Lygtinis paleidimas iš kalėjimo: ne malonė, o svarbus integracijos procesas

Sklandi lygtinio paleidimo procedūra valstybėje nėra vien techninis bausmių vykdymo klausimas. Ji atskleidžia, kiek valstybė pasitiki žmogaus gebėjimu keistis, kaip supranta bausmės prasmę ir kokią vietą resocializacijai skiria bausmių vykdymo sistema. Lygtiniu paleidimu nuteistiesiems suteikiama galimybė grįžti į visuomenę anksčiau, nei baigiasi bausmės terminas, kartu užtikrinant jiems nuoseklią integraciją, grįstą priežiūra ir pagalba. Neatsitiktinai tarptautinėse rekomendacijose lygtinis paleidimas įvardijamas kaip viena veiksmingiausių priemonių, padedančių mažinti pakartotinį nusikalstamumą ir stiprinti visuomenės saugumą.

Tačiau Lietuvoje lygtinis paleidimas, nepaisant jo pripažintos reikšmės, vis dar taikomas ribotai. Tarptautiniame kontekste tai išryškina sisteminę problemą, keliančią klausimų ne tik dėl bausmių vykdymo efektyvumo, bet ir dėl institucinio pasitikėjimo nuteistųjų gebėjimu keisti savo elgesį. Kas lemia tokią situaciją – teisės aktų spragos, nevienoda praktika ar pačios sistemos inercija?

Lygtinio paleidimo vaidmuo mažinant pakartotinius nusikaltimus

Europos Tarybos Ministrų Komitetas 2003 m. rugsėjo 24 d. išleido rekomendaciją dėl lygtinio paleidimo (Rec (2003) 22). Joje lygtinis paleidimas apibrėžiamas kaip sąlyginis įkalinto asmens paleidimas (angl. conditional release) iš įkalinimo įstaigos individualizuotomis sąlygomis. Kitaip tariant, lygtinis paleidimas suprantamas kaip nuteistojo paleidimas iš įkalinimo įstaigos prieš paskirtos laisvės atėmimo bausmės termino pabaigą, toliau taikant tam tikrus elgesio apribojimus. Tai yra svarbi nuteistų asmenų integracijos priemonė, kuri užtikrina nuoseklų jų grįžimą į visuomenę. Šiuo laikotarpiu lygtinai paleisti asmenys prižiūrimi, jiems laiku suteikiama pagalba, taip siekiant suvaldyti nusikalstamą elgesį lėmusius rizikos veiksnius. 

Lygtinio paleidimo samprata remiasi kertine nuostata, kad įkalinimas gali būti žalingas, todėl valstybė turėtų numatyti aiškias ir visiems įkalintiems asmenims vienodas lygtinio paleidimo taikymo sąlygas. Rekomendacijoje pabrėžiama, kad lygtinio paleidimo kriterijai turėtų būti aiškūs, realistiški ir nedviprasmiški. Lygtinai turėtų būti paleidžiami visi kaliniai, kurie yra laikomi pasirengusiais gerbti įstatymus ir integruotis į visuomenę. Nors detalių rekomendacijoje nėra, jos principai akivaizdžiai perteikia lygtinio paleidimo instituto esmę – požiūrį, kuris turi atsispindėti kiekvienos valstybės praktikoje.

Problema – neaiškūs lygtinio paleidimo kriterijai

Vienas iš esminių lygtinio paleidimo instituto pakeitimų Lietuvoje įvyko 2012 m., priėmus Lietuvos Respublikos probacijos įstatymą ir sukūrus Lygtinio paleidimo komisijas. Šių pokyčių tikslas buvo  atnaujinti lygtinio paleidimo tvarką, kuri pasirodė esanti neefektyvi ir neskatino lygtinai paleidžiamų asmenų skaičiaus augimo. Naujas lygtinio paleidimo taikymo mechanizmas ir taikymo sąlygų performulavimas turėjo sudaryti prielaidas labiau atsižvelgti į nuteistųjų poreikius ir įvertinti rizikos veiksnius.

Nors bausmių vykdymo sistemos pertvarka kėlė didelius lūkesčius, lygtinį paleidimą Lietuvoje tuo metu tyrę mokslininkai (Ilona Michailovič, Gintautas Sakalauskas, Andželika Vosyliūtė) pastebėjo, kad po Probacijos įstatymo ir Bausmių vykdymo kodekso pakeitimų įsigaliojimo lygtinis paleidimas imtas taikyti rečiau. Teismai lygtinį paleidimą skyrė tik maždaug pusei tų nuteistųjų, kurių prašymams dėl lygtinio paleidimo pritarė Lygtinio paleidimo komisijos. Vėliau šie rodikliai ir toliau mažėjo (1 pav).

