Prof. V. Gronsko konferencijoje – dėmesys technologinei pažangai ir ateities iššūkiams

Universitetinės žinios ir naujausi moksliniai tyrimai, kritinio ir kūrybinio mąstymo ugdymas ir naujų technologijų mokymasis visą gyvenimą išliks aktualūs automatizacijos ir dirbtinio intelekto (DI) transformuotame ekonomikos pasaulyje. Tačiau pirkėjo emocinė patirtis, organizacijų vidinės komunikacijos, darbuotojų sąmoningumo, efektyvaus procesų valdymo, sprendimų priėmimo kultūra, socialinė atsakomybė ir tvarumas bus lemiami organizacijų klestėjimo veiksniai.

Šias ir kitas temas gegužės 8 d. jau 20-ąjį kartą analizavo jaunieji mokslininkai ir verslo ekspertai prof. Vlado Gronsko tarptautinėje mokslinėje konferencijoje Vilniaus universiteto (VU) Kauno fakultete.

„Džiugu tradicinėje jaunųjų tyrėjų konferencijoje sveikinti ne vieną iškilaus mokslininko profesoriaus Vlado Gronsko studentą. Šis renginys jungia mokslininkų kartas, leidžia paminėti ir ekonomikos mokslo Lietuvoje ištakas, aptarti ekonomikos, finansų, verslo administravimo ir vadybos bei rinkodaros aktualijas ir kartu vizionieriškai pažvelgti į ateities perspektyvas“, – konferencijos dalyvius sveikino VU Kauno fakulteto dekanas doc. Giedrius Romeika.

Jubiliejinėje konferencijoje mokslinius tyrimus apie organizacijų valdymo iššūkius ir tendencijas, ekonominę plėtrą ir tvarumą, prekės ženklo kūrimą, klientų įtraukimą ir kitomis temomis pristatė daugiau kaip 50 jaunųjų tyrėjų iš Belgijos, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Nigerijos, Saudo Arabijos, Ukrainos ir Vengrijos. Tarptautinė prof. V. Gronsko mokslinė konferencija jungia tradicijas ir šiuolaikines aktualijas. Jau du dešimtmečius vykstanti prof. V. Gronsko konferencija ne tik leidžia magistrantūros ir doktorantūros studentams megzti pažintis su įvairių mokslo ir verslo sričių profesionalais, semtis akademinės patirties, bet ir atspindi pagrindinį prof. V. Gronsko požiūrį – plėtoti tarpdisciplininių tyrimų sklaidą ir akcentuoti jų svarbą.

VU Kauno fakulteto nuotr.

„Tokie renginiai leidžia pasijausti akademinės bendruomenės dalimi, kai pristatę savo mokslines įžvalgas, sulaukiate kitų mokslininkų dėmesio. Diskutuodami įgyjame pasitikėjimo ir stipriname akademinę savivertę“, – konferencijos viziją aiškina VU Kauno fakulteto docentė Ingrida Šarkiūnaitė.

Kas lems organizacijų sėkmę ateityje? 

Konferencijoje pranešimą skaitė Kauno BC „Žalgiris“ bilietų pardavimo projektų vadovė ir socialinio projekto „OneTeam“ koordinatorė Andra Kniukštaitė, atsakinga už vienos lankomiausių Europos arenų užpildymo strategijas. Ji dalijosi įžvalgomis apie patirtį sporto vadybos ir rungtynių bilietų pardavimo valdymo srityse, pasakojo apie inovatyvių sprendimų diegimą ir duomenų analizę, kuriant aukščiausios vertės patirtį kiekvienam „Žalgirio“ sirgaliui. „Mes neparduodame bilietų, mes parduodame bendrystės jausmą“, – sakė A. Kniukštaitė.

Verslo operacijų vadovė vienoje sparčiausiai Europoje augančių bendrovių „Hostinger“ ir VU Kauno fakulteto alumnė Paulita Šubert-Vaupšė jau daugiau nei dešimtmetį specializuojasi projektų valdymo ir procesų optimizavimo IT bendrovėse srityje. Savo pranešime „Kodėl automatizacija turi būti įrašyta į įmonės DNR?“ P. Šubert-Vaupšė pasakojo, kad automatizacija nėra tik įrankis – tai mąstymo būdas ir organizacijos kultūros dalis. Automatizacija ir DI keičia darbo rinką, todėl žmonės turi nuolat mokytis, prisitaikyti ir domėtis naujomis technologijomis. Anot pranešėjos, nors technologijos sparčiai tobulėja, žmonių bendravimas, bendradarbiavimas ir gebėjimas suprasti procesus išlieka labai svarbūs, o DI sprendimus reikia diegti palaipsniui ir atsakingai.

Organizacijų, vadovų bei vadovaujančių komandų konsultantas ir sertifikuotas geštalto terapijos praktikas, VU Kauno fakulteto alumnas Ugnius Savickas teigė, kad sugrįžimas į prof. V. Gronsko auditoriją jam kelia daug emocijų. Savo pranešime jis kvietė klausytojus nepamiršti, kad svarbu sustoti ir įsiklausyti į darbuotojų kasdienę sprendimų priėmimo, konfliktų sprendimo ir bendravimo su klientais patirtį. Pranešėjas sakė, kad įmonė gali būti apibrėžiama ne tik kaip struktūra, strategija ar įrankiai, bet ir kaip darbuotojų įpročiai, santykiai bei bendruomenė. Jokie technologiniai įrankiai, anot jo, negali pakeisti įstaigos kultūros – tikrieji pokyčiai prasideda nuo sąmoningumo ir gebėjimo pastebėti ne tik tai, kas akivaizdu, bet ir tai, kas lieka nematoma.

