
|
Padalinys Filosofijos fakultetas |

|
Krypčių grupė Socialiniai mokslai |

|
Studijų kryptis (šaka) Psichologija |

|
Kvalifikacinis laipsnis Socialinių mokslų magistras |

|
Trukmė 2 metai |

|
Studijų forma
Nuolatinės dieninės
|

|
Studijų programos kreditai
120
|

|
Metinė studijų kaina (2022 metai)
4916 EUR
|
Sužinokite apie šią studijų programą daugiau!
Priėmimo sąlygos ir reikalavimai
Stoti į magistrantūros studijas gali asmenys, iki stojimo įgiję universitetinį bakalauro laipsnį.
Stojant į pasirinktą magistrantūros studijų programą, visą susijusią informaciją galima rasti šioje Konkursinio balo sandaros lentelėje:
- pirmiausia, kurių studijų krypčių absolventai gali stoti į konkrečią magistrantūros programą;
- studijų dalykus, kuriuos stojantieji privalo būti išklausę. Jeigu kai kurie dalykai nėra išklausyti, tai galima padaryti sudarius laisvojo klausytojo sutartį su fakultetu, į kurio magistrantūros studijas pretenduojama;
- formulę, kaip bus skaičiuojamas konkursinis balas ir kokia jo sudėtis;
- pažymas, kurias būtina pristatyti stojant.
Studijų programos planas
Studijų programos tikslas – parengti aukštos kvalifikacijos psichologą, besivadovaujantį profesinės etikos principais, giliomis bendrosios psichologijos, edukacinės psichologijos, vaiko raidos žiniomis ir teikiantį įrodymais bei empirika grįstas psichologinio įvertinimo, intervencijų, prevencijos ir psichikos sveikatą stiprinančias paslaugas vaikui / jaunuoliui, jo šeimai, ugdymą ir vaiko gerovę užtikrinančioms institucijoms ir bendruomenei. Edukacinės ir vaiko psichologijos studijų programa suteiktų ją baigusiems kompetencijų teikti psichologines paslaugas vaikams (nuo kūdikystės) ir jaunuoliams (iki 21 metų, kai jie turi specialių ugdymo poreikių), jų šeimų nariams, mokytojams, kitiems bendruomenės nariams. Tokios paslaugos apimtų ne vien pagalbą ugdymo procese, bet ir vaiko gerovės užtikrinimą įvairioje socialinėje bei kultūrinėje aplinkoje.
Edukacinės ir vaiko psichologijos programa grindžiama mokslininko – praktiko modeliu, orientuotu į individą, grupę ir sistemą, todėl programoje derinami teoriniai dalykai, mokslinis darbas ir profesinė praktika.
Edukacinės ir vaiko psichologijos studijos prasideda nuo bazinių dalykų, kuriuose gilinamos psichologijos krypties bakalauro studijų metu įgytos žinios ir formuojami įgūdžiai (Šiuolaikinės edukacinės psichologijos paradigmos, Šiuolaikiniai statistiniai metodai ir tyrimo planavimas) ir suteikiamas supratimas apie edukacinio psichologo kaip švietimo pagalbos specialisto darbo lauką bei funkcijas (Vaikų raidos psichologija ir psichopatologija, Mokymasis ir mokymas). Šiuolaikinės edukacinės psichologijos paradigmos – teorinis dalykas, kuriuo siekiama apžvelgti edukacinės psichologijos mokslo ir praktikos lauką, padedantį studentams suvokti visą studijų programos struktūrą. Šiuolaikinių statistinių metodų ir tyrimo planavimo dalyko metu įgytos kompetencijos toliau studijų procese reikalingos planuojant ir rašant magistro darbą, atliekant profesinės praktikos užduotis. Vaikų raidos psichologijos ir psichopatologijos dalyke, studentams ne tik suteikiamas supratimas apie įvairios raidos besimokančiųjų grupes (pvz., turinčius intelekto sutrikimų, regos, klausos, mokymosi, elgesio ir emocijų sutrikimų, pasižyminčius rizikingu elgesiu ir kt.), bet ir ugdomos kompetencijos atpažinti, diagnozuoti šias grupes bei parengti intervencijos planą teikiant pagalbą vaikams (jaunuoliams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių iki 21 metų), jų šeimomis ir bendruomenėmis. Mokymosi ir mokymo dalyke studentai gilintų žinias apie teorijas, aiškinančias mokymo(si) ir kognityvinius procesus, elgesio, socialinių, kognityvinių, emocinių, motyvacijos veiksnių poveikį vaiko mokymuisi ir ugdytų(si) įgūdžius efektyviam mokymo(si) proceso pritaikymui skirtingos raidos vaikams.
