Ar žinote, kas sieja žymųjį prancūzų chirurgą Dominyką Žaną Larė (1766–1842), tuberkuliozės ir choleros bacilų atradėją Robertą Kochą (1843–1910) ir skiepijimo nuo raupų pradininką Edvardą Dženerį (1749–1823)? Ar žinote, kur gyveno garsūs profesoriai Andrius Sniadeckis, Augustas Bekiu ar Vilniaus universiteto rektorius Vaclovas Pelikanas? 

Ar girdėjote apie baisią recidyvuojančią viso organizmo ligą, kaltūnu (lot. plica polonica) vadinamą? Kokius keisčiausius daiktus gali praryti žmonės ir kaip atrodo šaukštas, ištrauktas iš žmogaus virškinamojo trakto? Kurio gydytojo chirurgo ir anatomo galva iki šiol eksponuojama Pavijos universiteto istorijos muziejuje?

Atsakymai į šiuos ir daugybę kitų klausimų slypi naujoje Vilniaus universiteto bibliotekos parodoje „Societas Medica Vilnensis: Scientia, Humanitas, Historia / Vilniaus medicinos draugija: mokslas, žmogiškumas, istorija“, kuri atidaryta gruodžio 5 d. Vilniaus universiteto bibliotekos P. Smuglevičiaus salėje. Paroda skirta šiemet švenčiamam Vilniaus medicinos draugijos 220-ies metų jubiliejui. Draugija, įkurta 1805 m. gruodžio 12 d., buvo pirmoji medicinos draugija Rytų Europoje. Ji tebetęsia savo veiklą iki mūsų dienų.

Parodos lankytojai turi galimybę susipažinti su Vilniaus universiteto bibliotekoje saugomais 1805 m.–XX a. pirmos pusės Vilniaus medicinos draugijos istoriniais dokumentais. Pirmoji parodos dalis skirta Draugijos įkūrimui: steigiamieji dokumentai, narių sąrašai, užimamos patalpos ir valdomas turtas, įvairios veiklos sritys. Ypatingo dėmesio verta į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą įtraukta Draugijos narių registracijos „Aukso knyga“, kurioje užregistruoti 1286 nariai nuo Vilniaus medicinos draugijos įkūrimo iki 1928 m.

Antroji parodos dalis atskleidžia Draugijos ryšius su kitų šalių mokslininkais ir tikrųjų narių mokslinį indėlį. Čia išvysite skiepų nuo raupų atradėjo Edvardo Dženerio, anatomo ir chirurgo Antonijaus Skarpos, tuberkuliozės ir choleros bacilų atradėjo Roberto Kocho, chirurgo Nikolajaus Pirogovo, chemiko Dmitrijaus Mendelejevo, Nobelio premijos fiziologijos ir medicinos srityje laureato Emilio Adolfo fon Bėringo, iškilaus pediatro Makso Kasovičiaus, urologijos pradininko Žano Giujono ir kitų garsių mokslininkų laiškus, užrašus bei mokslinius tyrimus. Susipažinsite ir su Vilniaus medicinos draugijos tikrųjų narių darbais ir pasiekimais, turėjusiais įtakos mūsų krašto bei miesto gyvenimui. 

Parodą iliustruoja Draugijos narių portretinės nuotraukos iš dviejų Vladislavo Zahorskio iniciatyva sudarytų medicinos narių fotografijų albumų „Album Cesareae Societatis Medicae Vilnensis“ ir XVI–XIX a. su medicina susiję spaudiniai.

Paroda veiks Vilniaus universiteto bibliotekos P. Smuglevičiaus salėje (Universiteto g. 3) iki 2026 balandžio 17 d. Kviečiame apsilankyti!