Verslininkas, investuotojas, futuristas ir visuomenės veikėjas Ilja Laursas, ne sykį apdovanotas už profesinius pasiekimus, šiuo metu vadovauja investicinei „Nextury“ įmonių grupei, kurios fondai investuoja į aukštųjų technologijų bendroves – nuo startuolių iki milijardinių pasaulio korporacijų. Pranešime „Dirbtiniu intelektu grindžiamas visos ekonomikos restruktūrizavimas“ I. Laursas pasakojo, kaip DI įveiklinimas keis ekonomikos pasaulį.

VU Kauno fakulteto nuotr.

Pranešėjas teigė, kad DI tampa ne tik įrankiu, bet ir esmine ekonomikos ir darbo struktūros dalimi. Anot pranešėjo, inovacijos trumpuoju laikotarpiu gali sukelti daugiau iššūkių ir pokyčių, tačiau jos iš esmės keičia pasaulį bei darbo rinką, o DI leidžia žmonėms patiems kurti programinę įrangą ar atlikti kūrybines užduotis neturint tam tikros srities techninių žinių ar išlavintų profesinių įgūdžių. Dėl šios priežasties mažėja kai kurių tradicinių profesijų specialistų poreikis ir taupomas laikas. Tai lems struktūrinius ekonomikos pokyčius ir dar didesnę konkurenciją, nes vertė ir kapitalas palaipsniui pereina nuo žmogaus darbo prie skaičiavimo galios ir duomenų.

Ateities universitetų vaidmuo technologinės pažangos amžiuje

Renginio metu taip pat vyko I. Laurso ir P. Šubert-Vaupšės diskusija „Ateities verslo atsparumo formulė: technologinė pažanga + akademinės žinios + žmogus?“, kurią moderavo U. Savickas. Diskusijoje I. Laursas teigė, kad DI leis verslams ateityje veikti beveik automatiškai su daug mažiau darbuotojų, o P. Šubert-Vaupšė pabrėžė, kad nors DI yra naudingas automatizacijos procesuose, specialistai vis tiekbus reikalingi organizacijose dėl lyderystės, bendravimo ir bendradarbiavimo. Diskusijoje apie tai, kaip pašnekovai mato ateities aukštųjų mokyklų vaidmenį, pabrėžta, kad ateityje reikės kūrėjų, todėl studijų metu svarbu ugdyti asmeninius talentus. Universitetai, anot pašnekovų, gali tapti ne tik žinių perdavimo, bet ir mentorystės bei asmeninio augimo centrais. I. Laursas teigė, kad verslo organizacijos ateityje gali įgauti socialinių klubų ar net „pramogų parkų“ bruožų – jose technologijos generuos ekonominę vertę, o žmonės ieškos tarpusavio ryšių ir bendruomeniškumo.

Vis dėlto didžiausia grėsmė, anot pašnekovų, yra ne pats DI, o per didelė galios koncentracija vienos organizacijos ar žmogaus rankose.

Apie VU Kauno fakulteto Socialinių mokslų ir taikomosios informatikos institutą

Konferenciją organizuoja VU Kauno fakulteto Socialinių mokslų ir taikomosios informatikos institutas. Jo išskirtinumas – tarpdiscipliniškumas, socialinių mokslų ir taikomosios informatikos tyrimų bei studijų dermė. Instituto mokslininkai vykdo mokslinę veiklą finansų, ekonomikos bei vadybos ir informatikos srityse, kuria tarpdisciplinines žinias ir vykdo atitinkamas studijų programas. Tai atliepia ir prof. V. Gronsko požiūrį, kad reikia jungti ekonomiką, verslą ir mokslą, domėtis jų sąsajomis.

„Džiugu, kad kasmet sulaukiame vis didesnio susidomėjimo ir vis daugiau dalyvių. Tai – nuoširdaus Socialinių mokslų ir taikomosios informatikos instituto darbuotojų ir doktorantų darbo rezultatas, leidžiantis dalyviams pasirinkti patraukliausią būdą pristatyti savo mokslinius atradimus ir išgirsti kitų tyrimų rezultatus“, – įspūdžiais dalijosi VU Kauno fakulteto Socialinių mokslų ir taikomosios informatikos instituto direktorė doc. Indrė Ščiukauskė.

Šiuo metu VU Kauno fakulteto Socialinių mokslų ir taikomosios informatikos institutas kviečia studijuoti bakalauro studijų programas: Ekonomiką ir vadybą (lietuvių arba anglų kalba), Finansų analitiką, Marketingo technologijas (lietuvių arba anglų kalba), Informacijos sistemas ir kibernetinį saugumą (lietuvių arba anglų kalba), taip pat magistrantūros studijų programas: Marketingą ir pardavimų vadybą, Tarptautinio verslo vadybą (anglų kalba), Tvariųjų finansų ekonomiką, Finansų technologijas ir Meno vadybą (lietuvių arba anglų kalba).