2026 m. balandžio 2 d., ketvirtadienį, 15 val. Vilniaus universiteto Filosofijos fakultete, 201 auditorijoje (Universiteto g. 9, Vilnius), vyks VU garbės daktaro prof. dr. Maurizio Ferrario vieša paskaita „Operacinis realizmas“. Moderatorė – prof. dr. Rita Šerpytytė. 

Operacinis realizmas – tai filosofinis požiūris, kurio išeities taškas yra ne pasaulio reprezentavimas ar pažintinė prieiga prie realybės, o techninė operacija, per kurią realybė pasireiškia praktikoje. Operacinis realizmas teigia, kad tai, kas realu, atsiskleidžia pirmiausia rezistentiškumu operacijoms, bandančioms [realybę] transformuoti.

Operacinis realizmas skiriasi nuo dviejų įtakingų šiuolaikinio realizmo formų – pozityviojo realizmo ir negatyviojo realizmo. Pozityvusis realizmas linkęs tiesiogiai patvirtinti nuo subjekto nepriklausomo pasaulio egzistavimą, teigdamas, kad realybė turi apibrėžtas struktūras, kurias gali pažinti mąstymas. Negatyvusis realizmas, priešingai, pabrėžia prieigos prie to, kas realu, ribas ir akcentuoja pasaulio neredukuojamumą į mūsų aprašymus ir reprezentacijas. Tačiau abi šios perspektyvos lieka susietos su epistemologine paradigma, kurioje pagrindine problema tampa mąstymo ir realybės santykis.

Tuo tarpu operacinis realizmas siūlo realizmo formą, pagrįstą operacija: realybė yra tai, kas priešinasi operacijoms, nes išsaugo istoriją ir trukmę. Rezistencija nėra tik kliūtis, bet ir ženklas, kad išlieka pėdsakai, sudarantys pasaulį. Šia prasme realybė pasirodo kaip tai, kas lieka.

Paskaita vyks anglų kalba. 

Maurizio Ferraris yra Turino universiteto (Italija) teorinės filosofijos ordinarinis profesorius ir VU garbės daktaras. Jis taip pat yra „Labont“ (Ontologijos laboratorijos) bei „Scienza Nuova“ tyrimų centro prezidentas. Jo tyrimai apima hermeneutiką, socialinę ontologiją, estetiką, metafiziką, technologijų antropologiją etc. Profesorius Maurizio Ferraris yra Harvardo, Oksfordo, Miuncheno, Paryžiaus universitetų vizituojantis profesorius, aktyvus viešas intelektualas, bendradarbiaujantis su „Corriere della sera“ „Neue Züricher Zeitung“ ir kt. žiniasklaidos priemonėmis.

Jo bendradarbiavimas su Vilniaus universitetu užsimezgė 2008 m. ir plėtojosi abipusiško abiejų universitetų inciatyvų kryptimis: dalyvavimu bendruose moksliniuose projektuose, konferencijose, diskusijose, paskaitų skaitymu bei publikacijų rengimu.

Per beveik pusę amžiaus trunkančią karjerą, jis atvėrė naujus tyrimų laukus šešiose srityse: hermeneutikoje, kurioje naujai išryškino konstruktyviąją funkciją („Storia dell’ermeneutica“, 1988); estetikoje, kurią permąstė ne vien kaip meno filosofiją, bet ir juslumo teoriją („Estetica razionale“, 1997); socialinėje ontologijoje, kurią pasiūlė suprasti kaip įsipareigojimų, santykių ir teisių kūrybą per dokumentus („Documentalità“, 2009); metafizikoje, sugrąžinusioje realizmo vertę anapus postmodernizmo („Manifesto del nuovo realismo“, 2012); antropologijoje, grindžiamoje žmogaus kaip iš esmės technologinės būtybės samprata („Documanità“, 2021); ir politinėje filosofijoje, siūlančioje skaitmeninės gerovės valstybės modelį („Webfare“, 2024; „Comunismo digitale“, 2025).

Filosofijos pasaulyje jį ypač išgarsino naujojo realizmo pasiūlymas. Ši realizmo samprata pristatoma VU dėstomuose šiuolaikinės italų filosofijos ir ontologijos kursuose, ji sulaukė ir mūsų universiteto doktorantų dėmesio rengiant disertacijas. 

Renginyje bus fotografuojama, filmuojama, gali būti tiesiogiai transliuojama internetu. Informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose. Po renginio šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar kitose medija priemonėse.