VU studentai, grįžę iš CERN LHCb savaitės renginių: patirtis įkvepianti

Vasario 23–27 d. Vilniaus universiteto (VU) Fizikos fakulteto studentai Margarita Biveinytė, Neilas Beniušis, Meda Paulavičiūtė, Eliza Holvoet, Dominykas Stonkus ir Mikas Iršėnas dalyvavo 119-ojoje LHCb savaitėje Europos branduolinių tyrimų organizacijoje (CERN) – viename svarbiausių LHCb (angl. Large Hadron Collider beauty) eksperimento bendruomenės susitikimų. „LHCb Vilnius“ grupės, kuriai vadovauja dr. Mindaugas Šarpis, stažuotojai pasakojo, kad šis vizitas buvo kupinas intensyvių diskusijų, naujų įžvalgų ir įkvepiančių susitikimų su kolegomis iš viso pasaulio.

Pažintis su dalelių fizikos eksperimentais

Pasak VU studentų, vienas ryškiausių vizito akcentų buvo apsilankymas ATLAS eksperimento vidinio sekiklio integracijos (angl. The ATLAS Inner TracKer, ITk) laboratorijose. „ITk yra naujos kartos, visiškai silicio sekimo detektorius, kuris pakeis dabartinį ATLAS vidinį detektorių, ruošiantis didelio šviesumo Didžiojo hadronų priešpriešinių srautų greitintuvo (angl. High-Luminosity Large Hadron Collider, HL-LHC) atnaujinimui. Naujoji sistema, suprojektuota atlaikyti žymiai didesnį apšvitos kiekį ir dalelių tankį, derina pikselinių ir juostelinių detektorių technologijas, kad užtikrintų tikslų dalelių trajektorijų nustatymą aplink susidūrimo tašką“, – paaiškino VU magistrantė M. Biveinytė.

Pasak CERN kolegų, integravimo darbai šiuo metu vyksta CERN SR1 švarioje patalpoje, kur tarptautinės komandos montuoja bendrą mechanizmą, ruošia infrastruktūrą ir prieš galutinį surinkimą testuoja pirmuosius detektoriaus komponentus. „Šis pasaulinio lygio projektas, kuriame dalyvauja bendradarbiai iš daugiau nei 20 šalių, parodo tiek technologinį sudėtingumą, tiek stiprų tarptautinį bendradarbiavimą, kuris yra būsimų ATLAS atnaujinimų pagrindas“, – sakė M. Biveinytė.

Studentai džiaugėsi galimybe susipažinti su istoriniu DELPHI eksperimentu – vienu iš keturių Didžiojo elektronų ir pozitronų greitintuvo (angl. Large Electron–Positron Collider) detektorių, veikusiu 1989–2000 m. „Ši patirtis leido pažvelgti į dalelių fizikos eksperimentų raidą platesniame kontekste ir įvertinti, kaip sparčiai per kelis dešimtmečius evoliucionavo detektorių technologijos bei duomenų analizės metodai. DELPHI istorija subtiliai primena mokslo tęstinumą: šiandieniniai proveržiai remiasi daugelio ankstesnių kartų darbais“, – pabrėžė VU magistrantė.

Margarita Biveinytė. Asmeninio archyvo nuotr.

Studentai vykdo CERN mokslinius tyrimus

VU Fizikos fakulteto studentai įsitraukia į dalelių fizikos tyrimus dar bakalauro studijų metu. Visi „LHCb Vilnius“ grupės stažuotojai prisideda prie CERN mokslinių tyrimų nebūtinai išvykdami iš Vilniaus. Jiems sudaromos sąlygos vykdyti tyrimus universitete. Galimybės išvykti į Ženevą ir iš labai arti susipažinti su CERN mokslo bendruomene dar labiau stiprina jų motyvaciją.

N. Beniušis, vykdantis Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą projektą „Sunkiųjų barionų skilimo kanalų atskyrimas taikant šiuolaikinius mašininio mokymosi algoritmus simuliuotiems LHCb duomenims“, pasakoja, kad į CERN tyrimus įsitraukė dar antrame kurse.

