Edukacinė ir vaiko psichologija

Priėmimo sąlygos ir reikalavimai

Stoti į magistrantūros studijas gali asmenys, iki stojimo įgiję universitetinį bakalauro laipsnį.

Stojant į pasirinktą magistrantūros studijų programą, visą susijusią informaciją galima rasti šioje Konkursinio balo sandaros lentelėje:

- pirmiausia, kurių studijų krypčių absolventai gali stoti į konkrečią magistrantūros programą;

- studijų dalykus, kuriuos stojantieji privalo būti išklausę. Jeigu kai kurie dalykai nėra išklausyti, tai galima padaryti sudarius laisvojo klausytojo sutartį su fakultetu, į kurio magistrantūros studijas pretenduojama;

- formulę, kaip bus skaičiuojamas konkursinis balas ir kokia jo sudėtis;

- pažymas, kurias būtina pristatyti stojant.

Studijų programos planas

Studijų programos tikslas – parengti aukštos kvalifikacijos psichologą, besivadovaujantį profesinės etikos principais, giliomis bendrosios psichologijos, edukacinės psichologijos, vaiko raidos žiniomis ir teikiantį įrodymais bei empirika grįstas psichologinio įvertinimo, intervencijų, prevencijos ir psichikos sveikatą stiprinančias paslaugas vaikui / jaunuoliui, jo šeimai, ugdymą ir vaiko gerovę užtikrinančioms institucijoms ir bendruomenei. Edukacinės ir vaiko psichologijos studijų programa suteiktų ją baigusiems kompetencijų teikti psichologines paslaugas vaikams (nuo kūdikystės) ir jaunuoliams (iki 21 metų, kai jie turi specialių ugdymo poreikių), jų šeimų nariams, mokytojams, kitiems bendruomenės nariams. Tokios paslaugos apimtų ne vien pagalbą ugdymo procese, bet ir vaiko gerovės užtikrinimą įvairioje socialinėje bei kultūrinėje aplinkoje.

Edukacinės ir vaiko psichologijos programa grindžiama mokslininko – praktiko modeliu, orientuotu į individą, grupę ir sistemą, todėl programoje derinami teoriniai dalykai, mokslinis darbas ir profesinė praktika.

Edukacinės ir vaiko psichologijos studijos prasideda nuo bazinių dalykų, kuriuose gilinamos psichologijos krypties bakalauro studijų metu įgytos žinios ir formuojami įgūdžiai (Šiuolaikinės edukacinės psichologijos paradigmos, Šiuolaikiniai statistiniai metodai ir tyrimo planavimas) ir suteikiamas supratimas apie edukacinio psichologo kaip švietimo pagalbos specialisto darbo lauką bei funkcijas (Vaikų raidos psichologija ir psichopatologija, Mokymasis ir mokymas). Šiuolaikinės edukacinės psichologijos paradigmos – teorinis dalykas, kuriuo siekiama apžvelgti edukacinės psichologijos mokslo ir praktikos lauką, padedantį studentams suvokti visą studijų programos struktūrą. Šiuolaikinių statistinių metodų ir tyrimo planavimo dalyko metu įgytos kompetencijos toliau studijų procese reikalingos planuojant ir rašant magistro darbą, atliekant profesinės praktikos užduotis. Vaikų raidos psichologijos ir psichopatologijos dalyke, studentams ne tik suteikiamas supratimas apie įvairios raidos besimokančiųjų grupes (pvz., turinčius intelekto sutrikimų, regos, klausos, mokymosi, elgesio ir emocijų sutrikimų, pasižyminčius rizikingu elgesiu ir kt.), bet ir ugdomos kompetencijos atpažinti, diagnozuoti šias grupes bei parengti intervencijos planą teikiant pagalbą vaikams (jaunuoliams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių iki 21 metų), jų šeimomis ir bendruomenėmis. Mokymosi ir mokymo dalyke studentai gilintų žinias apie teorijas, aiškinančias mokymo(si) ir kognityvinius procesus, elgesio, socialinių, kognityvinių, emocinių, motyvacijos veiksnių poveikį vaiko mokymuisi ir ugdytų(si) įgūdžius efektyviam mokymo(si) proceso pritaikymui skirtingos raidos vaikams.

Edukacinės ir vaiko psichologijos programoje didelis dėmesys bus skiriamas profesinei praktikai. Profesinė praktika yra sudėtinė programos dalis, kurios metu magistrantai toliau formuos ir ugdys savo kompetencijas. Studentai profesinę praktiką atliks dviejose vietose – Pedagoginėje psichologinėje tarnyboje ir mokykloje, ikimokyklinio ugdymo ar kitoje įstaigoje, kur teikiamos ugdymo ir pagalbos vaikams paslaugos.

Numatomi studijų rezultatai (studijų programos siekiniai)

Numatomi šie pagrindiniai studijų programos rezultatai:

• žinos ir supras skirtingos raidos vaikų ir jaunuolių grupių (apimant ir specialių poreikių turinčius vaikus) kognityvinius, psichosocialinius raidos procesus ir jų poveikį mokymuisi, elgesiui ir psichikos sveikatai;
• gebės vadovautis visybišku (ekologiniu) požiūriu identifikuojant, vertinant, sprendžiant vaiko problemą mokymosi ir kituose vaiko aplinkos kontekstuose;
• vadovausis problemos analizės samprata individo, grupės ir organizacijos psichologiniame ir psichoedukaciniame įvertinime ir supras šio požiūrio privalumus analizuojant individualius atvejus;
• gebės savarankiškai suformuluoti tyrimo problemą, argumentuotai pasirinkti tyrimo metodus, atsižvelgiant į psichologinių tyrimų etiką ir savo kompetenciją;
• gebės savarankiškai ar komandoje vykdyti tyrimą: rinkti duomenis, analizuoti, interpretuoti ir pristatyti gautus rezultatus;
• teiks konsultacijas ir rekomendacijas vaikui ir jo šeimai, mokytojams, kitiems švietimo (pagalbos) ir sveikatos priežiūros bei visuomenės sveikatos specialistams;
• gebės kurti ir efektyviai palaikyti profesiniais standartais grįstus santykius su vaikais ir jų tėvais (globėjais), bendradarbiauti su įvairių sričių specialistais ir bendruomenės nariais sprendžiant vaiko problemas;
• gebės aiškiai komunikuoti profesinę informaciją skirtingoms klientų grupėms jų poreikius ir lūkesčius atitinkančiu būdu: vaikams, tėvams (globėjams), mokytojams, švietimo pagalbos ir kitiems specialistams, bendruomenei.

Tolimesnių studijų galimybės

Baigus šią studijų programą galima pretenduoti stoti į atitinkamos srities doktorantūros studijas.