Smegenovaizdos tyrimams Lietuvoje – naujas kokybinis impulsas

Šiuo metu pasaulyje populiarėjantiems smegenovaizdos tyrimams vis daugiau dėmesio skiriama ir Lietuvoje. Vienas šiuolaikiškiausių būdų siejamas su funkcinio magnetinio rezonanso vaizdinimo (fMRI) principais grindžiama metodika, leidžiančia neinvaziniu būdu tirti smegenų aktyvumą, funkcijas. Tyrimo metu žmogus išlieka budrus, su juo galima bendrauti, duoti užduotis, o paraleliai stebima, registruojama, kas vyksta jo smegenyse. Tai labai brangus, bet efektyvus magnetinio lauko pagrindu atliekamas tyrimas.

Pasak Vilniaus universiteto (VU) Gamtos mokslų fakulteto dekano prof. Osvaldo Rukšėno, viskas kažkada prasidėjo nuo susitikimų su kolegomis iš Nacionalinio vėžio instituto, kalbų apie galimybes, o dabar jau kuris laikas vyksta bendri tyrimai, prie kurių daug prisideda ir verslas. Tarptautinė medicininės radiologinės diagnostikos paslaugų bendrovė „Affidea“ (kurios vadovas Lietuvoje – VU Gamtos mokslų fakulteto absolventas) remia mokslinius tyrimus ir suteikia galimybę naudotis brangiu įrenginiu mokslo tikslais.

Šių metų pradžioje vietinis bendradarbiavimas turėjo galimybę sulaukti dar vieno naujo kokybinio impulso. Konsorciumui VU kolegas iš Gamtos mokslų fakulteto pakvietęs Nacionalinis vėžio institutas kartu su Vilniaus Gedimino technikos, Lietuvos sveikatos mokslų universitetais Lietuvoje bei Friburgo ir Lozanos universitetais Šveicarijoje laimėjo galimybę vykdyti projektą „Smegenovaizdos mokslinių ir klinikinių įgūdžių vystymas Lietuvoje“ (projektas įgyvendinamas pagal Lietuvos–Šveicarijos bendradarbiavimo programą).

Vykdant šiuos tyrimus, prof. O Rukšėnas linkęs atkreipti dėmesį į keletą svarbių aspektų. Pirmiausia jis išskiria labai brangios įrangos problemą, kurią didele dalimi leido išspręsti privatus partneris. Tačiau kitas, ne mažiau aktualus dalykas – sukauptų duomenų analizė, interpretacija. „Kitaip tariant, čia jau susiduriame su žmogiškųjų resursų problema, – konkretizuoja smegenovaizdos srityje dirbantis profesorius. – Daug sudėtingų metodų, naudojami sudėtingi matematiniai analizės algoritmai, tad ir specialisto auginimas – laikui bei finansams labai imlus procesas.“

Todėl VU Gamtos mokslų fakulteto dekanas ir jo komanda ypač džiaugiasi laimėtu projektu. Jų teigimu, dabar galima mokymams skirti ypatingą dėmesį: numatyta penkios mokslinės stažuotės (tarp jų – ir ilgalaikės, net iki 6 mėn.), trys tarptautiniai aukšto lygio renginiai, jaunų specialistų skatinimas tęsti smegenovaizdos mokslinius tyrimus.

„Jau galvojame ir apie tęstinumą, gryniname temas, kurias būtų galima tęsti mokslinėje plotmėje“, – ateities planus vardija prof. O Rukšėnas. Šis projektas baigiasi rugsėjį, bet tyrimai nesustoja. Jis kvalifikacijos ugdymo prasme laikomas labai stipria pradžia. Tad jau iškart galvojama, kaip neužgesinti projekto suteikto impulso ir kuo prasmingiau juo pasinaudoti. Juolab kad ir tarp studentų smegenovaizdos tyrimų temos labai populiarios. Taigi norisi tikėti, kad ir vykdomo projekto pasekmės bus ilgalaikės.