Padaliniai

Vilniaus universiteto padaliniai jungia mokslą, kūrybą ir bendruomeniškumą – fakultetai ir tyrimų centrai skatina žinių siekimą, o bibliotekos, kultūros, sporto ir administraciniai centrai rūpinasi bendruomenės kasdienybe, kviesdami mokytis, tobulėti ir bendradarbiauti.

Akademiniai padaliniai

VU Chemijos fakulteto pastatas
Chemijos ir geomokslų fakultetas
VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto pastatas
Ekonomikos ir verslo administravimo fakultetas
VU Gyvybės mokslų centro pastatas
Gyvybės mokslų centras
Komunikacijos fakultetas
Matematikos ir informatikos fakultetas
Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas

Neakademiniai padaliniai

VU Bendrabučių centras
Bendrabučių centras
VU Botanikos sodo Vingio parko padalinys
Botanikos sodas
VU Kultūros centras
Kultūros centras
VU Mokymų ir praktikų bazė Romuvoje
Mokymo ir praktikų bazių centras
VU Sporto ir sveikatos centras
Sveikatos ir sporto centras
Metodinis STEAM ugdymo centras
Konfucijaus institutas
Informacinių technologijų paslaugų centras

Universiteto rūmai

Įėjimas į VU centrinių rūmų Didįjį kiemą

Universiteto rūmai

Vilniaus universiteto rūmai, susiformavę XVI a. Vilniaus centre, atspindi gotikos, renesanso, baroko ir klasicizmo architektūros stilius. Ansamblį sudaro 13 kiemelių, 13 pastatų, Šv. Jonų bažnyčia ir varpinė. Čia įsikūrę fakultetai, biblioteka ir rektoratas. 1985 m. už paminklų apsaugą universitetas apdovanotas Europos aukso medaliu, o ansamblis reprezentuoja Lietuvą Briuselio „Mini Europa“ parke.

VU Observatorijos bokštas

Vilniaus universiteto Astronomijos observatorija

Vilniaus universiteto Astronomijos observatorija, įkurta 1753 m., yra seniausia Lietuvos ir Lenkijos valstybėje. Įsteigta Tomo Žebrausko iniciatyva ir Elžbietos Oginskaitės-Puzinienės parama, ji klestėjo vadovaujant Martynui Počobutui. 1876 m. ją nusiaubė gaisras, o 1882 m. caro įsakymu observatorija buvo uždaryta, prietaisai išdalinti.

VU arkadų kiemas

Arkadų kiemas

Arkadų kiemelis, susiformavęs XIX a., yra jauki Simono Daukanto kiemo dalis. XVI a. mecenatų dovanoti pastatai tarnavo studentų bendrabučiams, o kiemelis naudotas atviriems teatriniams spektakliams. Dabar čia įsikūręs Užsienio kalbų institutas, Filologijos fakulteto katedros ir Orientalistikos centro auditorijos. Juozo Kėdainio sukurti metaliniai vartai, įrengti universiteto 400 metų jubiliejaus proga, papildo kiemelio jaukumą.

VU bibliotekos kiemas

Bibliotekos kiemas

Bibliotekos kiemas, susiformavęs XVI a. pabaigoje, yra vienas seniausių universiteto ansamblio kiemų. Čia stovi trijų aukštų bibliotekos pastatas su jėzuitų vienuolyno refektoriumi, greta – astronomijos observatorijos korpusas. Kiemą puošia piliastrai su astronominiais simboliais ir Konstantino Bogdano paminklas Kristijonui Donelaičiui, o įėjimas pažymėtas paminklinėmis durimis pirmajai lietuviškai knygai.

VU Filosofijos fakulteto Bursų kiemas

Bursų kiemas

Anksčiau šiame kieme stovėjo bursos neturtingiems studentams ir Vilniaus katedros muzikantų namai. XIX a. pradžioje pastatytas trijų aukštų pastatas su kiemu, o XX a. pradžioje įrengti patogumai ir butai. Po 2005 m. rekonstrukcijos čia įsikūrė Filosofijos fakultetas, o kiemelį papuošė karališkasis bukmedis.

VU kiemas

Simono Daukanto kiemas

Šiaurės rytinę rūmų dalį, pradėjusią formuotis XVIII a. pabaigoje iš dovanotų didikų namų, sudaro Simono Daukanto kiemas. Jo pietinį korpusą puošia renesansinis atikas, o vakarinis pritaikytas spaustuvei. Kiemelio centre auga ąžuoliukas iš S. Daukanto gimtinės, pasodintas universiteto 400 metų jubiliejaus proga, o sieną puošia S. Daukanto horeljefas.