Nenutrūkstamas informacijos srautas ir „naršymo pagirios“: kodėl jaučiamės išsekę?

Nors gali atrodyti, kad gulėdami ir naršydami telefone tiesiog ilsimės ir nieko neveikiame, mūsų smegenys tuo metu dirba itin intensyviai. Nuolatinis naršymas socialiniuose tinkluose, trumpų vaizdo įrašų žiūrėjimas ir nenutrūkstamas informacijos srautas ilgainiui gali sukelti kognityvinį nuovargį, o po ilgo laiko internete dalis žmonių jaučiasi tarsi po gero vakarėlio. Mokslininkai pastebi, kad toks intensyvus turinio vartojimas veikia dėmesio išlaikymą, emocinę savijautą ir gebėjimą susikaupti.

Naujausiame Vilniaus universiteto (VU) tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode Filosofijos fakulteto Psichologijos instituto docentė ir vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Inga Truskauskaitė atskleidė, kas vyksta mūsų smegenyse, kai valandų valandas naršome socialiniuose tinkluose, ir kas yra tos „naršymo pagirios“.

„Naršymo pagirios“ – neoficialus terminas, pažįstamas reiškinys

Nors terminas „naršymo pagirios“ nėra oficialus mokslinis terminas, tačiau jis gana tiksliai nusako būseną, kurią daugelis patiria po ilgo laiko internete. Anot dr. I. Truskauskaitės, šis reiškinys susijęs su tuo, kad smegenys ilgą laiką dirba intensyviai, nors mums patiems gali atrodyti priešingai.

„Kai mes labai ilgai naršome, ypač socialiniuose tinkluose, savijauta po to gali būti šiek tiek panaši netgi į pagirias nuo tam tikrų svaigiųjų medžiagų. Jeigu kalbėtume apie psichologinę savijautą, tai dažnai būna susiję su pereikvotais resursais: kai ko nors darome tiek daug, kad išsekiname savo organizmą ir reikia laiko atsigauti“, – aiškina prischologė. 

Pasak jos, net jei mums atrodo, kad naršydami ilsimės, smegenys tuo metu nuolat apdoroja informaciją ir priima daugybę smulkių sprendimų. Vienu metu apdorojami vaizdai, garsai, tekstas, o kartu nuolat vertinama, ar konkretus turinys vertas dėmesio.

„Smegenys visą laiką galvoja – ar šis turinys vertas mano dėmesio, ar reikia įsitraukti giliau, ar vis dėlto galiu važiuoti toliau. Nors tai atrodo nereikšmingi sprendimai, jų yra labai daug, todėl smegenys pavargsta“, – sako pašnekovė. 

Be to, naršymo metu vyksta ir dar vienas svarbus procesas – slopinimas. Naršydami žmonės tarsi atsitraukia nuo savo kasdienybės, emocijų ar kitų minčių, o tai irgi reikalauja energijos. Kai naršome, negalvojame apie visą kitą savo gyvenimą. Tas atsitraukimo nuo kitų minčių procesas irgi reikalauja resursų. Net jei sąmoningai to nepastebime, tie procesai vyksta ir ilgainiui sukelia kognityvinį nuovargį. 

Kognityvinis nuovargis veikia ir dėmesį, ir kūną

Anot dr. I. Truskauskaitės, kognityvinis nuovargis pasireiškia ne tik išsekimo jausmu, bet ir sumažėjusiu gebėjimu susikaupti, priimti sprendimus ar apdoroti emocijas. Po ilgo laiko socialiniuose tinkluose žmonėms tampa sunkiau atlikti veiklas, kurioms reikia ilgalaikio dėmesio ar aktyvaus įsitraukimo.

„Kai esame kognityviškai pavargę, mums sunkiau sąmoningai apmąstyti dalykus, išlaikyti dėmesį, priimti sprendimus. Net kasdienių jausmų ar informacijos „suvirškinimui“ reikia kognityvinės galios. Kai jos nebeturime, tiesiog nebegalime normaliai apdoroti savo patirties“, – aiškina mokslininkė. 

Ji pabrėžia, kad emocinė ir fizinė savijauta yra glaudžiai susijusios. Nors dažnai atrodo, kad emocinis nuovargis ir fizinis išsekimas – skirtingi dalykai, iš tiesų jie yra susipynę: „Smegenys irgi yra kūnas. Mūsų emocinė savijauta dažnai pasireiškia fiziniais simptomais. Kai mums liūdna – neturime jėgų, kai pykstame – jų atsiranda daugiau. Todėl po ilgo naršymo galime jaustis fiziškai apsnūdę ar išsekę.“

Prie nuovargio prisideda ir tai, kad naršydami žmonės dažnai ignoruoja kūno poreikius – ilgai nejuda, sėdi ar guli nepatogia poza, nepastebi, kad pavargo. „Galime ilgai būti nepatogia poza, nejudėti, ignoruoti net elementarų poreikį pajudėti. Kūnas nuo to irgi pavargsta“, – sako dr. I. Truskauskaitė. 

Ne visas turinys vienodai veikia mūsų savijautą

Pasak psichologės, pats buvimas internete nebūtinai yra žalingas – daug kas priklauso nuo to, kokį turinį vartojame ir kaip jis veikia mūsų gyvenimą. Kokybiškas laikas internete gali padėti palaikyti ryšius, suteikti naudingos informacijos ar net pagerinti emocinę būseną.

„Tikrai nėra taip, kad laikas, praleistas internete, savaime būtų blogis. Kokybiškas laikas, kai bendraujame, ieškome mums svarbios informacijos ar užsiimame mėgstamomis veiklomis, gali net pagerinti psichologinę sveikatą“, – sako ji. 