Edukacinės ir vaiko psichologijos programoje didelis dėmesys bus skiriamas profesinei praktikai. Profesinė praktika yra sudėtinė programos dalis, kurios metu magistrantai toliau formuos ir ugdys savo kompetencijas. Studentai profesinę praktiką atliks dviejose vietose – Pedagoginėje psichologinėje tarnyboje ir mokykloje, ikimokyklinio ugdymo ar kitoje įstaigoje, kur teikiamos ugdymo ir pagalbos vaikams paslaugos.
Dalykai |
Kreditai |
1 rudens semestras |
Privalomieji dalykai |
25.0 |
Ypatingi mokiniai |
10.0 |
Šiuolaikinės edukacinės psichologijos paradigmos |
5.0 |
Vaikų psichologinis konsultavimas |
5.0 |
Vaikų raidos psichologija ir psichopatologija |
5.0 |
Pasirenkamieji dalykai |
5.0 |
Karjeros raida ir konsultavimas |
5.0 |
Pozityvioji psichologija: teorija ir praktika |
5.0 |
Priklausomybių psichologija |
5.0 |
Sveikatos stiprinimas ir prevencija |
5.0 |
Žmogaus neuropsichologija |
5.0 |
2 pavasario semestras |
Privalomieji dalykai |
30.0 |
Konsultavimas ugdymo įstaigose |
5.0 |
Mokslo tiriamasis darbas |
10.0 |
Šiuolaikiniai statistiniai metodai ir tyrimo planavimas |
5.0 |
Vaiko psichologinis įvertinimas I/III d. |
5.0 |
Vaiko psichologinis įvertinimas II/III d. |
5.0 |
3 rudens semestras |
Privalomieji dalykai |
25.0 |
Magistrinio darbo projektas |
5.0 |
Mokymas ir mokymasis |
5.0 |
Profesinė praktika I/II d. |
10.0 |
Vaiko psichologinis įvertinimas III/III d. |
5.0 |
Pasirenkamieji dalykai |
5.0 |
Karjeros raida ir konsultavimas |
5.0 |
Pozityvioji psichologija: teorija ir praktika |
5.0 |
Priklausomybių psichologija |
5.0 |
Sveikatos stiprinimas ir prevencija |
5.0 |
Šeimos psichologinis konsultavimas |
5.0 |
4 pavasario semestras |
Privalomieji dalykai |
30.0 |
Magistro baigiamasis darbas (kryptis: psichologija) |
15.0 |
Profesinė praktika II/II d. |
10.0 |
Psichologinės intervencijos programos vaikams ir paaugliams |
5.0 |
Numatomi studijų rezultatai (studijų programos siekiniai)
Numatomi šie pagrindiniai studijų programos rezultatai:
- žinos ir supras skirtingos raidos vaikų ir jaunuolių grupių (apimant ir specialių poreikių turinčius vaikus) kognityvinius, psichosocialinius raidos procesus ir jų poveikį mokymuisi, elgesiui ir psichikos sveikatai;
- gebės vadovautis visybišku (ekologiniu) požiūriu identifikuojant, vertinant, sprendžiant vaiko problemą mokymosi ir kituose vaiko aplinkos kontekstuose;
- vadovausis problemos analizės samprata individo, grupės ir organizacijos psichologiniame ir psichoedukaciniame įvertinime ir supras šio požiūrio privalumus analizuojant individualius atvejus;
- gebės savarankiškai suformuluoti tyrimo problemą, argumentuotai pasirinkti tyrimo metodus, atsižvelgiant į psichologinių tyrimų etiką ir savo kompetenciją;
- gebės savarankiškai ar komandoje vykdyti tyrimą: rinkti duomenis, analizuoti, interpretuoti ir pristatyti gautus rezultatus;
- teiks konsultacijas ir rekomendacijas vaikui ir jo šeimai, mokytojams, kitiems švietimo (pagalbos) ir sveikatos priežiūros bei visuomenės sveikatos specialistams;
- gebės kurti ir efektyviai palaikyti profesiniais standartais grįstus santykius su vaikais ir jų tėvais (globėjais), bendradarbiauti su įvairių sričių specialistais ir bendruomenės nariais sprendžiant vaiko problemas;
- gebės aiškiai komunikuoti profesinę informaciją skirtingoms klientų grupėms jų poreikius ir lūkesčius atitinkančiu būdu: vaikams, tėvams (globėjams), mokytojams, švietimo pagalbos ir kitiems specialistams, bendruomenei.
Tolimesnių studijų galimybės
Baigus šią studijų programą galima pretenduoti stoti į atitinkamos srities doktorantūros studijas.
Kodėl ši programa?
