
|
Padalinys Kauno fakultetas |

|
Krypčių grupė Humanitariniai mokslai |

|
Studijų kryptis (šaka) Literatūrologija |

|
Kvalifikacinis laipsnis Humanitarinių mokslų magistras |

|
Trukmė 2 metai |

|
Studijų forma
Nuolatinė
|

|
Studijų programos kreditai
120
|

|
Metinė studijų kaina įstojus į valstybės nefinansuojamą vietą
4 606 EUR
|
Programa rengia kvalifikuotus literatūros ir kultūros specialistus – analitikus, tyrėjus ir kūrėjus, išmanančius lietuvių literatūrą, jos sąsajas su pasaulinės literatūros kontekstais, literatūros teorijas, tyrimo metodus ir meninės kūrybos specifiką; suvokiančius literatūros ir kūrybinės veiklos svarbą šiuolaikinėje visuomenėje; pasirengusius vykdyti savarankišką mokslinę ir kūrybinę veiklą.
Programos išskirtinumas – fundamentalių literatūros studijų ir praktinės kūrybinės veiklos dermė. Programa ugdo aukštos kvalifikacijos literatūrologus, išmanančius lietuvių ir pasaulio literatūros istoriją, raidos bruožus ir procesus, šiuolaikinių literatūros tyrimų problematiką ir metodologijas; gebančius atlikti vertimus, rašyti akademinius, grožinės literatūros, literatūros kritikos, publicistinius ir kitus tekstus, dalyvauti literatūros komunikacijos ir sklaidos procesuose.
Priėmimo sąlygos ir reikalavimai
Stoti į magistrantūros studijas gali asmenys, iki stojimo įgiję universitetinio bakalauro laipsnį arba asmenys, įgiję profesinio bakalauro (kolegijos) laipsnį ir baigę papildomąsias studijas Vilniaus universitete.
Stojant į pasirinktą magistrantūros studijų programą, visą susijusią informaciją galima rasti šioje Konkursinio balo sandaros lentelėje:
- pirmiausia, kurių studijų krypčių absolventai gali stoti į konkrečią magistrantūros programą;
- studijų dalykus, kuriuos stojantieji privalo būti išklausę. Jeigu kai kurie dalykai nėra išklausyti, tai galima padaryti sudarius laisvojo klausytojo sutartį su fakultetu, į kurio magistrantūros studijas pretenduojama;
- formulę, kaip bus skaičiuojamas konkursinis balas ir kokia jo sudėtis;
- pažymas, kurias būtina pristatyti stojant.
Studijų programos planas
Studijų programos tikslas – rengti aukštos kvalifikacijos literatūros ir kūrybinio rašymo specialistus, kurie išmanytų lietuvių literatūros raidos specifiką, nagrinėdami kūrinius gebėtų taikyti įvairias humanitarinių mokslų metodikas, laisvai disponuotų pasaulinės literatūros duomenimis ir teorija, intelektinėmis kultūrinėmis meninių patirčių paradigmomis, išmanytų literatūros sklaidos reiškinius, gebėtų kurti akademinius, kritikos, publicistikos ir kt. tekstus, būtų pasirengę vykdyti savarankišką mokslinę veiklą.
Dalykai |
Kreditai |
1 rudens semestras |
Privalomieji dalykai |
25.0 |
Epochos pasaulėvaizdis literatūroje |
5.0 |
Kūrybinio rašymo dirbtuvės: naratyvai ir poetika I/III d. |
10.0 |
Meninės kūrybos fenomenologija ir hermeneutika |
5.0 |
Retorikos tradicija Lietuvos literatūroje |
5.0 |
Pasirenkamieji dalykai |
5.0 |
Literatūros stilistika |
5.0 |
Lotyniškoji Lietuvos literatūra |
5.0 |
Metaforos teorija |
5.0 |
Scenarijų kūrimo teorija ir praktika |
5.0 |
2 pavasario semestras |
Privalomieji dalykai |
25.0 |
Kūrybinio rašymo dirbtuvės: vertimai II/III d. |
10.0 |
Lietuvių literatūros kontekstai: komparatyvistika |
10.0 |
XX amžiaus lietuvių literatūros kritika |
5.0 |
Pasirenkamieji dalykai |
5.0 |
Lietuvių kalbos kodifikacija ir redagavimo praktikumas |
5.0 |
Lietuvių literatūros ekranizacijos |
5.0 |
Literatūra ir žiniasklaida tarpukario Lietuvoje |
5.0 |
Meno komunikacija |
5.0 |
Moterų literatūra tarpukario Lietuvoje |
5.0 |
XX a. II pusės modernioji lietuvių proza |
5.0 |
3 rudens semestras |
Privalomieji dalykai |
25.0 |
Kūrybinio rašymo dirbtuvės: literatūros komunikacija ir kritika III/III d. |
5.0 |
Lietuvių literatūra naujosiose medijose |
10.0 |
Literatūrologinių tyrimų metodologijos |
5.0 |
Skaitymo sampratos literatūroje |
5.0 |
Pasirenkamieji dalykai |
5.0 |
Literatūros multimodalumas |
5.0 |
Meno politika |
5.0 |
Naujausiosios lietuvių literatūros tendencijos |
5.0 |
Prekės ženklo valdymas |
5.0 |
Scenarijų kūrimo teorija ir praktika |
5.0 |
4 pavasario semestras |
Privalomieji dalykai |
30.0 |
Magistro baigiamasis darbas (kryptis: literatūrologija) |
30.0 |
Numatomi studijų rezultatai
Absolventas išmano šiuolaikines literatūros teorijas bei tyrimų metodus, geba savarankiškai apibrėžti, pagrįstai pasirinkti metodą kiekvienam tyrimui ir nuosekliai jį taikyti; geba reflektuoti literatūrinio diskurso žanrų įvairovę ir jų sąsajas su kitomis meninių patirčių paradigmomis, nagrinėti literatūrinės raiškos formų kalbinę ir estetinę specifiką; išmano ir taiko praktinėje veikloje literatūros diskurso kūrimo ir sklaidos principus; geba nagrinėti, interpretuoti ir vertinti lietuvių literatūros raidą, reiškinius ir procesus Europos ir pasaulio literatūros ir kultūros kontekste; geba kurti mokslinius, kritinius, grožinės ir negrožinės literatūros tekstus pagal komunikacinės situacijos specifiką ir konvencijas.
Tolimesnių studijų galimybės
Programos absolventas gali tęsti studijas literatūrologijos doktorantūroje.