Nuo 2020 m. liepos 1 d. Lietuvoje pradėjo veikti mišrusis lygtinio paleidimo modelis, kuris įtvirtino automatinio lygtinio paleidimo galimybę asmenims, atlikusiems tris ketvirtadalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Pagal šią mišrią lygtinio paleidimo sistemą automatinio lygtinio paleidimo pagrindu gali būti paleidžiami dauguma nuteistųjų, išskyrus tuos, kuriems buvo panaikintas iš dalies atidėtas bausmės vykdymas, kurių lygtinis paleidimas jau buvo anksčiau panaikintas ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra aukšta ir kurie nedaro pažangos ją mažindami. Automatinis lygtinis paleidimas taip pat šiuo metu nėra taikomas nuteistiesiems už labai sunkius nusikaltimus ir tiems, kurie atlieka bausmę už tam tikrus Baudžiamajame kodekse nustatytus sunkius nusikaltimus. Automatinio lyginio paleidimo pagrindu paleidžiamiems asmenims yra taikoma intensyvi priežiūra. Mišrusis lygtinio paleidimo modelis, kai didžioji dalis asmenų yra paleidžiami įvertinus formaliąsias ir materialiąsias sąlygas, o tam tikras sąlygas atitinkantys – automatiškai, 2020–2024 m. leido reikšmingai padidinti lygtinai paleidžiamų asmenų skaičių (2 pav). 

Šiuo metu materialiosios lygtinio paleidimo sąlygos, vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalimi, susijusios su nuteistojo asmens žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžia pažanga ją mažinant, o formaliosios – su tam tikros laisvės atėmimo bausmės dalies, priklausančios nuo paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydžio, atlikimu.

Vis dėlto nustatyta žema pakartotinė nusikalstamo elgesio rizika negali būti laikoma savarankišku pagrindu taikyti lygtinį paleidimą. Todėl visuomet vertinama nuteistojo pažanga, kurios turinys Lietuvos teisės aktuose nėra apibrėžtas. Spręsdami dėl nuteistojo pažangos, teismai atsižvelgia į gautas drausmines nuobaudas, dalyvavimą tam tikrose programose, nustatytos tvarkos laikymąsi. Tačiau net ir šie kriterijai nėra vertinami nuosekliai – tokio paties pobūdžio faktai skirtingose bylose gali būti vertinami nevienodai.

Lietuvos bausmių vykdymo teisės aktuose trūksta aiškaus materialiųjų sąlygų turinio apibrėžimo. Praktikos nevienodumas ne tik neleidžia efektyviai taikyti lygtinio paleidimo, bet ir mažina pačių nuteistųjų motyvaciją – jie nežino, kokias sąlygas turi atitikti, o tai dažnai lemia nuteistųjų rizikos pervertinimą. 

Joelas Caplanas savo tyrime priėjo prie išvados, kad viena pagrindinių šiuolaikinės lygtinio paleidimo sistemos nesėkmių yra sėkmės kriterijų neaiškumas. Kadangi tikroji sėkmė lieka neapibrėžta, siekiama beveik nepasiekiamo tobulumo. Į šią problemą dėmesį atkreipė ir Friederis Dünkelis. Jo teigimu, teisės aktuose turėtų būti nuodugniai apibrėžti pažangos kriterijai.

Komisijos ir teismų vaidmuo lygtinio paleidimo procese

Nors pastaraisiais metais lygtinis paleidimas taikomas dažniau, viena esminių jo taikymo problemų yra Lygtinio paleidimo komisijos ir teismų darbo sinergija. Komisijos 2021–2024 m. laikotarpiu lygtinį paleidimą patvirtino 23–27 proc. nagrinėtų atvejų. Tačiau galutinis lygtinai paleidžiamų asmenų skaičius dar smarkiai sumažėja dėl teismų sprendimų netaikyti lygtinio paleidimo. 

Sprendimų tvirtinimo metu nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas ir pasiekta pažanga ją mažinant dažnai atsiduria tam tikrame teismų interpretacijų sūkuryje. Kitaip tariant, atlikta veiklos analizė rodo, kad nuo 2021 m. didėjantis lygtinio paleidimo atvejų skaičius daugiausia yra 2020 m. įtvirtinto automatinio lygtinio paleidimo tam tikroms nuteistųjų grupėms padarinys. 