- Programa atitinka EFPA (Europos psichologų asociacijų federacijos) Europos psichologų švietimo ir mokymo standartuose EuroPsy nurodytus reikalavimus.
|
Karjera
-
Edukacinės ir vaiko psichologijos absolventai galės dirbti: visose valstybinėse, privačiose ugdymo, neformaliojo švietimo bei švietimo pagalbos įstaigose; valstybinėse ir NVO institucijose, užtikrinančiose vaiko gerovę; aukštojo mokslo institucijose dėstytojais bei mokslininkais; orientavimo karjerai agentūrose ir centruose; psichinės sveikatos ir kitose institucijose, kur reikalingas vaikų / jaunuolių psichologinis konsultavimas ir įvertinimas.
-
Edukacinės ir vaiko psichologijos absolventai taip pat galės užsiimti privačia praktika; siekti karjeros kitose profesinės veiklos srityse, kur naudotinos jo psichologijos žinios ir specialieji gebėjimai.
|
„Edukacinės psichologijos magistrantūrą (tuo metu ji taip vadinosi) baigiau 2012 metais. Šiuo metu dirbu Tarptautinėje Amerikos mokykloje Vilniuje psichologe ir užsiimu privačia praktika su vaikais, paaugliais ir šeimomis. Magistro studijos išmokė būti lanksčiai dirbant skirtingose mokyklose bei bendraujant su daug šeimų ir vaikų. Jos taip pat davė drąsos nebijoti plataus edukacinio psichologo darbo spektro: konsultavimo, vertinimo, pamokų ir seminarų vedimo, apklausų, metodinės medžiagos rengimo, meditavimo prieš didelę auditoriją ir plastelininių medžių lipdymo kartu su mokytojais. Jaučiuosi, kad mano darbe labai daug gyvybės ir judesio!"
Uldė Sirtautė
„Esu Edukacinės ir vaiko psichologijos magistrantūros programos absolventė. Po studijų įsteigiau VšĮ „Vaiko psichologinės pagalbos centras“, kuriame vaikų raidos specialistai teikia kompleksinę pagalbą vaikams, kurie patiria sunkumų mokydamiesi, susiduria su sudėtingomis gyvenimiškomis situacijomis, kuriuos ilgą laiką kankina nerimas, įvairios baimės, liūdesys.
Magistratūros metu įgijau žinių apie vaiko raidą ir psichopotalogija, apie šeimos struktūrą ir jos dinamiką, apie psichologinį įvertinimą, apie raidos specialistų bendradarbiavimą. Studijos suteikė ne tik žinių, bet ir žinojimą, kad tai ko aš išmokau yra reikalinga. Ir tai tiesa!"
Violeta Pilipuitienė
„Edukacinės ir vaiko psichologijos magistro studijose praplėčiau savo žinias apie vaikų raidą, emocijas ir elgesio ypatumus, vaikų mokymosi ypatybes ir kt. Čia ugdžiau savo įgūdžius atpažinti ne tik vaiko sunkumus, bet ir galias, jautriai atliepti poreikius. Žinių visada norisi vis daugiau, tačiau yra daug lengviau tobulintis ir gilinti savo žinias, kai turi tvirtą pamatą, nuo kurio gali atsispirti. Vienareikšmiškai svarbiausia, ką gavau šiose studijose – tai patikimo vaikų ir paauglių psichologinio įvertinimo įrankius, t.y. įgūdžius kokybiškai naudoti Lietuvoje standartizuotus ir adaptuotus psichologinio vertinimo instrumentus, o šie įgūdžiai labai vertingi tiek ieškantis darbo, tiek jau dirbant. Ne ką mažiau svarbūs - įgauti psichologinio konsultavimo pagrindai, kuriuos turėjau galimybę stiprinti profesinės praktikos metu. Taip pat ir įgūdžiai pažvelgti plačiau ir matyti bendruomenei aktualias psichologines temas, t.y. vykdyti tyrimus, analizuoti gautus rezultatus ir atsižvelgiant į juos rengti rekomendacijas, šviečiamąsias veiklas, prevencines ar intervencines priemones arba parinkti ir pritaikyti jau sudarytas programas. Tai tik dalis įgūdžių, kurie ryškiausiai atsispindi galvojant apie studijų naudą. Kiek ir ko pasiimsime iš mokymosi universitete – didžiąja dalimi priklauso tik nuo mūsų pačių. Nereikėtų pamiršti, kad čia taip pat nuolat mokiausi ir stiprinau savo įgūdžius planuoti laiką, prioretizuoti darbus, suklydus – nepasiduoti, o ieškoti sprendimų."
Gintarė Šabūnienė, Vilniaus pedagoginės psichologinės tarnybos psichologė