prisidės prie žiedinės, mažo anglies pėdsako ekonomikos plėtros.
Šiemet Europos Komisija MSCA podoktorantūros stažuotėms skyrė 404,3 mln. eurų. Europos mokslinių tyrimų vykdomoji agentūra (REA) sulaukė 17 066 paraiškų. Finansavimas skirtas 1610 projektų, o tyrėjams, kurie savo projektus vykdys „Horizon Europe“ plėtros šalyse (angl. widening countries), papildomai skirta 41 ERA podoktorantūros stažuočių dotacija. Atrinkti tyrėjai atstovauja beveik 80 tautybių ir dirbs 45 šalyse Europoje ir už jos ribų.
MSCA ir ERA podoktorantūros stažuotės laikomos vienomis prestižiškiausių Europos Sąjungos finansavimo schemų ankstyvosios karjeros tyrėjams. Šiemetinis 9,6 proc. sėkmės rodiklis rodo itin didelę konkurenciją, todėl VU pareiškėjų pasiekimai – reikšmingas įvertinimas tiek jų pačių, tiek universiteto moksliniam potencialui.
2021–2025 m. VU teiktų paraiškų skaičius išaugo daugiau nei šešis kartus – nuo 6 iki 37 per metus. Per šį laikotarpį kasmet pelnytos MSCA dotacijos, o dalis aukštai įvertintų projektų papildomai finansuoti nacionalinėmis ar į „Horizon Europe“ programą Lietuvos Respublikos Vyriausybės perkeltomis Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.