Tačiau problema atsiranda tada, kai turinys vartojamas mechaniškai, be aiškaus tikslo ir be sąmoningumo. Pašnekovė atkreipia dėmesį, kad žmonės dažnai linkę pateisinti savo laiką internete, įtikindami save, kad žiūrimas turinys yra naudingas.

„Kartais žmonės tiesiog „pūdo smegenis“ vartodami turinį, kuris nėra nei įdomus, nei aktualus, nei vertingas. Tai tiesiog vargina“, – teigia pašnekovė. 

Anot jos, vienas svarbiausių klausimų – ar tas turinys iš tiesų ką nors duoda realiame gyvenime: „Jeigu tai man padeda geriau suprasti pasaulį, suteikia temų pokalbiams, įkvepia ar praturtina mano gyvenimą – viskas gerai. Bet jeigu tai tiesiog laikas, praleistas kaupiant informaciją, kurios niekaip nepanaudoju, tuomet verta susimąstyti.“

Ji taip pat pažymi, kad emociškai sunkus turinys – karo vaizdai, smurto scenos ar nerimą keliantys įvykiai – gali paveikti mūsų savijautą labai stipriai: „Jeigu stebime karo vaizdus, smurto scenas ar kitą grėsmę keliantį turinį, mūsų organizmas gali reaguoti taip, lyg tai vyktų čia ir dabar. Mes galime išgyventi nerimą, baimę ar įtampą net gulėdami ant sofos.“

Kodėl taip sunku atsitraukti nuo telefono?

Mokslininkė primena, jog daugelis platformų sukurtos taip, kad kuo ilgiau išlaikytų mūsų dėmesį. Žmonių smegenys itin jautriai reaguoja į nenuspėjamus atlygius ir nuolat kintančius stimulus.

„Yra toks pasakymas, kad telefonas yra lošimų automatas jūsų kišenėje. Dopamino mechanizmai veikia ne tik tada, kai patiriame malonumą, bet ir tada, kai jo tikimės. Būtent nenuspėjamumas ir verčia žmones naršyti toliau“, – sako pašnekovė. 

Jeigu kartais gauname ką nors labai įdomaus ar malonaus, tai sustiprina norą tęsti veiklą. Paradoksalu, bet kuo rečiau gauname tą „atlygį“, tuo daugiau laiko galime praleisti socialiniuose tinkluose. Be to, žmonių smegenis itin traukia judantys vaizdai – tai susiję su evoliuciškai susiformavusiais mechanizmais.

„Mūsų smegenims judantis objektas visada buvo svarbus evoliuciškai – bėgantis gyvūnas ar žmogus galėjo reikšti pavojų. Dabar tiesiog žiūrime judančius paveikslėlius ir negalime atsitraukti“, – aiškina psichologė.

Intensyvus naršymas jau keičia mūsų įpročius

Nors „naršymo pagirių“ fenomenas Lietuvoje atskirai dar netyrinėtas, VU kartu su „Tele 2“ atliktas tyrimas parodė, kad rizikingas naudojimasis socialiniais tinklais Lietuvoje yra gana paplitęs.

„Beveik trečdalis 18–74 metų žmonių Lietuvoje socialiniais tinklais naudojasi rizikingai – daugiau nei 3 valandas per dieną ir bent 10 kartų per dieną juos tikrina. Tai – labai aukštas rodiklis, palyginti su kitomis šalimis, kur dažnai matomi beveik dvigubai mažesni skaičiai“, – pažymi mokslininkė. 

Tyrimai taip pat rodo, kad intensyvus naršymas susijęs su prastesne emocine savijauta, ypač vyresnio amžiaus grupėse. Šio amžiaus grupėse ryšys tarp intensyvaus naršymo ir blogesnės psichologinės savijautos yra net stipresnis negu tarp jaunų žmonių.

Pašnekovė atkreipia dėmesį, kad nuolatinis trumpų stimulų vartojimas jau keičia mūsų gebėjimą išlaikyti dėmesį. Tai ypač matoma tarp paauglių, kurių smegenys vis dar vystosi: „Jeigu daugiausia reikia trumpalaikio dėmesio, jis labiausiai ir išsivysto. Jeigu norime lavinti ir trumpalaikį, ir ilgalaikį dėmesį, turime skirti laiko skirtingoms veikloms.“ 

Sąmoningumas vietoje draudimų

Dr. I. Truskauskaitė sako, kad svarbiausia ne visiškai atsisakyti socialinių tinklų, bet išmokti juos naudoti sąmoningiau ir stebėti savo savijautą. Daugelis žmonių net nesuvokia, kiek laiko praleidžia telefone, kol nepamato realių skaičių.

„Žmonės dažnai nustemba pamatę, kiek laiko iš tiesų praleidžia socialiniuose tinkluose. Reikėtų pradėti nuo labai paprasto klausimo: ar tikrai taip noriu leisti savo gyvenimą? Veiksmingos gali būti labai paprastos strategijos: telefoną padėti toliau nuo savęs, poilsio metu ne naršyti, o pajudėti, prasitempti ar trumpam išeiti į lauką“, – rekomenduoja psichologė. 

Naršymo pagirias galima gydyti labai panašiai kaip ir įprastas pagirias – buvimu gamtoje, sportu, lėtumu, pokalbiu su žmogumi, netgi nuoboduliu ar nieko neveikimu. Svarbiausia – išlaikyti kontrolę ir sąmoningai stebėti savo santykį su telefonu. Tai įsivertinti padės atsakymas į klausimą: ar aš tarnauju telefonui, ar telefonas tarnauja man?