Lygtinis paleidimas grindžiamas abipuse atsakomybe

Probacijos įstatymas įtvirtina platų priežiūros ir pagalbos paketą, taikomą lygtinai paleistiems asmenims. Į jį įeina ne tik formali kontrolė, bet ir kompleksinė pagalba, skirta asmeninėms nuteistojo problemoms spręsti ir jo gebėjimui gyventi teisėtais būdais stiprinti. Šios priemonės apima individualų ir grupinį darbą, socialinių įgūdžių lavinimą, pozityvaus užimtumo skatinimą, taip pat terapines, psichologines, psichoterapines paslaugas. 

Lygtinį paleidimą koordinuojantys pareigūnai neapsiriboja vien priežiūra – jie konsultuoja, tarpininkauja ieškant būsto, nukreipia į socialinių paslaugų ir priklausomybės ligų gydymo įstaigas, padeda įsidarbinti, inicijuoja susitikimus su galimais darbdaviais, motyvuoja įgyti išsilavinimą,  dalyvauti elgesio pataisos programose. Tad lygtinis paleidimas tampa ne vien bausmės sušvelninimu, bet ir aktyviu integracijos procesu.

Be to, Probacijos įstatymo 19 straipsnio 8 dalyje yra įtvirtintos progresyvaus atkuriamojo teisingumo principo užuomazgos baudžiamojoje justicijoje, kuriomis siekiama skatinti prabuojamojo ir nukentėjusiojo dialogą ir atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą. Tuo pat metu lygtinai paleisti asmenys prisiima aiškius įsipareigojimus: nustatytu laiku būti nurodytoje vietoje, dalyvauti elgesio pataisos programose, tęsti pradėtą priklausomybių gydymą, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, laikytis nustatytų draudimų ir vengti kontaktų su tam tikrais asmenimis ar asmenų grupėmis. Taigi lygtinis paleidimas grindžiamas ne tik pasitikėjimu, bet ir abipuse atsakomybe.

Sėkmingų probacijos atvejų Lietuvoje itin daug

Probacija laikoma sėkminga, kai nuteistasis įvykdo jam paskirtas priemones ir pareigas, o lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos nėra panaikinamas. Tokiu atveju asmuo laikomas atlikusiu bausmę ir išregistruojamas iš probacijos duomenų bazės.

Praktika rodo, kad probacijos nutraukimo atvejai, kai nuteistasis grąžinamas atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį, dažniausiai susiję ne su naujų nusikalstamų veikų padarymu, o su vengimu vykdyti nustatytas probacijos sąlygas. Tai liudija, kad probacijos sėkmė didele dalimi priklauso nuo nuteistojo ir probacijos pareigūnų dialogo, asmens gebėjimo laikytis nustatytų taisyklių ir bendradarbiauti su priežiūrą vykdančiomis institucijomis (3 pav.).

Išsamesnė lygtinio paleidimo statistikos analizė, atspindinti nuteistųjų socialinės integracijos rezultatus, leidžia daryti priešingą išvadą nei dažnai vyraujantys vieši įsitikinimai. Didžioji dalis lygtinai paleistų asmenų sėkmingai įvykdo jiems taikomas probacijos sąlygas. 2020–2024 m. laikotarpiu šių asmenų dalis siekė nuo 68 iki 81 proc., o tai aiškiai rodo pozityvią tendenciją.

Be to, šie duomenys atskleidžia, kad lygtinio paleidimo metu pakartotiniai nusikaltimai itin reti. 2020 m. naujas nusikalstamas veikas lygtinio paleidimo metu padarė 12 asmenų (0,65 proc.), 2021 m. – 7 asmenys (0,36 proc.), 2022 m. – 12 asmenų (0,65 proc.), 2023 m. – 8 asmenys (0,39 proc.), 2024 m. – 11 asmenų (0,59 proc.). Tai paneigia prielaidą, kad lygtinis paleidimas savaime didina nusikalstamo atkryčio riziką.

Atlikta lygtinio paleidimo sąlygomis bausmę atliekančių asmenų įregistravimo ir išregistravimo iš duomenų registro statistikos analizė rodo, kad iš tiesų lygtinio paleidimo taikymo jautrioji vieta yra ne pakartotinis nusikalstamas elgesys, o probacijos sąlygų laikymasis. Būtent probacijos sąlygų pažeidimas ar vengimas jas vykdyti didina iš probacijos duomenų registro išregistruotų asmenų skaičių ir sukuria regimybę, kad lygtinai paleisti asmenys dažnai patiria nusikalstamą atkrytį, nors realūs duomenys to nepatvirtina.

Kitus žurnalo „Spectrum“ tekstus skaitykite čia.

Šis tekstas yra žurnalo „Spectrum“ dalis, todėl jo platinimas, kopijavimas ar kitoks naudojimas galimas tik gavus redakcijos sutikimą