Kodėl ši programa?
-
Programa integruoja fundamentalias literatūros studijas (lietuvių literatūros raida, reiškiniai ir procesai Europos ir pasaulio literatūros, kultūros ir tarpkultūrinės komunikacijos kontekste) ir praktinę kūrybinę veiklą;
-
rašymo dirbtuvėse ugdomi kūrybinio rašymo įgūdžiai ir kompetencijos: studentai susipažįsta su literatūrinio vertimo, grožinės literatūros, literatūros kritikos ir literatūros komunikacijos tekstų rašymo įvairiose medijose praktikomis bei patys jas išbando, atlikdami kūrybines užduotis;
-
teorinėmis žiniomis su studentais dalijasi kvalifikuoti literatūrologai – literatūros istorijos, teorijos ir tyrimų metodologijos specialistai, kūrybinio rašymo dirbtuves moderuoja žinomi rašytojai, vertėjai, literatūros komunikacijos atstovai, literatūros kritikai.
|
Karjera
-
Programos absolventas gali dirbti:
-
mokslinį ir pedagoginį darbą aukštosiose mokyklose, kitose švietimo ir mokslo įstaigose;
-
literatūrologu, literatūros kritiku, vertėju;
-
redaktoriumi įvairių žiniasklaidos priemonių (TVR, laikraščių, žurnalų ir kt.) redakcijose, knygų ir kitų spaudinių leidyklose;
-
turinio kūrėju ir kūrybininku žiniasklaidos (taip pat ir ektroninės) redakcijose, reklamos, projektų valdymo agentūrose, valstybinių įstaigų ir privačių kompanijų viešųjų ryšių ir rinkodaros skyriuose;
-
archyvuose, muziejuose, bibliotekose ir kitose kultūros įstaigose;
-
kūrybinės komunikacijos srityje (rašytojai, publicistai, užsakomųjų tekstų kūrėjai).
|
„Programoje literatūrologijos mokslo paslaptis atskleidžia literatūros srities profesionalai, kurių tekstai publikuojami viešojoje erdvėje, kūryba sulaukia populiarumo visuomenėje. Studentai sužinos, kaip parengti ne tik mokslinį, bet ir kūrybišką tekstą, kuris tiktų spaudai, meno ir kultūros leidiniams. O gal net pradės rašyti savo svajonių knygą...“
Poetė, kūrybininkė, lektorė Lina Buividavičiūtė
|
„Literatūros vertimas – tai verčiamo autoriaus kūrybos ir jos kultūrinio konteksto pažinimas, užsienio ir gimtosios kalbų registrų, įvairių stilistikos priemonių išmanymas, gebėjimas pasitelkti kūrybiškumą, vaizduotę, intuiciją, tačiau visų svarbiausia – tai jaudinantis susitikimas su paslaptinga, kūrinio gelmėje glūdinčia jo dvasia, Neišverčiamybe, tuo, kas slypi anapus teksto, tarp eilučių. Šioji sunkiai sučiuopiama literatūros kūrinio gyvastis nesileidžia mechaniškai atgaminama, ją galima tik atkurti vertimo, šiuo požiūriu prilygstančio kūrybai, aktu. Ir jei vertėjui pavyksta, ta neišverčiama gyvastis išlieka ir vertime.“
dr. Ugnius Keturakis, vertimo dėstytojas, Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos narys, išvertęs 15 grožinės literatūros knygų.
|
„Rašymas man – tai labiausiai intriguojantys susitikimai su savimi. Tekstus skiriu kitiems, bet esu pirma jų skaitytoja. Ir, keistas jausmas, būna, kad save nustebinu radusi juose tai, ko nesitikėjau. Tai geriausios akimirkos!“
Audronė Meškauskaitė, VU KnF alumnė, Maironio lietuvių literatūros muziejaus darbuotoja, vaikų literatūros rašytoja.
|
„Literatūra yra kelionė per kūrybos vandenyną, į kurią leidžiasi rašytojas ir skaitytojas. Rašytojas, pradėdamas kelionę, žino kryptį, sroves, prognozuoja vėjo stiprumą, greitį, bet dažnu atveju, net ir būdamas kapitonu, yra nežinomybėje - kokią įlanką ar užutekį pasieks, kur vienu ar kitu atveju reikės pasukti laivą, išmesti inkarą. Skaitytojas yra keleivis, kuris pradeda kelionę turėdamas lūkesčių, tikėdamasis patirti pasitenkinimą. Jis stebi, fiksuoja, jaučia ir išgyvena. Abiem atvejais abu yra literatūros fenomeno kolumbai - naujų pasaulių atradėjai. Atrasti save abiejuose amplua tapatu atrasti savo paties fenomeną.“
Aistė Vilimė, VU KnF alumnė, vaikų literatūros rašytoja.
|