VU studentė iš Graikijos: „Žaviuosi fizika nuo penkerių“

„Džiaugiuosi čia įgyta akademine patirtimi“, – šypsosi Ioanna-Angeliki Petsi, studentė iš Graikijos, kalbėdama apie buvimą Vilniaus universiteto (VU) dalimi ir gyvenimą Lietuvoje. Šiuo metu VU Fizikos fakultete ji studijuoja lazerių fizikos ir optinių technologijų magistratūroje, yra aktyviai įsitraukusi į kelis nacionalinio ir tarptautinio lygmens mokslo projektus.

Į Lietuvą I.-A. Petsi atvedė mainų programa, po kurios pačiai sau netikėtai ji nusprendė studijas tęsti VU. „Atvykusi supratau, kad čia viskas visai kitaip nei ankstesnėse studijose. Net ir norėdama nesugalvočiau kuo pasiskųsti“, – sako magistrantė. Kalbamės su I.-A. Petsi apie jos kelionę VU, mokslinių tyrimų įdomybes ir patirtį Lietuvoje. 

Savosios fizikos krypties paieškos

I.-A. Petsi atsimena, kad prie fizikos linko dar būdama visai vaikas. Tuomet ji ėmė domėtis teorinės fizikos, astrofizikos, dalelių temomis. Galiausiai tai atvedė į fizikos studijas.

„Žaviuosi fizika jau nuo penkerių. Jau nuo tada gyvenau astrofizika, kvantine ir dalelių fizika, kosmologija ir t. t. Taigi baigusi vidurinę mokyklą apsisprendžiau stoti į fiziką Patrų universitete Graikijoje. 

Tačiau studijuodama pradėjau abejoti, kad fizika – mano pašaukimas. Nors žinojau, kad mėgstu šį dalyką, tuo metu studijavau teorijas, kurios iš esmės neatrodė sudėtingos, bet įklampino matematiškai. Suvokiau, kad iš tikrųjų niekas iki galo jų nesupranta. Atrodė, kad per medžius nebematyti paties miško. Todėl norėdama užsiimti praktiškai suprantamesniu mokslu nukrypau į elektroniką ir mikroelektroniką, trumpai savanoriavau Elektros ir elektronikos inžinierių institute (angl. Institute of Electrical and Electronics Engineers)“, – pasakoja studentė.

Ioanna-Angeliki Petsi. Asmeninio archyvo nuotr.

Netikėtas posūkis

Ketvirtame kurse I.-A. Petsi nusprendė dalyvauti „Erasmus“ mainų programoje ir taip atvyko į VU. Pakako vieno semestro, kad ji prisijaukintų Lietuvą ir atrastų VU studentams ir studentėms siūlomas mokslinių tyrimų galimybes. 

„Man labai patinka Lietuva, jos žmonės ir pats universitetas. Tikėjausi, kad šiauriečiai bus uždaresni, tačiau visi yra labai draugiški, dauguma, kuriuos esu sutikusi, puikiai kalba angliškai. Ši studijų patirtis smarkiai skyrėsi nuo ankstesnės ir daug labiau atitiko mano poreikius. Itin daug išmokau laboratorijose, todėl nusprendžiau atlikti „Erasmus+“ praktiką ir grįžau į Lazerinių tyrimų centrą VU Fizikos fakultete. 

Kaip tik tuo metu sutikau kitą studentę iš Graikijos, kuri baigė studijas VU. Ji mane paskatino studijas tęsti čia. Sklandžiai perkėliau Graikijoje įgytus studijų kreditus, tęsiau darbus Lazerinės nanofotonikos laboratorijoje ir baigiau bakalauro studijas VU. Magistrantūros metu laboratorijoje leidžiu dar daugiau laiko, joje gilinu žinias apie fizikinius reiškinius, susijusius su lazeriais. Paskaitos čia taip pat orientuotos į praktinį žinių taikymą, o ne į begalines matematines problemas. Studijų metu einama į gylį: kiekvienas studentas privalo atlikti mokslinį tyrimą, kad baigtų studijas“, – patirtimi dalijasi I.-A. Petsi.