„Nors CERN lankausi jau ne pirmą kartą, šis vizitas man ypatingas, nes čia atvykau ilgesniam laikui – trims savaitėms. Per šį laikotarpį turėjau puikią galimybę iš arti susipažinti su kasdiene CERN dirbančio mokslininko rutina. Kadangi ankstesni vizitai būdavo trumpi ir intensyvūs, neturėjau galimybės susidaryti aiškaus vaizdo apie kasdienį darbą. Ši stažuotė leido pasijusti nebe svečiu, o kaip komandos nariu, kad ir laikinu. Visada smagu čia sugrįžti ir po truputį plėsti pažinčių ratą“, – pasakojo jis.

„Nors bendravimas su CERN mokslininkais tapo kasdienis, mane vis dar stebina galimybė prie kavos puodelio paprastai ir neformaliai bendrauti su geriausiais pasaulyje savo srities specialistais. Tai ypač padeda vystant projektą, kai gali užsukti į kolegos kabinetą, drąsiai paprašyti patarimo ar greitai gauti atsakymą į rūpimą klausimą. Stažuotės užsienyje yra ypač vertingos ne tik dėl įgytos patirties, bet ir dėl užmezgamų ryšių, kurie išlieka ir grįžus į Vilnių. Tokios patirtys ilgainiui tampa tvirtu profesiniu ir akademiniu pagrindu“, – pridūrė N. Beniušis.

ATLAS eksperimento švaros patalpoje. Asmeninio archyvo nuotr.

Intensyvi LHCb kolaboracijos savaitė

Vizite dalyvavę VU atstovai pabrėžė, kad LHCb eksperimento savaitė buvo kupina mokslinių pristatymų, darbo grupių susitikimų ir neformalių diskusijų. Pasak jų, tokie renginiai suteikia unikalią galimybę ne tik pristatyti savo darbus, bet ir išgirsti naujausias kryptis, kuriomis juda bendradarbiavimas. 

„Ypač vertinga buvo galimybė gyvai bendrauti su kolegomis – būtent tokiose diskusijose dažnai gimsta naujos idėjos ir būsimi projektai. Man asmeniškai ši kelionė turėjo ypatingą reikšmę – į CERN sugrįžau jau penktą kartą. Per kelerius metus ši vieta iš įspūdingo, tolimo mokslo centro tapo pažįstama ir sava erdve, kurioje kiekvienas vizitas atneša naujų profesinių ir asmeninių patirčių. Šio vizito metu daug dėmesio skyriau naujų projektų ir tolimesnio bendradarbiavimo su CERN planavimui. Tačiau CERN man nėra vien pažangiausi eksperimentai – tai visų pirma žmonės. Buvo malonu vėl susitikti su buvusiais kolegomis, vadovais ir kitais studentais, su kuriais sieja bendros patirtys ir profesiniai ryšiai“, – pasakojo studentė M. Biveinytė. Anksčiau ji yra minėjusi, kad CERN tapo svarbia jos studijų kelio dalimi, nuosekliai formuojančia akademinius interesus ir motyvaciją.

Pasak jos, kiekvienas vizitas į CERN – vis kitoks. „Sugrįžimas dar kartą leido ne tik drąsiau jaustis tarptautinėje bendruomenėje, bet ir aiškiau matyti savo tolimesnę kryptį detektorių fizikoje. Tokios patirtys dar kartą patvirtina, kokia svarbi yra ankstyva studentų įtrauktis į tarptautinius mokslinius projektus“, – CERN reikšmę profesiniam augimui pabrėžė magistrantė.

Studentai grįžta iš CERN su naujomis idėjomis, sustiprėjusia motyvacija ir dar didesniu noru prisidėti prie LHCb eksperimento veiklų. Tikimasi, kad ateityje vis daugiau VU studentų turės galimybę patirti CERN mokslinę aplinką iš arti.

LHCb eksperimento savaitė CERN vyksta keturis kartus per metus. Į šį renginį paprastai susirenka apie 300 CERN kolegų. Rugsėjo 14–18 d. išvažiuojamoji LHCb savaitė pirmą kartą vyks Vilniuje. Į šį renginį planuoja atvykti apie 600 fizikų iš viso pasaulio.