Mažyčių struktūrų spausdinimas naudojant lazerius

Prieš studijas Lietuvoje I.-A. Petsi daug žinių apie lazerius ir lazerių fiziką neturėjo. Tačiau šiandien ji darbuojasi Lazerinės nanofotonikos grupėje, vadovaujamoje prof. Mangirdo Malinausko. 

„Metodas, kurį naudoju, vadinamas daugiafotone 3D lifografija – tai pažangus 3D spausdinimas. Jis leidžia sustingdyti šviesai jautrią medžiagą beveik bet kuriame taške erdvėje ir taip kurti trijų dimensijų struktūras. Naudojant preciziškai sufokusuotą itin trumpų impulsų lazerio pluoštą galima pasiekti labai didelį tikslumą, pavyzdžiui, išspausdinti kelių šimtų nanometrų dydžio struktūras. Jei lygintume su žmogaus plauku, pastarasis yra maždaug 500 kartų platesnis nei šiuo metodu išgaunamos struktūros“, – paaiškina magistrantė.

Tarptautinis bendradarbiavimas

Vos kelerius metus VU Fizikos fakultete studijuojanti I.-A. Petsi jau yra vienos mokslinės publikacijos bendraautorė. Be to, kartu su Lietuvos ir tarptautinėmis mokslininkų grupėmis ji dirba prie kelių tyrimų projektų. 

„Šiuo metu bendradarbiaujame su grupe iš ENEA Frascati tyrimų centro, kuri užsiima nedidelėje erdvėje lazerine spinduliuote fiksuotų dalelių branduolinės sintezės tyrimais. Jie siekia kurti itin porėtas, labai mažo tankio į putas panašias struktūras, kurios galėtų pagerinti energijos perdavimą. Poros gali būti pripildomos dujomis, pavyzdžiui, deuteriu, į kurias pataikius galingu lazeriu susiformuoja plazma. Mūsų naudojama daugiafotonė 3D litografija kaip tik tinkama tokioms struktūroms kurti. Mano užduotis šiame projekte ir yra jų gamyba. Taip tęsiu ankstesnėje publikacijoje, prie kurios prisidėjau, aprašytus tyrimus.

Ioanna-Angeliki Petsi. Asmeninio archyvo nuotr.

Prisidedu ir prie kitų projektų. Viename nustatau tinkamus lazerinės spinduliuotės parametrus naujiems biopolimerams – iš ilgų grandinių sudarytoms molekulėms, kurios skirtos plastikui ir daugeliui kitų medžiagų gaminti. Kitas projektas orientuotas į medicininę praktiką. Jame gaminu rentgeno spindulių kalibratorius, kad pagerinčiau raišką – tai leis tiksliau nustatyti mikroįtrūkimus dantų rentgeno nuotraukose. Taip pat šiame semestre prisidedu prie mikrolęšių dronų kameroms kūrimo, kur naudoju mikrogamybos techniką – pilkosios skalės litografiją“, – pasakoja I.-A. Petsi.

Dvi diplomų teikimo šventės ir studijų planai ateičiai

Kalbėdama apie ateities planus, I.-A. Petsi pažymi, kad per pastaruosius kelerius metus jie nemenkai pasikeitė. Vieną diplomą jau turinti, o kito siekianti magistrantė bakalauro studijas greitai baigs ir Graikijoje. 

„Balandį baigsiu studijas Graikijoje ir įgysiu antrą fizikos krypties bakalauro laipsnį. Kai įstojau į VU, tariausi su abiem universitetais – nė vienas neprieštaravo, kad tęsčiau studijas Graikijoje, tuo pat metu studijuodama VU. Taigi periodiškai trumpam vis grįždavau į Graikiją laikyti egzaminų ir galiausiai baigsiu studijas. 

Tiesą sakant, mieliau jau būčiau pradėjusi doktorantūros studijas, nei turėčiau du bakalauro diplomus, tačiau būtų buvę kvaila nepasinaudoti šia galimybe. Jaučiuosi labiau užtikrinta, žinodama, kad turiu dar vieną diplomą, kuris galbūt man pagelbės siekiant karjeros ateityje. Paskui planuoju baigti magistrantūros studijas, o po jų – stoti į doktorantūrą VU“, – pasakojimą užbaigia jaunoji tyrėja.